Nacionalinė kolektyvinė sutartis 2026–2028 metams galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d. Ji nustato pareiginės algos bazinį dydį, pagal kurį skaičiuojamas daugumos viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas, ir suteikia papildomų garantijų, tačiau tik ją pasirašiusių organizacijų profesinių sąjungų nariams, dirbantiems sutarties prieduose nurodytose darbovietėse. 2026 m. spalio 9 d. sutartis pakeista: 2027 m. bazinis dydis turėtų siekti 1 843 eurus, o dalis garantijų nuo 2027 m. sausio 1 d. patikslinta.
Šeštąją nacionalinę kolektyvinę sutartį 2025 m. spalio 8 d. pasirašė Vyriausybė ir trys nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos. Tai Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Praktikoje daugiausia klausimų kyla ne dėl sumų, o dėl to, kam sutartis iš tikrųjų taikoma. Bazinis dydis paliečia daugumą viešojo sektoriaus darbuotojų, o papildomos atostogų dienos priklauso tik daliai jų.
Kam taikoma nacionalinė kolektyvinė sutartis?
Atsakymas priklauso nuo to, apie kurią sutarties dalį kalbama. Pagal įstatymą bazinis dydis taikomas visiems, kurių pareiginė alga ar tarnybinis atlyginimas skaičiuojamas pagal jį. Tai, be kita ko, valstybės tarnautojai (įskaitant statutinius), valstybės politikai ir pareigūnai, teisėjai, prokurorai, kariai, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojai. Jis taikomas ir viešųjų įstaigų, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau negu pusė balsų, vadovams ir darbuotojams. Profesinių sąjungų skaičiavimu, tai daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.
Papildomos garantijos taikomos gerokai siauriau. Jos priklauso tik sutartį pasirašiusių organizacijų ir jas sudarančių profesinių sąjungų nariams, dirbantiems sutarties prieduose nurodytose darbovietėse. 1 priede išvardytos įstaigos, o 2 priede nurodytos valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, įstaigos ir organizacijos. Narys, išstojęs iš profesinės sąjungos, sutarties garantijomis nebesinaudoja.
Svarbi detalė dažnai praslysta: sutartyje narių sąvoka apima asmenis, kurie nariais tapo iki sutarties pasirašymo. Vėliau įstojusiųjų darbovietės įtraukiamos kasmet atnaujinant priedus, todėl prieš teikiant prašymą verta pasitikrinti, ar įstaiga yra galiojančiame priede. Abu priedai paskutinį kartą išdėstyti nauja redakcija 2026 m. spalio 9 d. susitarimu, kuris šioje dalyje įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
Darbdavys negali savo nuožiūra taikyti sutarties nuostatų ar nuostatų, kurių tikslas sutampa su šiomis garantijomis, darbuotojams, kurie nėra sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai. Taip daryti galima tik tada, kai taip susitarta darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje arba kai Darbo kodeksas ar kitas įstatymas aiškiai leidžia darbdaviui tai nustatyti.
Pareiginės algos bazinis dydis 2026 ir 2027 metais
2026 m. pareiginės algos bazinis dydis yra 1 798 eurai, tai yra 12,60 euro daugiau nei 2025 m. Šį dydį sutartyje suderėjo šalys, o Seimas jį įtvirtino Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo įstatyme. Pareiginė alga apskaičiuojama bazinį dydį dauginant iš pareigybei nustatyto koeficiento, todėl kiekvienas bazinio dydžio pokytis tiesiogiai keičia atlyginimą. Kaip nustatomi patys koeficientai, aiškiname straipsnyje apie pareiginės algos koeficientų nustatymą.
Nuo 2026 m. įstatymas numato naują tvarką: kitų metų bazinis dydis sutariamas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje arba jos pakeitime. Šalys atsižvelgia į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją, einamųjų metų minimaliąją mėnesinę algą ir kitus viešojo sektoriaus atlyginimus lemiančius veiksnius. Pagal šią tvarką 2026 m. spalio 9 d. susitarta, kad 2027 m. bazinis dydis turėtų būti 1 843 eurai, t. y. 45 eurais (2,5 proc.) daugiau.
Šis skaičius dar nėra galutinis. Vyriausybė jį teikia Seimui kartu su 2027–2029 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu, o tvirtina Seimas. Kol biudžeto įstatymas nepriimtas, 1 843 eurai yra šalių sutarta, bet įstatymu dar nenustatyta suma. Jei šalys dėl bazinio dydžio nesusitartų, jį nustatytų Seimas, vertindamas tuos pačius veiksnius. Įstatymas taip pat numato, kad bazinis dydis nedidinamas, kai dėl krizės ar kitų ypatingų aplinkybių iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Kokias papildomas garantijas gauna profesinių sąjungų nariai?
Sutartis suteikia trijų rūšių papildomą laisvą laiką. Visas tris garantijas gauna 1 priede nurodytų įstaigų nariai, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas bazinis dydis. 2 priede nurodytų valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių nariams taikomos tik savišvietos ar savanorystės dienos.
Įstaigose ekstremaliosios situacijos likvidavimo laikotarpiu visų trijų garantijų suteikimas gali būti sustabdytas. Jeigu ekstremalioji situacija atšaukiama likus mažiau nei trims mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos, teisė pasinaudoti nepanaudotomis garantijomis perkeliama į kitus metus. Ji galioja šešis mėnesius nuo atšaukimo dienos.
Dvi dienos savišvietai arba savanorystei
Profesinės sąjungos nariui per metus suteikiamos 2 mokamos darbo dienos savišvietai arba savanorystei, suderintu su darbdaviu metu. Nuo 2027 m. sausio 1 d. sutartyje aiškiai įrašyta, kad už šias dienas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Nepanaudotos dienos tais metais prarandamos ir į kitus metus neperkeliamos.
Jei narys pereina dirbti iš vienos sutarties prieduose nurodytos darbovietės į kitą ir šias dienas jau išnaudojo, naujoje darbovietėje tais metais jų nebegauna. Jeigu darbo ar tarnybos santykiai baigiasi, o dienos nepanaudotos, išmokama kompensacija proporcingai dirbtam laikui. 2 priede nurodytos įmonės (įskaitant jos dukterines įmones) nariui šias dienas ar kasmetines, pailgintas, papildomas ar kitų rūšių atostogas (išskyrus tikslines) gali numatyti ir kito lygmens kolektyvinė sutartis. Tada narys pats pasirenka, kurios sutarties garantija naudosis.
Mokymosi atostogos: 10 dienų už visą atlyginimą arba 20 už pusę
Ši garantija skirta nariui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Ji taikoma ir tada, kai narys, suderinęs su tiesioginiu vadovu, kelia kvalifikaciją (pavyzdžiui, konferencijose ar nuotolinio mokymosi platformose). Jis gali rinktis iki 10 darbo dienų per metus, apmokamų vidutiniu darbo užmokesčiu, arba iki 20 darbo dienų, apmokamų puse vidutinio darbo užmokesčio. Pasirinktą apmokėjimo dydį reikia nurodyti prašyme darbdaviui, o nepanaudotos dienos į kitus metus neperkeliamos.
Tai gerokai daugiau nei bendroji tvarka. Darbo kodeksas mokymosi atostogų apmokėjimą garantuoja tik darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi ilgiau negu penkerius metus. Už ne daugiau kaip dešimt darbo dienų per darbo metus jiems paliekama ne mažiau kaip pusė vidutinio darbo užmokesčio. Neformaliojo švietimo atveju tai taikoma tik tada, kai mokymasis susijęs su kvalifikacijos kėlimu. Už mokymąsi savišvietos būdu Darbo kodeksas apskritai nemoka, nebent kitaip susitarta kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarimu.
Iki 5 dienų sveikatai
Narys gali gauti iki 5 darbo dienų per metus sveikatai gerinti, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Šias dienas jis gauna, kai pasireiškia negalavimas arba yra suplanuotas vizitas gydymo įstaigoje, ir apie tai informuoja darbdavį. Jei šias dienas jis jau išnaudojo vienoje sutarties prieduose nurodytoje darbovietėje, kitoje tais metais jų nebegauna.
Praktiškai tai reiškia, kad trumpam negalavimui ar vizitui pas gydytoją nariui nereikia naudoti kasmetinių atostogų. Kai apie tokią dieną iš anksto nežinoma, jai netaikomas bendras 10 kalendorinių dienų išankstinio informavimo terminas, aptariamas toliau.
Kaip prašyti garantijų ir ar jos sumuojasi
Savo teisėmis pagal sutartį narys naudojasi informavęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Šis terminas netaikomas, jei su darbdaviu susitarta kitaip arba darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje nustatytas trumpesnis terminas. Dienoms sveikatai, kai apie jas iš anksto nežinoma, šis terminas netaikomas.
Vienodo tikslo garantijos (poilsis, sveikata, mokymasis, šeimos ir asmeniniai poreikiai), nustatytos skirtingų lygmenų kolektyvinėse sutartyse, nesumuojamos: taikoma ta nuostata, kuri darbuotojui palankiausia. Nariui, priklausančiam kelioms šakos profesinėms sąjungoms, taikoma tik viena jo pasirinkta šakos kolektyvinė sutartis. Garantijų įgyvendinimo tvarką sutartis rekomenduoja aptarti darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse. Jei garantijos įtvirtinamos darbo tvarkos taisyklėse, šias nuostatas privaloma suderinti su profesinės sąjungos atstovais.
Ką nacionalinė kolektyvinė sutartis reiškia darbdaviui?
Darbdaviams, kurie išlaikomi iš valstybės, savivaldybių ar valstybės fondų lėšų, kolektyvinėse derybose atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (Darbo kodekso 194 straipsnis). Todėl įstaigos vadovas sutarties pats nepasirašo, tačiau jos nuostatas turi taikyti profesinių sąjungų nariams. Be laisvų dienų, sutartis nustato ir procedūrinių pareigų, kurios tiesiogiai paliečia personalo valdymą.
Svarbu atskirti: priedų riba taikoma laisvoms dienoms. Kai kurios procedūrinės nuostatos suformuluotos plačiau, pavyzdžiui, informaciją apie profesines sąjungas sutartis liepia suteikti kiekvienam naujam darbuotojui. Tačiau Darbo kodeksas kolektyvines sutartis taiko jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Todėl profesinės sąjungos nario atžvilgiu šios pareigos privalomos, o kitų darbuotojų atžvilgiu tai ginčytina ir saugiau jų laikytis.
Profesinės sąjungos teisės darbovietėje
Svarbiausios pareigos ir teisės, kurias darbdaviui verta įtraukti į savo vidaus procedūras:
- per 5 darbo dienas nuo darbuotojo darbo pradžios suteikti jam informaciją apie visas įstaigoje veikiančias profesines sąjungas ir jų kontaktus;
- prieš pradedant tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, nedelsiant informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą, nebent darbuotojas to raštu atsisako. Sąjunga gali dalyvauti tyrime, pateikti nuomonę ir deleguoti atstovą į tyrimo komisiją. Nuo 2027 m. sausio 1 d. patikslinta, kad informuojama iki pareikalaujant darbuotojo rašytinio pasiaiškinimo;
- gavusi informaciją apie psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją, sąjunga gali pasiūlyti sudaryti paritetinę komisiją. Darbdavys per 3 darbo dienas skiria savo atstovus, o komisija atvejį išnagrinėja per 7 darbo dienas. Per 10 darbo dienų nuo išvadų gavimo darbdavys raštu atsako, ką nusprendė;
- sąjunga turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip darbo taryba ir gali kartu su ja reikalauti konsultacijų;
- profesinių sąjungų renkamų organų narių negalima atleisti darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Be tokio sutikimo negalima ir pabloginti jų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Šis sutikimas nepakeičia Darbo kodekso reikalavimo darbuotojų atstovams gauti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimą;
- sutaupytų metinio darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas derinamas su profesine sąjunga. Dėl planuojamo fondo lėšų panaudojimo su ja konsultuojamasi, o konsultacijos baigiamos per 5 darbo dienas nuo informacijos pateikimo, jei šakos kolektyvinėje sutartyje nesusitarta kitaip;
- atleidžiant narį darbdavio iniciatyva be jo kaltės, sąjunga gali derėtis dėl atleidimo pasekmių švelninimo, įskaitant didesnę išeitinę išmoką;
- sąjungos atstovas dalyvauja nario veiklos vertinimo pokalbyje (nebent narys raštu atsisako). Sąjunga gali pateikti išvadą apie įstaigos vadovo veiklą, o dalyvaudama vadovo konkurse stebėtojo teisėmis gali pateikti nuomonę apie pretendentus. Be to, darbuotojo pageidavimu ji gali kartą per 6 mėnesius inicijuoti pokalbį apie jo pažangą.
Kodėl svarbu informuoti profesinę sąjungą prieš tyrimą?
Daugiausia praktinės rizikos kyla dėl tyrimų. Jei profesinė sąjunga nebuvo informuota, darbuotojas tai nurodo kaip argumentą ginčydamas nuobaudą, ir tokie argumentai jau keliami administraciniuose teismuose. Todėl vidinio tyrimo tvarkoje verta numatyti, kada ir kaip informuojama sąjunga. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Su smurto ir priekabiavimo prevencija susijusias pareigas aptariame tekste apie mobingą darbe. Atleidimo be darbuotojo kaltės procedūrą aiškiname straipsnyje apie Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalį.
Kaip sutartis dera su Darbo kodeksu ir kitomis kolektyvinėmis sutartimis
Kolektyvinių sutarčių taisykles nustato Darbo kodekso 192–201 straipsniai. Nacionalinė (tarpšakinė) sutartis yra aukščiausio lygmens, žemiau yra šakos, teritorinės ir darbdavio ar darbovietės lygmens sutartys. Bet kurio lygmens kolektyvinė sutartis gali gerinti darbuotojų padėtį, palyginti su įstatymu. Nacionalinio, šakos ar teritorinio lygmens sutartyse galima ir nukrypti nuo imperatyvių Darbo kodekso taisyklių, jei pasiekiama darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyra. Tačiau negalima nukrypti nuo taisyklių dėl maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo, minimaliojo darbo užmokesčio, darbuotojų saugos ir sveikatos, lyčių lygybės ir nediskriminavimo. Iki 2026 m. spalio 31 d. šiame sąraše yra ir darbo sutarties pasibaigimas, o nuo lapkričio 1 d. jo sąraše nebeliks.
Kai darbuotojui gali būti taikomos kelios sutartys, Darbo kodeksas nustato tokią eilę:
- darbdavio lygmens ir šakos sutartis: taikoma šakos sutartis, nebent ji leidžia įmonės sutartimi nukrypti nuo jos sąlygų;
- darbdavio lygmens ir teritorinė sutartis: taikoma teritorinė sutartis, nebent ji leidžia nukrypti;
- šakos ir teritorinė sutartis: taikomos specialiosios (lex specialis) sutarties nuostatos.
Kada kolektyvinė sutartis įsigalioja ir kas keičiasi nuo lapkričio 1 d.?
Kolektyvinė sutartis įsigalioja pasirašymo dieną, jei joje nenustatyta vėlesnė data. Ji galioja ne ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kai pačioje sutartyje nustatyta kitaip. Ši sutartis sudaryta trejiems metams. Jos vykdymą aptaria dvišalė Vyriausybės ir profesinių sąjungų taryba, kuri renkasi ne rečiau kaip du kartus per metus. Prireikus ji rengia bendras pozicijas dėl sutarties aiškinimo. Jos pakeitimai daromi sutartyje nustatyta tvarka. Derybos pradedamos kiekvienų metų antrąjį ketvirtį. Viešajame sektoriuje jas reikia baigti iki tol, kol Finansų ministerija pradeda rengti biudžeto projektą. Kolektyvinę sutartį vienašališkai nutraukti galima tik joje nustatytais atvejais. Kitą šalį reikia įspėti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o nutraukti galima ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo įsigaliojimo.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ratas viešojo sektoriaus darbdavių, kuriems derybose atstovauja Vyriausybė, išsiplės. Vietoj finansavimo iš biudžeto kriterijaus Darbo kodekse bus išvardyti konkretūs darbdaviai. Tai biudžetinės įstaigos, viešosios įstaigos, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso daugiau negu pusė balsų, valstybės ir savivaldybės įmonės. Sąraše bus ir bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų, ir jų dukterinės įmonės. Be to, nacionalinės, šakos ar teritorinės sutarties šalys galės susitarti, kad tam tikros nuostatos būtų taikomos visiems šią sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijų narių darbuotojams. Viešajame sektoriuje toks sprendimas priimamas tik gavus Finansų ministerijos išvadą. Kitus lapkričio 1 d. pakeitimus apžvelgiame straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026. Kas vyksta, kai derybos dėl kolektyvinės sutarties nepavyksta, aiškiname tekste apie kolektyvinį darbo ginčą.
Ką nacionalinė kolektyvinė sutartis reiškia praktiškai?
Nacionalinė kolektyvinė sutartis viešajame sektoriuje veikia dviem kryptimis. Bazinis dydis keičia visų pagal jį apmokamų darbuotojų atlyginimą, o laisvos dienos priklauso tik profesinių sąjungų nariams prieduose nurodytose darbovietėse. Procedūrinės pareigos tikrai taikomos profesinių sąjungų narių atžvilgiu, o dėl kitų darbuotojų jų laikytis saugiau. Darbdaviui verta patikrinti, ar įstaiga yra priede, susitarti su profesine sąjunga dėl prašymų pateikimo tvarkos ir peržiūrėti tyrimų bei vertinimo procedūras. Jei rengiate įstaigos kolektyvinę sutartį, derinate darbo tvarkos taisykles su profesine sąjunga ar sprendžiate ginčą dėl garantijų taikymo, darbo teisės advokatai padės įvertinti, kuri sutartis ir kuri jos nuostata taikoma jūsų atveju.
