Interesų konfliktas darbo santykiuose gali būti pagrindas atleisti darbuotoją be įspėjimo ir be išeitinės išmokos. Tačiau tik tada, kai darbuotojas kaltai pažeidė pareigą jo vengti, o pažeidimas yra šiurkštus arba tai antras toks pat pažeidimas per dvylika mėnesių. Kilus ginčui, viską įrodinėja darbdavys: kad pareiga buvo aiški, kad darbuotojas ją žinojo, kad pažeidimas tikrai padarytas ir kad atleidimas yra proporcinga priemonė. Teismų praktikoje matyti abi pusės. Vienoje byloje teismas pareigą vengti interesų konflikto kildino tiesiogiai iš įstatymo ir atleidimą paliko galioti, kitoje darbdavys pralaimėjo, nes neįrodė, kad darbuotojas ryšį slėpė.
Kas yra interesų konfliktas darbo santykiuose?
Darbo kodekso 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo gerovės bei kitos šalies teisėtų interesų gynimo. Pačios sąvokos įstatymas neapibrėžia, todėl jos turinį atskleidžia teismai.
Teismų praktikoje interesų konfliktu laikoma situacija, kai darbuotojui gali tekti veikti prieš darbdavio interesą. Taip nutinka, kai darbuotoją sieja finansiniai ar kitokie ryšiai su kitu asmeniu, kurio interesais jis turi veikti, arba kai jis turi asmeninių interesų, prieštaraujančių darbdavio interesams. Svarbiausia šio išaiškinimo dalis: realios žalos nereikia. Pareiga vengti interesų konflikto apima ir pačią grėsmę, todėl darbuotojas turi vengti ne tik veikimo prieš darbdavį, bet ir buvimo situacijoje, kuri tokią grėsmę kelia.
Praktikoje interesų konfliktas dažniausiai kyla, kai darbuotojas:
- inicijuoja darbdavio sandorius su įmone, kurią valdo pats ar jo šeimos nariai, ir to neatskleidžia;
- darbdavio vardu atlieka mokėjimus ar kitus veiksmus, iš kurių naudos gauna jo paties ar artimųjų įmonė;
- kol galioja darbo sutartis, įsidarbina ar teikia paslaugas konkurentui ir ten dirba tą patį specialių žinių reikalaujantį darbą;
- sprendžia klausimus, susijusius su tiekėju ar klientu, kuriame turi finansinių interesų.
Darbdavys gali ir pats apibrėžti, kas jo įmonėje laikoma interesų konfliktu, darbo sutartyje ar vidaus dokumentuose. Ši laisvė turi ribą. Teismas pabrėžė, kad darbdavys negali išplėsti sąvokos tiek, kad ji apimtų darbuotojo veiklą, kuri jo interesams neturi jokios įtakos. Pavyzdžiui, negalima uždrausti dirbti nekonkuruojančiose įmonėse arba drausti dirbti konkurentams tiems darbuotojams, kurių darbas nereikalauja specialių žinių ar gebėjimų. Darbuotojas privalo vengti tik teisėtų darbdavio interesų pažeidimo, o kitu atveju gali laisvai dalyvauti darbo rinkoje. Plačiau apie darbą konkurentui, kol galioja darbo sutartis, rašome straipsnyje apie darbą pas konkurentą, o apie ribojimus po darbo santykių pabaigos apie nekonkuravimo susitarimą.
Kada interesų konfliktas yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas?
Interesų konfliktas Darbo kodekso šiurkščių pažeidimų sąraše atskirai neįvardytas. Darbdaviai jį paprastai kvalifikuoja pagal paskutinį sąrašo punktą, kuris leidžia šiurkščiu laikyti ir kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos. Kai darbuotojas tyčia padaro darbdaviui turtinės žalos ar bando tai padaryti, gali būti taikomas ir atskiras sąrašo punktas. Kaip vertinamas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas apskritai, aiškiname atskirai.
Darbdavys turi diskreciją pažeidimą pripažinti šiurkščiu, bet teismas šį vertinimą tikrina. Teismas apibendrino, kad pagal bendrąjį punktą atleisti galima tik esant trims sąlygoms. Pirma, darbuotojas kaltai neatlieka pareigų, su kuriomis buvo tinkamai supažindintas. Antra, darbdavio interesai dėl to iš esmės pažeidžiami. Trečia, darbdavys pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju. Jeigu darbdavys su pareiga darbuotojo nesupažindino ir šis dėl to jos neįvykdė, tokie veiksmai nelaikomi kaltais. Teismas taip pat vertina, kokie gėriai pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardyta pareiga, kokie kilo padariniai ir kaip panašūs atvejai vertinami toje darbovietėje.
Peržiūrėjome naujausius teismų sprendimus darbo bylose, kuriose minimas interesų konfliktas. Tose, kur atleidimas buvo grįstas būtent juo, rezultatą lėmė ne pats „interesų konflikto“ žodis, o įrodymai. Štai keturios situacijos.
Paskolos grąžinimas šeimos įmonei be naujo vadovo žinios
Vadybininkė bendrovėje dirbo tuo metu, kai bendrovei vadovavo jos sutuoktinis. Sutuoktiniai sudarė paskolos sutartis tarp bendrovės ir mažosios bendrijos, kuriai vadovavo pati darbuotoja. Sutuoktinį atšaukus iš vadovo pareigų, darbuotoja neatsiklaususi naujo vadovo dvi dienas iš eilės pervedė savo bendrijai visą likusią paskolos sumą. Tai buvo kelios dešimtys tūkstančių eurų, grąžintų anksčiau nei numatyta grafike.
Apygardos teismas pritarė, kad atleidimas teisėtas. Paskolos buvo sudarytos tarp sutuoktinių valdomų įmonių, todėl išankstinis grąžinimas buvo sutuoktinių, o ne įmonių interesas. Teismas konstatavo tyčią. Darbuotoja negalėjo nežinoti, kad sutuoktinis atšauktas, nes jie gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. Be to, pasikeitus vadovui, buvusio vadovo nurodymų vykdyti nebegalima, o vadybininkė pati negali spręsti, ar įmonė nori grąžinti paskolą anksčiau. Teismas taip pat pabrėžė, kad šiurkščiam pažeidimui konstatuoti nebūtina įrodyti realios turtinės žalos, nes padariniai gali būti ir prarastas pasitikėjimas, reputacija ar vėliau atsirasianti žala. Pareigą vengti interesų konflikto teismas šioje byloje kildino tiesiogiai iš įstatymo.
Darbas konkurento įmonėje vaiko priežiūros atostogų metu
Specialių žinių reikalaujančio padalinio vadovė, būdama vaiko priežiūros atostogose, įsidarbino konkuruojančioje bendrovėje beveik tokioms pačioms pareigoms. Darbo sutartis įpareigojo iš anksto raštu informuoti darbdavį apie kitą darbą, galintį sukelti interesų konfliktą, o šio įsipareigojimo pažeidimą įvardijo kaip šiurkštų. Etikos kodeksas, su kuriuo ji buvo supažindinta pasirašytinai, draudė turėti finansinių interesų konkurento įmonėje.
Teismas atleidimą pripažino teisėtu. Tai, kad ji buvo atostogose, kvalifikavimo nekeitė, nes darbo sutartis tebegaliojo. Konfidencialumo susitarimas rizikos taip pat nepašalino, nes dirbdama dviem konkurentams darbuotoja galėjo priimti sprendimus kito darbdavio naudai. Teismas atsižvelgė ir į jos elgesį tyrimo metu: ji neatskleidė būsimų pareigų ir pasiaiškinime nepripažino interesų konflikto.
Dalyvavimas schemoje, nukreiptoje prieš darbdavį
Pardavimų konsultantas prisidėjo prie to, kad iš darbdavio įsigytas automobilis buvo perparduotas kitam, vidaus tvarka nepatikrintam juridiniam asmeniui, nors pirkėjas buvo įsipareigojęs tam tikrą laiką jo neperparduoti. Darbo sutartyje jis buvo įsipareigojęs neužsiimti veikla, kuri sukeltų interesų konfliktą ar darbdavio nepasitikėjimą. Apygardos teismas atleidimą paliko galioti ir pažymėjo, kad darbdaviui nereikia nenuginčijamų įrodymų: pakanka, kad įrodymų visuma pašalina esmines abejones dėl darbuotojo veiksmų.
Kai darbdavys bylą pralaimi
Kitoje byloje darbuotojas buvo atleistas dėl to, kad darbdavys reguliariai pirko prekes iš jo valdomos įmonės. Darbdavys teigė, kad darbuotojas šį ryšį nuslėpė, tačiau apylinkės teismas nustatė, kad bendrovės vadovybė apie pirkimus iš darbuotojo įmonės žinojo, o priešingų įrodymų darbdavys nepateikė. Teismas atleidimą pripažino neteisėtu ir priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kompensaciją bei neturtinės žalos atlyginimą. Išvada paprasta: jei darbdavys žinojo apie ryšį ir jį toleravo, vėliau tą patį ryšį pateikti kaip nuslėptą interesų konfliktą sunku.
Ribą darbdavio teisei atleisti teismas nubrėžė ir vienoje naujausių bylų, nors ji buvo ne apie interesų konfliktą. Darbuotojas buvo atleistas už lojalumo pareigos pažeidimą, nes interviu išsakė asmeninę nuomonę, nesusijusią su jo darbo funkcijomis. Teismas atleidimą pripažino neteisėtu ir pabrėžė, kad lojalumo pareiga negali apimti draudimo reikšti įsitikinimus klausimais, tiesiogiai nesusijusiais su darbo funkcijomis. Įrodyti, kad darbuotojo elgesys trukdo tinkamai dirbti, turi darbdavys. Interesų konfliktui panašią ribą teismas nustatė anksčiau aptartoje byloje: darbdavys gali saugoti tik teisėtus savo interesus ir negali drausti veiklos, kuri jiems neturi jokios įtakos.
Kaip atleisti dėl interesų konflikto: procedūra ir terminai
Atleidžiant už šiurkštų pažeidimą taikomas Darbo kodekso 58 straipsnis. Iš jo kyla keturi privalomi žingsniai:
- pareikalauti rašytinio paaiškinimo prieš priimant sprendimą; be jo galima apsieiti tik tada, kai darbuotojas paaiškinimo nepateikia per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį;
- įvertinti pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, darbuotojo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo;
- įsitikinti, kad atleidimas yra proporcinga pažeidimui priemonė;
- sprendimą priimti per įstatymo nustatytus terminus.
Darbuotojų atstovams taikoma papildoma apsauga. Darbo tarybos nario, darbuotojų patikėtinio ar darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organo nario kadencijos metu ir šešis mėnesius po jos atleisti galima tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimą. Kai pažeidimas nėra šiurkštus, atleisti galima tik už antrą tokį patį pažeidimą per paskutinius dvylika mėnesių. Tada pirmasis pažeidimas turi būti nustatytas, o darbuotojas turi turėti galimybę dėl jo pasiaiškinti. Be to, darbdavys per vieną mėnesį nuo pirmojo pažeidimo paaiškėjimo turi įspėti jį apie galimą atleidimą.
Kol vyksta tyrimas, darbdavys gali darbuotoją nušalinti nuo darbo iki trisdešimties kalendorinių dienų, mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įstatyme papildomai nurodyta, kad kolektyvinėje sutartyje dėl darbo užmokesčio mokėjimo gali būti susitarta kitaip.
Kokie terminai galioja iki ir nuo 2026 m. lapkričio 1 d.?
Sprendimą atleisti darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Jeigu pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą, šešių mėnesių terminas pratęsiamas iki dvejų metų, tačiau vieno mėnesio nuo paaiškėjimo terminas lieka. Interesų konflikto atvejais tai ypač aktualu, nes ryšiai su tiekėjais ar mokėjimai susijusioms įmonėms dažnai išaiškėja tik per auditą.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kurie keičia terminų skaičiavimą. Pereinamoji nuostata aiški: pažeidimams, padarytiems iki 2026 m. spalio 31 d., taikomos iki tol galiojusios taisyklės, net jei darbdavys sprendimą priima vėliau. Daugiau apie šį paketą rašome apžvalgoje apie 2026 m. Darbo kodekso pakeitimus.
| Pažeidimo padarymo data | Kaip skaičiuojami terminai |
|---|---|
| Iki 2026 m. spalio 31 d. | Vieno ir šešių mėnesių terminai bėga ir tada, kai darbuotojas serga ar atostogauja. Tas pats taikoma vieno mėnesio terminui įspėti apie galimą atleidimą už antrą pažeidimą |
| Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. | Neįskaičiuojamas laikas, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Tai taikoma vieno ir šešių mėnesių terminams ir vieno mėnesio terminui įspėti apie galimą atleidimą už antrą pažeidimą |
Kaip darbdaviui apsisaugoti ir ką daryti darbuotojui?
Bylos rodo, kad laimi ne tas darbdavys, kuris turi ilgiausią tvarką, o tas, kuris gali parodyti aiškią pareigą, darbuotojo žinojimą ir konkretų veiksmą. Kad interesų konfliktas darbo santykiuose nevirstų ginču, kurį sunku įrodyti, verta:
- darbo sutartyje ar vidaus dokumentuose apibrėžti, kas įmonėje laikoma interesų konfliktu ir kaip darbuotojas turi apie jį pranešti, ir tai susieti su įmonės veikla bei darbuotojo pareigomis;
- su šiomis taisyklėmis supažindinti pasirašytinai arba kitu būdu, kurį vėliau galima įrodyti;
- pareigybėms, kurios lemia pirkimus, mokėjimus ar sandorius, numatyti pareigą atskleisti ryšius su tiekėjais, klientais ir konkurentais;
- pastebėjus galimą pažeidimą, iš karto surinkti įrodymus (mokėjimų išrašus, sutartis, susirašinėjimą) ir fiksuoti, kada pažeidimas paaiškėjo, nes nuo tos dienos skaičiuojamas vieno mėnesio terminas.
Atskiros taisyklės nėra privaloma sąlyga laimėti bylą, nes pareiga vengti interesų konflikto kyla iš paties įstatymo. Vis dėlto aiškiai apibrėžta pareiga ir įrodytas supažindinimas palengvina įrodinėjimą, ypač kai ginčas kyla dėl darbo konkurentui ar ryšių, kuriuos darbuotojas laiko nekaltais. Tokius dokumentus rengiame kaip darbo teisės dokumentų paslaugą.
Ką daryti darbuotojui, atleistam dėl interesų konflikto?
Darbuotojui, kuris mano, kad atleistas nepagrįstai, svarbiausia nepraleisti termino: dėl neteisėto atleidimo į darbo ginčų komisiją reikia kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Verta išsaugoti įrodymus, kad darbdavys apie ryšį žinojo, pavyzdžiui, susirašinėjimą ar sąskaitas, siųstas įmonės darbuotojams. Pripažinus atleidimą neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į darbą. Kai grąžinti negalima dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, kai jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti arba kai to prašo darbdavys, vietoj grąžinimo priteisiama kompensacija. Kai darbdavys vidutiniškai įdarbina iki dešimt darbuotojų, jo prašymas negrąžinti darbuotojo teismui privalomas. Abiem atvejais jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirta turtinė bei neturtinė žala. Plačiau apie tai skaitykite straipsnyje apie neteisėto atleidimo pasekmes.
Apibendrinant: interesų konfliktas darbo santykiuose gali būti teisėtas pagrindas atleisti už šiurkštų pažeidimą. Darbdavys turi įrodyti darbuotojo ryšį ar veiksmą, prieštaraujantį įmonės interesams, darbuotojo kaltę ir pagrįstai prarastą pasitikėjimą. Be to, jis turi pareikalauti paaiškinimo, įvertinti proporcingumą ir sprendimą priimti per įstatymo nustatytus terminus. Kai vadovybė apie ryšį žinojo ir jį toleravo arba kai pareiga darbuotojui nebuvo aiški, atleidimas rizikingas.
