2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, o dar viena naujovių dalis pradės galioti 2027 m. sausio 1 d. Darbo kodeksas nėščiosioms ir vaikus auginantiems tėvams tampa palankesnis būtent lankstumo klausimais. Ryškiausias pokytis vienas: darbdavys nebegalės atmesti prašymo dirbti nuotoliniu būdu vien todėl, kad tai jam brangiai kainuotų.
Darbo teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų, kurios tikslas – užtikrinti sąžiningas, saugias ir teisėmis pagrįstas darbo sąlygas visiems darbuotojams. Ši teisės sritis reguliuoja darbo santykius, nustato darbo užmokesčio garantijas, darbo ir poilsio laiko ribojimus, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Be to, darbo teisė atsižvelgia į tam tikrų darbuotojų grupių specifinius poreikius ir suteikia jiems papildomas teises bei garantijas.
Ypatingas dėmesys skiriamas moterų, ypač besilaukiančių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų, apsaugai. Joms taikomos specialios darbo sąlygų lengvatos, draudžiamos tam tikros darbo formos, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir užtikrinti palankią aplinką motinystei. Tarp tokių garantijų yra teisė į lengvesnes darbo sąlygas, draudimas dirbti kenksmingoje aplinkoje, papildomos pertraukos kūdikiui maitinti, apsauga nuo atleidimo iš darbo, taip pat teisė į nėštumo ir gimdymo atostogas bei vaiko priežiūros atostogas.
Darbo kodeksas nėščiosioms: kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Nuotolinis darbas
Iki spalio 31 d. darbdavys gali atmesti tokį prašymą. Jam pakanka įrodyti, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų nuotolinis darbas sukeltų per dideles sąnaudas. Nuo lapkričio 1 d. šio pagrindo nebelieka. Lieka vienintelė išimtis: kai prašymo negalima tenkinti dėl darbdavio darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Skirtumas ginče esminis, nes „brangu“ galima pagrįsti sąmata, o „neįmanoma“ tenka įrodyti pačiu darbo pobūdžiu. Atsiranda ir nauja išlyga: kolektyvinėje sutartyje šalys gali susitarti kitaip.
Pageidaujamas darbo laiko režimas
Taisyklė keičiasi taip pat. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojos prašymą dirbti jai tinkamu grafiku. Atsisakyti jis gali tik tada, kai to neleidžia darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumai. Nuoroda į per dideles sąnaudas išbraukiama ir čia.
Pasyvusis budėjimas
Pasyviai budėti galima skirti tik su darbuotojo sutikimu. Ši taisyklė galioja nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Ji taikoma ir tėvams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų. Iki šiol galiojusi papildoma sąlyga dėl sveikatos priežiūros įstaigos išvados panaikinama.
Tėvystės atostogos įvaikinus
Panaikinamas vienas ribojimas. Iki šiol tėvystės atostogos nebuvo skiriamos, jeigu įtėviui tam pačiam vaikui jau buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Šių atostogų trukmė yra trisdešimt kalendorinių dienų. Vaikams, įvaikintiems iki spalio 31 d., taikoma senoji tvarka.
Kasmetinių atostogų senatis
Teisė pasinaudoti atostogomis ir toliau prarandama praėjus trejiems metams. Naujovė ta, kad aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvine sutartimi šį terminą galima sutrumpinti iki dvejų metų. Tokioje sutartyje galima numatyti ir piniginę kompensaciją. Ji mokama už atostogų dalį, viršijančią dvejų darbo metų trukmę.
Sutrumpinta 32 valandų savaitė
Ši garantija auginantiems vaikus iki trejų metų viešajame sektoriuje išlieka, tačiau susiaurinamas adresatų ratas. Vietoj visų iš biudžeto išlaikomų įstaigų nurodomos biudžetinės įstaigos. Sąraše taip pat lieka valstybės ir savivaldybės įmonės bei Lietuvos bankas. Jame nurodytos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Privačiame sektoriuje ji negalioja ir toliau.
Kas keičiasi nuo 2027 m. sausio 1 d.
Mamadieniai ir tėvadieniai
Šiuo metu papildomos poilsio dienos priklauso auginantiems vaikus iki dvylikos metų. Nuo 2027 m. sausio 1 d. ši riba pakeliama iki keturiolikos metų. Vaiko su negalia riba lieka nepakitusi, tai yra aštuoniolika metų. Kartu naikinama atskira nuostata dėl pusės laisvos darbo dienos pirmąją mokslo metų dieną. Ji tampa nebereikalinga. Tėvai, kurie anksčiau turėjo tik rugsėjo pirmosios pusdienį, nuo 2027 m. gaus visas papildomas poilsio dienas.
Naujagimių globėjų atostogos
Iki šiol jos suteikiamos, kol kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų. Nuo 2027 m. jos truks, kol kūdikiui sukaks 126 dienos. Jeigu globa nustatyta iki 2026 m. gruodžio 31 d., taikomos senosios taisyklės.
Darbo užmokesčio skaidrumas
Darbdaviai kas mėnesį teiks „Sodrai“ duomenis apie darbuotojų darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybės grupę. Darbuotojai įgis teisę raštu gauti duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal lytį toje pačioje pareigybių grupėje. Mamoms tai praktinė priemonė patikrinti, ar atlyginimas nesumažėjo grįžus iš vaiko priežiūros atostogų.
Moterų teisė dirbti ne visą darbo laiką
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šie darbuotojai gali grįžti į viso darbo laiko sąlygas įspėję darbdavį prieš dvi savaites, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka su trumpesniu terminu.
Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus. Darbo užmokestis mokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Nuotolinis darbas mamoms ir būsimoms mamoms
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios moterys, taip pat mamos, auginančios vaiką iki aštuonerių metų, ir vienišos mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę reikalauti dirbti nuotoliniu būdu. Iki 2026 m. spalio 31 d. darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Atsisakyti jis gali tik įrodęs, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas. Nuo lapkričio 1 d. sąnaudų argumentu remtis nebegalima. Atsisakyti leidžiama tik tuomet, kai nuotolinis darbas neįmanomas dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų.
Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas). Dažnai teiraujamasi, kiek darbo dienų per savaitę galima prašyti dirbti nuotoliu, atsakymas – tiek, kiek įmanoma ir kiek darbuotoja pageidauja, kadangi įstatymas nenumato ribojimų.
Jei darbdavys nepagrįstai atsisako organizuoti darbą nuotoliniu būdu, darbutoja gali kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Kasmetinės atostogos
Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Tai užtikrina būsimos motinos poilsį ir leidžia geriau pasiruošti gimdymui bei vaiko priežiūrai.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Tai reiškia, kad šios darbuotojos turi prioritetą renkantis atostogų laiką.
Net jei nėščia darbuotoja nėra išdirbusi šešių nepertraukiamų mėnesių pirmaisiais darbo metais, jai vis tiek suteikiamos kasmetinės atostogos prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas. Joms suteikiama 25 darbo dienų kasmetinių atostogų trukmė, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę.
Ilgesni įspėjimo terminai atleidžiant
Mamos, auginančios vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščiosios, yra ypatingai saugomos darbo teisės srityje, todėl jų atleidimo iš darbo įspėjimo terminai yra trigubai ilgesni nei įprasti. Tai reiškia, kad vietoje standartinio vieno mėnesio įspėjimo terminas tokioms mamoms pratęsiamas iki trijų mėnesių, o jei darbo santykiai trunka trumpiau nei vienus metus, vietoje dviejų savaičių jos įspėjamos prieš šešias savaites (Darbo kodekso 57 straipsnis). Šie terminai nuo lapkričio 1 d. nesikeičia.
Ilgesnis įspėjimo terminas padeda sušvelninti darbo netekimo pasekmes ir suteikia papildomą apsaugą socialiai jautrioms darbuotojų grupėms.
Atleidimo ribojimai
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo, ir ši apsauga nuo lapkričio 1 d. nesikeičia. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Nėščiosios negalima atleisti darbdavio valia bandomuoju laikotarpiu.
Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu. Tiesa, darbuotojai nėra nustatytas terminas, kada ji turi informuoti darbdavį apie nėštumą, tad tai ji gali padaryti pageidaujamu metu.
Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Jei darbuotojai yra suteikiamos nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogos, darbo sutartis gali būti nutraukta tik šioms atostogoms pasibaigus.
Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis. Taip pat darbo sutartis negali būti nutraukta su darbuotojomis, esančiomis nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.
Vienas netiesioginis pokytis vis dėlto yra. Nuo lapkričio 1 d. perrašomas pats atleidimo darbdavio valia pagrindas, į kurį nukreipia šios garantijos. Darbdavys turės nurodyti pagrįstą priežastį. Biudžetinės įstaigos, valstybės ir savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos bei Lietuvos bankas šiuo pagrindu naudotis apskritai negalės.
Kenksmingų darbo sąlygų prevencija
Darbo teisė nustato aiškias apsaugos priemones nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims, siekiant apsaugoti jų sveikatą ir gerovę darbo vietoje. Joms taikomas specialus darbo sąlygų reglamentavimas, kuris apima kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių vertinimą, informacijos apie darbo aplinką teikimą bei draudžiamų darbų sąrašą.
Jeigu nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos darbo vietoje yra kenksmingų veiksnių, kurių neįmanoma pašalinti keičiant darbo sąlygas, darbdavys privalo jos sutikimu perkelti darbuotoją į kitą, saugią darbo vietą toje pačioje įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje, paliekant jai ne mažesnį darbo užmokestį. Tai reiškia, kad moteris nepraranda savo pajamų, net jei dėl sveikatos apsaugos jai reikia pakeisti darbo pobūdį.
Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai. Šiuo laikotarpiu joms mokamos įstatymuose numatytos motinystės socialinio draudimo išmokos.
Viršvalandžiai, darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis bei komandiruotės
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Šios nuostatos užtikrina, kad darbuotojos galėtų priimti sprendimus, atsižvelgdamos į savo sveikatą, vaiko priežiūrą ir šeimos poreikius.
Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi – vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai. Šiuo laikotarpiu, kol prasideda nėštumo ir gimdymo atostogos, darbuotojai mokamas priklausantis mėnesinis darbo užmokestis.
Šios apsaugos priemonės padeda nėščioms ir neseniai pagimdžiusioms moterims išvengti pernelyg didelio fizinio ir psichologinio krūvio, suderinti profesinį gyvenimą su motinyste bei užtikrinti jų ir kūdikio sveikatą.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Ši teisė įsigalioja pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią maitinimo faktą.
Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Tokiu būdu sudaromos lankstesnės sąlygos mamoms derinti darbo pareigas su kūdikio priežiūra.
Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių. Tokia apsauga padeda mamoms lengviau grįžti į darbo rinką, išlaikant galimybę pilnavertiškai rūpintis savo vaiku.
Sveikatos tikrinimas
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Ši garantija leidžia moterims rūpintis savo ir vaiko sveikata be papildomų finansinių ar darbo grafiko suvaržymų, užtikrindama, kad būtini medicininiai patikrinimai nesukeltų neigiamų pasekmių jų darbo santykiams ar pajamoms.
Ką verta padaryti iki lapkričio
Darbdaviams verta peržiūrėti nuotolinio darbo tvarką ir prašymų nagrinėjimo procedūrą. Remtis per didelėmis sąnaudomis nuo lapkričio 1 d. nebegalima. Įmonėms, turinčioms kolektyvinę sutartį, tikslinga įvertinti, ar joje verta atskirai susitarti dėl nuotolinio darbo ir kompensacijų.
Darbuotojoms svarbu žinoti dvi datas. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. darbdaviui bus sunkiau atmesti prašymą dirbti nuotoliniu būdu. Tas pats galioja ir prašymui dėl pageidaujamo grafiko. Nuo 2027 m. sausio 1 d. papildomos poilsio dienos priklausys auginantiems vaikus iki keturiolikos metų. Darbo kodeksas nėščiosioms ir pagimdžiusioms 2026–2027 metais plečia lankstumo garantijas, o pagrindinė apsauga nuo atleidimo išlieka tokia pati.
