Viename teismo ginče nagrinėta tipiška situacija: inspektoriai statybvietėje rado kelis asmenis, dirbusius be darbo sutarčių, ir įmonės vadovui buvo skirta kelių tūkstančių eurų bauda. Vadovas aiškino, kad žmonės „tik padėjo”, o sutartys būtų pasirašytos vėliau, tačiau pačios atsakomybės išvengti nepavyko: teismas baudą tik sumažino, atsižvelgęs į tai, kad vadovas prisipažino ir buvo baustas pirmą kartą. Tokių istorijų daugėja, nes nelegalus darbas statybose jau kelerius metus yra pagrindinis inspekcijos taikinys.
Kodėl nelegalus darbas statybose sulaukia daugiausia dėmesio
VDI 2026 m. kovo mėn. skelbtais duomenimis, 2025 metais statybų sektoriuje atlikta 64 proc. visų nelegalaus darbo patikrinimų, tai yra 5 096 patikrinimai, ir būtent statybose dirbo 58 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų. Priežastys suprantamos: trumpalaikiai objektai, ilgos subrangos grandinės, didelė darbuotojų kaita ir auganti užsieniečių dalis. VDI dar 2025 m. vasario mėn. pranešime atkreipė dėmesį, kad užsieniečių, įdarbintų pažeidžiant nustatytą tvarką, nuo 2021 m. padaugėjo beveik penkis kartus. Auga ir finansinis mastas: 2025 metais ūkio subjektams paskirtų baudų suma pasiekė 3,1 mln. eurų, beveik dvigubai daugiau nei metais anksčiau. Statybų įmonei tai reiškia paprastą išvadą: tikimybė sulaukti inspektorių čia didesnė nei bet kuriame kitame sektoriuje.
Atsako ne tik darbdavys: statytojo ir rangovo rizika
Statybose atsakomybės ratas platesnis nei įprasta. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį bauda skiriama ne tik darbdaviui, bet ir statytojui (užsakovui) bei įgaliotam rangovui, kurių statybvietėje nustatomas nelegaliai dirbantis asmuo. Statytojui fiziniam asmeniui numatyta bauda nuo 500 iki 1 100 eurų, o pakartotinai nuo 1 100 iki 2 550 eurų. Statytojui ar įgaliotam rangovui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, arba jo juridinio asmens vadovui bauda siekia nuo 1 500 iki 5 000 eurų, pakartotinai 5 000–6 000 eurų. Praktiškai tai reiškia, kad užsakovas negali nusiplauti rankų argumentu, jog be sutarčių dirbusius žmones į objektą atsivedė subrangovas: įstatymas riziką paskirsto visai grandinei. Verta prisiminti, kad tai tik fiziniams asmenims skiriamos baudos: darbdavio įmonė pagal Užimtumo įstatymą papildomai moka nuo 3 iki 12 MMA, tai yra nuo 3 459 iki 13 836 eurų, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį ir privalo sumokėti tokiam asmeniui ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą.
Užsieniečiai ir skaidriai dirbančio asmens kodas
Kai statybvietėje nelegaliai dirba trečiosios šalies pilietis, sankcijos griežtesnės: darbdaviui fiziniam asmeniui numatyta bauda nuo 2 000 iki 5 000 eurų, juridinio asmens vadovui nuo 1 500 iki 5 000 eurų, o pakartotinai 5 000–6 000 eurų. Svarbu ir tai, kad pagal Užimtumo įstatymą nelegaliu laikomas trečiosios šalies piliečio darbas ne tik be teisės būti, gyventi ar dirbti Lietuvoje, bet ir be galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai toks kodas privalomas. Kitaip tariant, net ir turint leidimus, žmogaus darbas be galiojančio kodo statybvietėje inspektoriui reikš pažeidimą, todėl kodų galiojimą būtina tikrinti nuolat, o ne vieną kartą įdarbinant. Ši taisyklė ypač aktuali ilgesniuose projektuose, kuriuose leidimų ar kodų galiojimas baigiasi darbams dar nepasibaigus.
Išvada rangovams ir užsakovams
Nelegalus darbas statybose kelia riziką visai sutarčių grandinei, todėl ir apsauga turi būti sisteminė. Rangovui verta įsitikinti, kad visi objekte esantys žmonės, įskaitant subrangovų darbuotojus, turi darbo sutartis ir yra deklaruoti, o užsieniečiai turi teisę dirbti ir galiojančius skaidriai dirbančio asmens kodus. Užsakovui naudinga sutartyse su rangovais numatyti pareigą užtikrinti skaidrų įdarbinimą bei atsakomybę už pažeidimus ir periodiškai tikrinti, kas faktiškai dirba objekte. Jei pažeidimas jau nustatytas, verta prisiminti teismų praktiką: vertindami baudas, teismai atsižvelgia į prisipažinimą, pažeidimo trukmę, nustatytų asmenų skaičių ir ankstesnį baustumą, todėl motyvuotas skundas kartais leidžia baudą sumažinti. Prevencijai padeda ir paprasta vidinė tvarka: joks žmogus nepradeda darbų objekte, kol atsakingas asmuo nepatikrino jo sutarties, deklaravimo ir dokumentų, o subrangovų pateikiami darbuotojų sąrašai reguliariai lyginami su faktine padėtimi statybvietėje.
