Darbuotojas įstrigo užsienyje: skrydis atšauktas, oro uostas uždarytas, o atostogos jau baigėsi. Ar praleistos darbo dienos yra pravaikšta? Dažniausiai ne. Darbo kodeksas šiurkščiu pažeidimu leidžia laikyti tik neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties, o atleisti už pažeidimą galima tik tada, kai darbuotojas dėl jo kaltas. Vis dėlto apsauga neveikia savaime. Darbuotojas turi nedelsdamas pranešti darbdaviui, išsaugoti įrodymus ir grįžti, kai tik tai tampa įmanoma.
Tokių situacijų priežastys būna įvairios: karinis konfliktas regione, stichinė nelaimė, streikas oro uoste, valdžios įvesti kelionių ribojimai. Teisinis klausimas visada tas pats: ar darbuotojas neatvyko dėl pateisinamos priežasties ir ar jis dėl to kaltas.
Kada neatvykimas į darbą laikomas pravaikšta?
Pravaikšta paprastai vadinamas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. DK 58 straipsnis tokį neatvykimą įvardija kaip pažeidimą, kuris gali būti laikomas šiurkščiu. Tada darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos. Tačiau ta pati norma reikalauja, kad darbuotojas pažeistų pareigas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo.
Todėl lemia ne pats nebuvimo darbe faktas, o jo priežastis ir darbuotojo kaltė. Atšauktas skrydis, uždarytas oro uostas ar oficialus draudimas išvykti yra aplinkybės, kurių darbuotojas nekontroliuoja. Jei jis daro viską, ką gali, kad grįžtų, ir apie tai praneša darbdaviui, tokia priežastis paprastai pateisina neatvykimą. Kasdienėje kalboje tai dažnai vadinama nenugalima jėga, tačiau Darbo kodeksas pravaikštai vertinti šios sąvokos nevartoja. Vertinama, ar priežastis pateisinama ir ar darbuotojas kaltas.
Bendrą pravaikštos sampratą ir jos įforminimą išsamiau aptariame straipsnyje apie atleidimą už pravaikštas.
Ką rodo teismų praktika?
Atleidimo bylose atleidimo teisėtumą įrodinėja darbdavys. Teismai šią taisyklę taiko taip: darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojas neatvyko, o darbuotojas turi įrodyti, kad priežastis, dėl kurios jis negalėjo atvykti, buvo svarbi. Vadinasi, vien paaiškinimo be jį patvirtinančių įrodymų ginče neužteks.
Peržiūrėjome naujausius teismų sprendimus dėl neatvykimo į darbą, kai darbuotojas buvo užsienyje. Ginčų, kuriuose vienintelė priežastis būtų atšauktas skrydis ar uždarytas oro uostas, juose neradome. Kitose bylose baigtį lėmė tie patys veiksniai:
- Darbuotojas po atostogų užsienyje negrįžo į darbą apie dvi savaites. Apie ligą jis pranešė tik po šešių dienų ir ligos įrodymų nepateikė. Teismas atleidimą pripažino teisėtu ir pažymėjo, kad ne darbdavys turi pateisinti darbuotojo nebuvimą: įrodyti priežastį turi pats darbuotojas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad darbuotojas nesiėmė jokių veiksmų greičiau grįžti.
- Kitas darbuotojas kelias dienas buvo užsienyje, tačiau ir anksčiau dirbo nuotoliu, nuolat bendravo su vadovu, o duomenų, kad darbdavys anksčiau būtų reiškęs pastabų dėl tokios tvarkos, nebuvo. Teismas atleidimą pripažino neteisėtu, o aukštesnės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą. Teismas rėmėsi praktika, kad nebuvimas darbovietėje nebūtinai yra pravaikšta, jei darbuotojas kitoje vietoje tinkamai vykdė pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams.
- Trečioje byloje darbuotojas užsienyje buvo sulaikytas ir į darbą neatvyko daugiau nei du mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina ištirti darbuotojo kaltę, jos laipsnį ir formą, o tam reikia patikimų įrodymų apie neatvykimo priežastis. Bylą jis grąžino nagrinėti iš naujo.
Iš šių sprendimų matyti, kad teismai vertina ne pačią kelionę, o įrodymus ir elgesį: ar darbuotojas laiku pranešė, ar pagrindė priežastį dokumentais ir ar stengėsi kuo greičiau grįžti.
Ką daryti, kai darbuotojas įstrigo užsienyje?
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį ir darbuotoją veikti sąžiningai ir bendradarbiauti. Be to, kiekviena šalis savo teises ir pareigas turi įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises patirdama kuo mažiau laiko ir kitų sąnaudų. Įstrigusiam darbuotojui tai reiškia aktyvius veiksmus nuo pirmos dienos:
- Pranešti darbdaviui raštu, geriausia dar prieš darbo dienos pradžią. Skambutis tinka pirmam kontaktui, tačiau el. laiškas ar žinutė išlieka kaip įrodymas. Laiške verta nurodyti, kas atsitiko, kur darbuotojas yra ir kada tikisi grįžti.
- Išsaugoti įrodymus: vežėjo pranešimą apie atšauktą skrydį, susirašinėjimą su vežėju ar kelionių organizatoriumi, naujų bilietų užsakymą, oficialius pranešimus apie uždarytą oro uostą ar kelionių ribojimus.
- Ieškoti artimiausios galimybės grįžti ir apie ją informuoti darbdavį. Kai grįžimo data keičiasi, informaciją reikia atnaujinti.
- Susirgus užsienyje, pasirūpinti gydymo įstaigos dokumentu, nes be jo ligą įrodyti labai sunku.
Kokias išeitis galima pasiūlyti darbdaviui?
Dažniausiai situaciją išsprendžia vienas iš trijų sprendimų. Kiekvieną jų verta įforminti raštu, kad vėliau nekiltų ginčo, kaip buvo pažymėtos tos dienos.
Nuotolinis darbas. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Šis sprendimas tinka, kai darbą galima atlikti kompiuteriu, o užsienyje yra patikimas ryšys. Kaip nuotolinį darbą organizuoti ir įforminti, aiškiname straipsnyje apie nuotolinio darbo teisinius aspektus.
Kasmetinės atostogos. Jei liko nepanaudotų dienų, galima prašyti jas suteikti įstrigimo laikotarpiui. Kasmetinės atostogos įforminamos darbdavio nustatyta tvarka, todėl darbuotojas turi pateikti prašymą, o tos dienos tampa atostogomis tik darbdaviui jas įforminus. Kiek dienų priklauso, rasite straipsnyje apie kasmetinių atostogų trukmę ir tvarką.
Ar darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas?
Nemokamos atostogos. Visos darbo dienos ar ilgesnės nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka. Pats įstrigimas užsienyje darbdavio neįpareigoja. Tačiau jei darbuotojas patenka į kurią nors žemiau nurodytą grupę, darbdavys privalo tenkinti jo prašymą, nesvarbu, kodėl darbuotojas prašo atostogų. Darbo kodeksas tokią pareigą nustato šiais atvejais:
- darbuotojui, auginančiam vaiką iki keturiolikos metų, iki 14 kalendorinių dienų;
- darbuotojui su negalia, taip pat darbuotojui, auginančiam vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba slaugančiam ar prižiūrinčiam asmenį su negalia, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, iki 30 kalendorinių dienų;
- tėvui jo pageidavimu vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų bei atostogų vaikui prižiūrėti metu (motinai tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu), iš viso ne ilgiau kaip tris mėnesius;
- darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, arba pateikusiam sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie savo sveikatos būklę, tiek, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
- santuokai sudaryti, iki trijų kalendorinių dienų;
- dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, iki penkių kalendorinių dienų;
- kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, joje nustatytos trukmės.
Verta žinoti ir pasekmę. Nemokamos atostogos, kurios suteiktos darbuotojo prašymu ir darbdaviui sutikus, į darbo metus kasmetinėms atostogoms skaičiuoti įskaitomos tik iki dešimties darbo dienų per metus. Ilgesnės gali sumažinti sukauptų kasmetinių atostogų dienų skaičių. Privalomos nemokamos atostogos, suteiktos neviršijant sąraše nurodytos trukmės, įskaitomos visos. Plačiau apie tai rašome straipsnyje, kodėl nemokamos atostogos trumpina kasmetines atostogas.
Kaip turėtų elgtis darbdavys?
Darbdavys neprivalo laukti neribotai, tačiau neturėtų skubėti pažymėti pravaikštos ir atleisti. Kilus ginčui, atleidimo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Jei darbuotojas laiku pranešė apie atšauktą skrydį ir pateikė įrodymus, atleidimas tokiu pagrindu ginče būtų labai pažeidžiamas.
Jei darbdavys vis dėlto svarsto atleidimą, Darbo kodeksas nustato aiškią eigą:
- prieš priimdamas sprendimą, darbdavys privalo pareikalauti rašytinio darbuotojo paaiškinimo. Be jo sprendimą galima priimti tik tada, kai darbuotojas paaiškinimo nepateikia per darbdavio nustatytą protingą laiką;
- darbdavys turi įvertinti pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo;
- atleidimas turi būti proporcinga priemonė pažeidimui ar jų visumai.
Kai darbuotojas negrįžta dėl uždaryto oro uosto, proporcingumo reikalavimą įvykdyti sunku. Racionalesnis kelias yra tartis dėl nuotolinio darbo, kasmetinių ar nemokamų atostogų. Kai faktai neaiškūs, pirmiausia verta atlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimą, o visą atleidimo eigą rasite straipsnyje apie atleidimo už darbo pareigų pažeidimą procedūrą.
Per kiek laiko priimamas sprendimas ir kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.?
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Šešių mėnesių terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jei pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. į vieno mėnesio ir šešių mėnesių terminus neįskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Ar ši išlyga taikoma ir dvejų metų terminui, įstatymas tiesiogiai nenurodo. Kuri tvarka taikoma, lemia pažeidimo padarymo data, o ne sprendimo data.
| Pažeidimo padarymo data | Kaip skaičiuojami terminai |
|---|---|
| Iki 2026 m. spalio 31 d. | Pagal iki tol galiojusią redakciją: laikinojo nedarbingumo ir atostogų dienos įskaitomos |
| Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. | Pagal naują redakciją: į 1 ir 6 mėnesių terminus laikinojo nedarbingumo ir atostogų laikas neįskaitomas |
Kada pateisinama priežastis baigiasi?
Pateisinama priežastis galioja tol, kol grįžti objektyviai neįmanoma. Kai skrydžiai atnaujinami ar atsiranda kitas realus kelias namo, darbuotojas turėtų juo pasinaudoti. Jei jis grįžimą atideda dėl pigesnio bilieto ar patogesnės datos, tolesnės dienos gali būti vertinamos kaip neatvykimas be pateisinamos priežasties.
Ne mažiau svarbus darbuotojo elgesys. Jei jis nepranešė, neatsiliepė į darbdavio skambučius ir nepateikė jokių įrodymų, net tikra priežastis ginče gali neapsaugoti, nes jos nebus kuo įrodyti. Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į visas aplinkybes.
Ar darbdavys gali pats pažymėti tas dienas nemokamomis atostogomis?
Ne. Visos darbo dienos ar ilgesnės nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka. Be darbuotojo prašymo darbdavys tokių atostogų suteikti negali, todėl įstrigęs darbuotojas pats turėtų pateikti prašymą, jei renkasi šį sprendimą.
Jei tos dienos jau pažymėtos nemokamomis atostogomis be darbuotojo prašymo, apie tai verta kalbėtis su darbdaviu iš karto, kol žymėjimą dar lengva patikslinti. Kitaip vėliau gali kilti ginčas dėl darbo užmokesčio.
Ar užtenka paskambinti vadovui?
Skambutis yra geras pirmas žingsnis, tačiau ginče jį sunku įrodyti. Rašytinis pranešimas su skrydžio atšaukimo patvirtinimu kur kas patikimesnis. Pats pranešimas priežasties nepateisina, tačiau be jo net svari priežastis gali likti neįrodyta.
Kai darbuotojas įstrigo užsienyje dėl aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti, laiku pranešė ir grįžo pirma proga, pravaikštos pagrindo paprastai nėra. Jei darbuotojas jau atleistas ir mano, kad neteisėtai, verta žinoti, kokios pasekmės kyla neteisėtai atleidus. Kai abejonių kyla dėl įrodymų ar sprendimo pagrįstumo, verta pasitarti su darbo teisės advokatais dar prieš pasirašant įsakymą ar teikiant prašymą darbo ginčų komisijai.
