Darbdavys susitarė dėl darbo, bet neleido pradėti dirbti? Kada priklauso kompensacija neįsigaliojus darbo sutarčiai, koks jos minimumas ir kada ji nepriklauso.
Konstitucinis Teismas 2025 m. spalio 23 d. nutarimu pripažino, kad Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas baigė ilgai trukusią abejonę dėl to, ar darbo ginčų komisijoje patirtos išlaidos turėtų būti atlyginamos, kai ginčas laimimas. Sprendimas turi svarbią reikšmę tūkstančiams darbuotojų ir darbdavių, kurie kasmet kreipiasi į darbo ginčų komisijas.
Darbo ginčai dažnai baigiasi teisminiu procesu, kuriame abi šalys patiria nemažų bylinėjimosi išlaidų. Kyla esminis klausimas: kaip paskirstomos šios išlaidos, kai darbuotojo reikalavimai tenkinami tik iš dalies? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių nutarčių darbo byloje suformulavo svarbius principus, kurie apsaugo darbuotojų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
Kokias pertraukas darbo metu privalo suteikti darbdavys: pietų pertrauka ne vėliau kaip po penkių darbo valandų, fiziologinės ir specialios pertraukos, pertraukos dirbant kompiuteriu ir maitinant kūdikį krūtimi, taip pat kaip apginti teisę į poilsį darbe.
Skaidrumo direktyva perkelta į Darbo kodeksą: kas galioja nuo 2026 m. birželio 7 d., iki kada patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir kas keisis 2027 m.
Nėščios darbuotojos atleidimas terminuotos darbo sutarties pabaigoje retai, bet vis dar kelia klausimų dėl darbuotojų apsaugos ribų. Darbo kodeksas nustato aiškius apribojimus darbo sutarties nutraukimui su nėščiomis darbuotojomis, tačiau šie apribojimai netaikomi visoms situacijoms.
Procentas nuo procedūrų: ar toks atlyginimo apskaičiavimo metodas gali būti naudojamas medicinos srityje?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino – užsieniečio kvietimas gyventi Lietuvoje darbo tikslais nereiškia automatinio darbo sutarties sudarymo. Sprendimas turi svarbią reikšmę darbdaviams, kurie įdarbina specialistus iš trečiųjų šalių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš 2025 m. nutarčių išaiškino svarbų darbo teisės klausimą: darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį nedraudžia darbdaviui vėliau imtis veiklos organizavimo pokyčių ir atleisti darbuotojus dėl to, kad jų darbo funkcijos tapo perteklinės. Sprendimas formuoja aiškų precedentą, kaip vertinti darbuotojų atleidimą po nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, sumažinus atlygį.
Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas reikalauja kruopštaus Darbo kodekso nustatytų taisyklių laikymosi. Netinkamas įforminimas gali sukelti teisinius ginčus, todėl darbdaviai privalo žinoti visus su atleidimu susijusius teisinius reikalavimus.