Nekonkuravimo susitarimas leidžia darbdaviui už kompensaciją apriboti darbuotojo galimybę dirbti pas konkurentą ar pradėti konkuruojantį verslą. Darbo kodekso 38 straipsnis tokį susitarimą leidžia sudaryti tik su darbuotoju, kurio specialios žinios ar gebėjimai, panaudoti konkuruojant, galėtų padaryti darbdaviui žalos. Pasibaigus darbo sutarčiai, jis galioja ne ilgiau kaip dvejus metus, o kompensacija negali būti mažesnė nei 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Teismų praktika prideda svarbią taisyklę: jei darbdavys kompensacijos apskritai nepradėjo mokėti, darbuotojui susitarimas nesukelia teisinių padarinių. Kita vertus, kai kurie teismai yra priteisę kompensaciją darbuotojui, kuris susitarimo laikėsi, nors darbdavys jos nemokėjo ir raštu susitarimo neatsisakė.
Ką nustato DK 38 straipsnis?
Nekonkuravimo susitarimu darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką nedirbti tam tikro darbo pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu. Jis taip pat įsipareigoja nevykdyti su savo darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės ar gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio veikla. Įstatymas tokiam susitarimui kelia šiuos reikalavimus:
- jį galima sudaryti darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) jai pasibaigus;
- pasibaigus darbo sutarčiai, jis galioja ne ilgiau kaip dvejus metus;
- jis galimas tik su darbuotoju, turinčiu specialių žinių ar gebėjimų, kuriuos jis galėtų pritaikyti konkuruojančioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar savarankiškoje veikloje ir taip padaryti darbdaviui žalos;
- jame privaloma apibrėžti draudžiamą darbo ar profesinę veiklą, kompensacijos dydį, nekonkuravimo teritoriją ir susitarimo galiojimo terminą;
- visu nekonkuravimo laikotarpiu darbuotojui mokama kompensacija, ne mažesnė kaip 40 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio.
Įstatymas nustato ir pažeidimų padarinius. Susitarimą pažeidęs darbuotojas privalo sulygtam laikotarpiui nutraukti konkuruojančią veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui padarytą žalą. Iš anksto sulygtos netesybos, viršijančios kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. Darbuotojas, savo ruožtu, gali vienašališkai nutraukti susitarimą, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti kompensaciją ar jos dalį.
Šios taisyklės galioja iki 2026 m. spalio 31 d. ir išlieka tokios pačios nuo 2026 m. lapkričio 1 d.: Darbo kodekso pakeitimai nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų nekeičia. Kaip apskaičiuoti kompensaciją ir kaip ji mokama, plačiau rašome straipsnyje apie nekonkuravimo sutartį ir kompensaciją.
Kodėl be kompensacijos nekonkuravimo susitarimas neveikia?
Teismų praktikoje išaiškinta, kad darbuotojo pareiga nekonkuruoti ir darbdavio kompensacija neatsiejamai susijusios ir negali egzistuoti viena be kitos. Todėl, jei sutartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdavys kompensacijos nepradėjo mokėti, darbuotojui susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Toje byloje darbdavys iš buvusios darbuotojos reikalavo baudos, nors kompensacijos jai nemokėjo. Kasacinis teismas konstatavo, kad bauda jai priteista be teisinio pagrindo.
Teismas paaiškino ir šios taisyklės logiką. Nekonkuravimo susitarimai sudaromi darbdavio iniciatyva ir jo interesais, o jais ribojama konstitucinė darbuotojo teisė laisvai pasirinkti darbą. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas siekė, kad tokie susitarimai būtų sudaromi tik kaip išimtis, esant pagrįstam darbdavio poreikiui. Toks poreikis gali būti, pavyzdžiui, kai darbuotojas turi komerciškai vertingų kompetencijų arba kai jo perėjimas pas konkurentą pats savaime galėtų pakenkti darbdavio reputacijai. Tos pačios nutarties motyvuose kompensacijos minimumas siejamas su vidutiniu darbo užmokesčiu, buvusiu darbo sutarties pasibaigimo metu.
Kitoje byloje teismas tą pačią taisyklę pritaikė laikui iki darbo sutarties pabaigos. Toje byloje susitarimas numatė, kad darbo santykių metu kompensacija nemokama. Kol darbo santykių metu kompensacija nebuvo mokama, susitarimas negaliojo ir darbuotoja galėjo laisvai rinktis darbą. Įsipareigojimai įsigaliojo tik tą dieną, kai pasibaigė darbo santykiai ir jai buvo sumokėta pirmoji kompensacija.
Ar darbdavys, kuris nemokėjo, gali išvengti kompensacijos?
Ne visada. Ši teismų praktikos taisyklė saugo darbuotoją nuo atsakomybės, bet nereiškia, kad nemokėjimas nesukelia padarinių darbdaviui. Taip yra išaiškinęs teismas, nagrinėjęs ginčą dėl darbdavio pareigos mokėti kompensaciją. Pasak jo, byloje, kurioje ši taisyklė suformuluota, buvo sprendžiamas darbuotojo atsakomybės klausimas, o ne darbdavio pareiga mokėti.
Keliose teismų bylose suformuluota tokia mintis: vien tai, kad darbdavys nevykdo savo prievolių, savaime nereiškia, kad jis susitarimo atsisakė. Esminė aplinkybė yra ta, ar darbdavys pagal paties pasirašytą susitarimą raštu pranešė darbuotojui, kad atsisako nekonkuravimo ir kompensacijos nemokės. Vienoje byloje darbuotojas po atleidimo išbandymo laikotarpiu paklausė, ar susitarimas galioja, ir gavo atsakymą, kad galioja. Darbdavys raštu jo atsisakė tik tada, kai darbuotojas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Teismas kompensaciją priteisė iki dienos, kai suėjo susitarime numatytas dešimties dienų įspėjimo terminas po šio pranešimo. Trumpas darbo laikotarpis ir tai, kiek žinių darbuotojas spėjo įgyti, susitarimo negaliojančiu nepadarė.
Kitoje byloje teismui nepakako vadovės prierašo ant darbuotojo prašymo atleisti, kad nekonkuravimo susitarimas nutraukiamas. Nebuvo įrodyta, kada prierašas atsirado ir ar darbuotojas su juo buvo supažindintas. Teismas pažymėjo, kad įrodymų apie tinkamą pranešimą neturintis darbdavys prisiima riziką pralaimėti ginčą.
Vis dėlto praktika nėra vienoda. Vienoje byloje teismas, remdamasis šia teismų praktikos taisykle, kompensacijos darbuotojui nepriteisė. Toje byloje darbuotojas reikalavo kompensacijos už darbo santykių laikotarpį, nors susitarimas ją numatė mokėti tik po darbo sutarties pabaigos. Byloje nustatyta, kad darbdavys niekada nereikalavo laikytis susitarimo, kompensacijos nemokėjo, o darbuotojas jos nereikalavo, kol tęsėsi darbo santykiai. Be to, dar iki darbo sutarties pabaigos darbdavys raštu pranešė, kad po jos nekonkuravimo sąlygos netaikys ir kompensacijos nemokės. Teismas laikė, kad toks pranešimas atitinka pačią susitarimo esmę: jis sudaromas darbdavio interesais, todėl būtent darbdavys sprendžia, ar jis reikalingas.
Ar darbdavys gali vienašališkai atsisakyti susitarimo?
Darbo kodeksas vienašališkai nutraukti nekonkuravimo susitarimą tiesiogiai leidžia tik darbuotojui. Aptartose bylose darbdaviai dažniausiai rėmėsi pačio susitarimo sąlyga, pavyzdžiui, teise atsisakyti rašytiniu pranešimu prieš dešimt dienų. Byloje, kurioje tokios sąlygos nebuvo, rašytinį atsisakymą teismas pripažino. Tačiau ten darbdavys pranešė dar iki darbo sutarties pabaigos, susitarimas nebuvo pradėtas vykdyti, o kompensacija nebuvo mokama nė karto.
Todėl darbdaviui verta tokią sąlygą įrašyti iš anksto ir jos laikytis pažodžiui: nurodyta forma, terminu ir taip, kad būtų įrodymų, jog darbuotojas pranešimą gavo.
Kada darbuotojas gali nutraukti nekonkuravimo susitarimą?
Darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą, kai darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti kompensaciją ar jos dalį. Apygardos teismas yra pabrėžęs, kad tai darbuotojo teisė, bet ne pareiga. Darbuotojas, kuris ja nepasinaudojo, toliau gali pagrįstai tikėtis kompensacijos. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad darbdavys vėlavo mokėti ir darbo užmokestį, todėl darbuotojas galėjo manyti, jog kompensacija nemokama dėl finansinių sunkumų, o ne dėl to, kad susitarimas nebegalioja.
Kitoje byloje darbdavys po darbo sutarties pabaigos kompensacijos nemokėjo ilgiau nei du mėnesius, o darbuotojas įsidarbino konkuruojančioje įmonėje. Teismas tai įvertino ne kaip susitarimo pažeidimą, o kaip valios vienašališkai nutraukti susitarimą išraišką. Darbuotojui buvo priteista kompensacija už laikotarpį iki susitarimo nutraukimo.
Apygardos teismas taip pat yra nurodęs, kad darbuotojas neprivalo įrodinėti gavęs darbo pasiūlymų iš konkurentų. Laikydamasis įsipareigojimo, jis gali tiesiog pasyviai neieškoti kito darbo ir pagrįstai tikėtis, kad už tai jam bus sumokėta.
Kokia atsakomybė gresia pažeidus nekonkuravimo susitarimą?
Pažeidęs susitarimą, darbuotojas privalo sulygtam laikotarpiui nutraukti konkuruojančią veiklą, grąžinti gautą kompensaciją ir atlyginti darbdaviui žalą. Netesybas šalys gali sulygti iš anksto, tačiau ne didesnes nei kompensacija už tris mėnesius. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad nekonkuravimo reikalavimai imperatyvūs. Šalys negali susitarti dėl darbuotojui mažiau palankių sąlygų ir negali pakeisti nekonkuravimo susitarimo kitais, tą patį praktinį poveikį turinčiais, bet darbuotojui mažiau palankiais susitarimais.
Apibrėžiant draudžiamą veiklą, šalims paliekama laisvė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgdamos į savo verslo specifiką, jos gali į sąvoką įtraukti ir Darbo kodekse neįvardytų veiklos rūšių, pavyzdžiui, konkuruojančių įmonių veiklos skatinimą. Kita vertus, teismas jau minėtoje byloje nurodė, kad nekonkuravimo susitarimo apimtį teismas aiškina darbuotojo naudai, nes susitarimas sudaromas darbdavio iniciatyva ir riboja darbuotojo konstitucines teises.
Toje byloje pirmosios instancijos teismas susitarimą aiškino kaip draudžiantį buvusiai konsultantei teikti bet kokias buhalterinės apskaitos ir verslo konsultavimo paslaugas. Apeliacinis teismas tokį draudimą laikė pernelyg plačiu ir nesusijusiu su specialiomis žiniomis. Jį susiaurino iki to, ką darbuotoja iš tikrųjų išmanė: paslaugų žemės ūkio klientams. Darbas buhaltere įmonėje, kuri su žemės ūkiu nesusijusi, pažeidimu nepripažintas. Vis dėlto darbuotoja, kuri per savo įmonę aptarnavo žemės ūkio klientus ir perėmė buvusio darbdavio klientų, turėjo grąžinti visą gautą kompensaciją. Sutartą baudą teismas sumažino, be kita ko, todėl, kad dalis darbdavio nurodytos veiklos pažeidimu nebuvo. Kai buvę darbuotojai perima klientus ar kitus darbuotojus, ginčas dažnai neapsiriboja vien šiuo susitarimu. Tokiose situacijose padeda mūsų paslauga dėl klientų ir darbuotojų viliojimo.
Kuo nekonkuravimo susitarimas skiriasi nuo konfidencialumo susitarimo?
Konfidencialumo susitarimas nedraudžia darbuotojui dirbti pas konkurentą. Jis draudžia naudoti ir atskleisti susitarime konfidencialia įvardytą informaciją. Šios pareigos reikia laikytis ir tada, kai nekonkuravimo susitarimas dėl nemokėtos kompensacijos nesukelia teisinių padarinių. Teismų praktikoje nurodyti trys skirtumai: konfidencialumo susitarimas neprivalo būti atlygintinis, šalys gali susitarti dėl ilgesnio galiojimo be maksimalios ribos, o netesybų dydis neribojamas. Jeigu šalys nesusitaria dėl ilgesnio termino, toks susitarimas galioja vienus metus po darbo santykių pabaigos.
Būtent todėl teismas nubrėžė aiškią ribą. Konfidencialumo susitarimu negalima apriboti darbuotojo teisės po darbo santykių naudoti informaciją, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tapo jo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis. Atsakomybė gali kilti tik už buvusio darbdavio komercinių paslapčių arba susitarime nurodytos specifinės informacijos, kuri nėra neatsiejama darbuotojo žinių dalis, panaudojimą. Įrodyti, kad informacija atitinka saugotinos konfidencialios informacijos požymius, turi atsakomybės reikalaujantis darbdavys. Kitaip konfidencialumo susitarimai praktiškai pakeistų nekonkuravimo susitarimus ir apeitų darbuotojams skirtas garantijas. Kas laikoma konfidencialia informacija ir kokia atsakomybė gresia, aiškiname straipsnyje apie konfidencialumo sutartį su darbuotoju.
Ar galima drausti dirbti pas konkurentą, kol galioja darbo sutartis?
Kol darbo sutartis galioja, darbuotoją saisto ir Darbo kodekse įtvirtinta pareiga vengti interesų konflikto. Vienoje naujesnių bylų paliktas galioti teismo sprendimas, kad darbuotojos atleidimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą buvo teisėtas. Darbuotoja, ėjusi technologijų vystymo padalinio vadovės pareigas, vaiko priežiūros atostogų metu įsidarbino iš esmės tokiose pačiose pareigose konkuruojančioje bendrovėje. Teismas pažymėjo, kad atostogos situacijos nekeičia, nes darbo sutartis tebegaliojo.
Kasacinis teismas savo motyvuose išaiškino kelias taisykles:
- darbdavys ir darbuotojas gali darbo sutartyje susitarti, kas laikoma interesų konfliktu, o darbdavys tai gali įtvirtinti vidaus dokumentuose;
- interesų konfliktui nustatyti nereikia, kad darbdavio interesai jau būtų pažeisti, nes pareiga apima ir pačios grėsmės vengimą;
- darbdavys negali išplėsti interesų konflikto sąvokos tiek, kad ji apimtų darbą nekonkuruojančiose įmonėse ar draudimą dirbti pas konkurentus darbuotojams, nedirbantiems specialių žinių ar gebėjimų reikalaujančio darbo;
- konfidencialumo susitarimas pats savaime nepašalina rizikos, kad darbuotojas, dirbdamas dviejose konkuruojančiose bendrovėse, priims kitai bendrovei palankius sprendimus.
Šios išvados padarytos dėl laikotarpio, kol galioja darbo sutartis. Konkuravimui su buvusiu darbdaviu apriboti, kaip teismas pažymėjo kitoje byloje, skirtas būtent nekonkuravimo susitarimas su visais jo reikalavimais. Bylos aplinkybes plačiau aptariame straipsnyje apie darbą pas konkurentą, kol galioja darbo sutartis, o atleidimo procedūrą aiškiname straipsnyje apie interesų konfliktą darbo santykiuose.
Ką iš teismų praktikos pasimokyti darbdaviui ir darbuotojui?
Dauguma aptartų ginčų kilo ne dėl sudėtingų teisės klausimų, o dėl neaiškių formuluočių, nemokėtos kompensacijos ir neįrodyto pranešimo. Šių klaidų galima išvengti dar rengiant susitarimą.
Darbdaviui
- sudarykite nekonkuravimo susitarimą tik su tuo darbuotoju, kurio specialias žinias ar gebėjimus konkurentas galėtų panaudoti jums pakenkti;
- konkrečiai apibrėžkite draudžiamą veiklą, teritoriją, terminą (po darbo sutarties pabaigos ne ilgiau kaip dvejus metus) ir kompensacijos dydį (ne mažiau kaip 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio), nes per platų draudimą teismas gali susiaurinti;
- mokėkite kompensaciją laiku visą nekonkuravimo laikotarpį: nepradėjus jos mokėti, darbuotojo atsakomybė neatsiranda, o vėluojant daugiau kaip du mėnesius darbuotojas gali susitarimą nutraukti;
- įrašykite aiškią susitarimo atsisakymo tvarką ir, apsisprendę jos atsisakyti, praneškite raštu taip, kad galėtumėte įrodyti pranešimo įteikimą;
- netesybas nustatykite ne didesnes nei kompensacija už tris mėnesius;
- informacijos apsaugai sudarykite atskirą konfidencialumo susitarimą, bet nesitikėkite, kad jis pakeis nekonkuravimo susitarimą.
Darbuotojui
- prieš pasirašydami įvertinkite, kokią veiklą, kurioje teritorijoje ir kiek laiko jums draudžiama vykdyti ir ar kompensacija tai atperka;
- stebėkite, ar kompensacija mokama; jei darbdavys vėluoja daugiau kaip du mėnesius, galite susitarimą nutraukti, o apie tai verta pranešti raštu prieš pradedant naują veiklą;
- išsaugokite darbdavio pranešimus ir susirašinėjimą apie susitarimo galiojimą, nes ginče jie dažnai lemia baigtį;
- Darbo kodeksas numato, kad abejonės dėl sutarties sąlygų aiškinamos darbuotojo naudai, tačiau ginčytinais atvejais saugiau gauti darbdavio rašytinį sutikimą ar atsisakymą.
Kai nekonkuravimo susitarimas rengiamas iš naujo, darbdavys dažnai gali jį parengti pats, tiksliai laikydamasis Darbo kodekso reikalavimų. Kai ginčas jau prasidėjo, baigtį dažniausiai lemia įrodymai: kada ir kaip darbdavys pranešė apie atsisakymą, ar mokėjo kompensaciją ir ką darbuotojas veikė. Tokiais atvejais verta kreiptis į darbo teisės advokatus dar prieš imantis veiksmų.
