Kai darbdavys nemoka atlyginimo, darbuotojas nėra bejėgis. Dar dirbdamas jis gali reikalauti delspinigių, jei darbdavys vėluoja dėl savo kaltės. Kai darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas gali sustabdyti darbo sutarties vykdymą arba išeiti iš darbo su išeitine išmoka. Jei pinigų negauna ir išėjęs iš darbo, o vėluojama ne dėl jo kaltės, darbdavys moka netesybas. Neišmokėtas sumas priteisia darbo ginčų komisija, į kurią reikia kreiptis per tris mėnesius. Toliau paaiškiname kiekvieną žingsnį ir tai, kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
Kiek laiko darbdavys gali vėluoti mokėti atlyginimą?
Už kalendorinį mėnesį darbdavys turi atsiskaityti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojo prašymu galima mokėti kartą per mėnesį. Todėl pirmiausia verta pasitikrinti savo darbo sutartį: joje gali būti nurodytos konkrečios mokėjimo dienos.
Darbdavys kas mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu pateikti informaciją apie apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas bei dirbtą laiką. Šie atsiskaitymo lapeliai kartu su banko išrašais vėliau tampa svarbiausiais įrodymais. Vadinasi, jau pirmą vėlavimo mėnesį verta juos išsaugoti.
Delspinigiai dirbančiam darbuotojui
Kol darbo santykiai tęsiasi ir darbdavys dėl savo kaltės pavėluotai išmoka darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, kartu su jomis jis moka delspinigius. Jų dydį kasmet iki vasario 1 d. tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į praėjusių metų vartotojų kainų indeksą. Nuo 2026 m. vasario 1 d. ministro patvirtintas dydis yra 0,1 procento. Jeigu darbo teisės normos nustato didesnius delspinigius, taikomi didesni.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. formulė griežtėja. Įstatyme aiškiai įrašyta, kad delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo dienos, kai suma turėjo būti sumokėta. Ministras dydį nustatys pagal vartotojų kainų indeksą, padaugintą iš 5, tačiau naujo dydžio jis kol kas nepatvirtino. Todėl kol naujas įsakymas nepriimtas, konkretaus skaičiaus nuo lapkričio 1 d. nurodyti negalima. Sumoms, kurios turėjo būti išmokėtos iki 2026 m. spalio 31 d., delspinigiai skaičiuojami pagal iki tol galiojusias taisykles. Kaip ir iki šiol, iškėlus darbdaviui bankroto bylą, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o kai bankrotas vykdomas ne teismo tvarka, nuo kreditorių susirinkimo, nusprendusio taip vykdyti procedūras, dienos. Vadinasi, už laikotarpį po bankroto pradžios delspinigiai nebeskaičiuojami.
Pavėluoti atostoginiai
Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Už atostogų dalį, viršijančią 20 darbo dienų (dirbant penkias dienas per savaitę), 24 darbo dienas (dirbant šešias dienas) ar keturias savaites (kai darbo dienų skaičius mažesnis ar skirtingas), mokama atostogų metu įprasta darbo užmokesčio tvarka. Darbuotojo atskiru prašymu visi atostoginiai gali būti mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Jei darbdavys uždelsė atsiskaityti už atostogas, uždelstas laikotarpis pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Tam darbuotojas turi pateikti prašymą per pirmas tris darbo dienas po atostogų. Praleidus šį terminą, šios papildomos dienos nebeprašysite, todėl prašymą geriausia parengti dar atostogaujant.
Ką daryti, kai darbdavys nemoka atlyginimo du mėnesius?
Kai darbdavys du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemoka viso priklausančio darbo užmokesčio, darbuotojas gali rinktis vieną iš dviejų kelių. Galima laikinai sustabdyti darbo sutarties vykdymą ir laukti, kol darbdavys atsiskaitys, arba nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. Kurį kelią rinktis, priklauso nuo to, ar darbuotojas dar tikisi tęsti darbą šioje įmonėje.
Darbo sutarties vykdymo sustabdymas
Darbuotojas turi teisę sustabdyti darbo sutarties vykdymą iki trijų mėnesių, raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Galimi du pagrindai: darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo kitų įsipareigojimų. Tokie įsipareigojimai gali būti nustatyti darbo ar kolektyvinėje sutartyje, taip pat darbo ir poilsio laiko, apmokėjimo už darbą ar darbuotojų saugos ir sveikatos normose. Sustabdymo metu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti.
Už kiekvieną sustabdytą mėnesį darbdavys moka ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją. Ji nemokama, jei sutartis sustabdyta nepagrįstai, o toks darbuotojas atsako už darbdaviui padarytą žalą. Sustabdymas baigiasi kitą dieną po vieno iš trijų įvykių: darbuotojas raštu jį atšaukia, darbdavys visiškai įvykdo įsipareigojimus ir apie tai raštu informuoja arba suėjo trys mėnesiai. Prieš sustabdant verta tiksliai suskaičiuoti nesumokėtus mėnesius, nes nuo to priklauso, ar sustabdymas bus pagrįstas.
Išėjimas iš darbo dėl svarbių priežasčių su išeitine išmoka
Jei darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis, jis gali nutraukti darbo sutartį rašytiniu pareiškimu, įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas. Tas pats straipsnis leidžia išeiti dar keturiais atvejais. Pirma, kai prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių. Antra, kai darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos pareigų. Trečia, kai darbuotojas negali tinkamai dirbti dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ketvirta, kai pagal neterminuotą sutartį dirbantis darbuotojas, dirbdamas pas tą darbdavį, sukako senatvės pensijos amžių. Visais šiais atvejais darbdavys moka tą pačią išeitinę išmoką.
Išeinant šiuo pagrindu, darbdavys moka dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus, vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Kartu turi būti sumokėtas visas skolingas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Plačiau apie šį pagrindą rašome straipsnyje apie darbo sutarties nutraukimą dėl svarbių priežasčių. Išeiti savo noru be šio pagrindo reikštų prarasti išeitinę išmoką, todėl pareiškime svarbu nurodyti būtent svarbią priežastį.
Darbdavys nemoka atlyginimo išėjus iš darbo: terminai ir netesybos
Kai darbdavys nemoka atlyginimo išėjus iš darbo, darbdavio atsakomybė didesnė nei vėluojant dirbančiam darbuotojui. Visos su darbo santykiais susijusios išmokos mokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, o vėlesnis terminas galimas tik šalims dėl jo susitarus. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. atleidimo metu galima susitarti dalį, viršijančią vieną vidutinį darbo užmokestį, išmokėti per tris mėnesius, o likusią dalį per dešimt darbo dienų; jei atleidimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma ankstesnė tvarka. Abiejų laikotarpių terminus ir sumas išsamiai aiškiname straipsnyje apie atlyginimo išmokėjimą išeinant iš darbo. Darbdavio pareigas atsiskaitant aptariame straipsnyje apie atsiskaitymą su darbuotoju.
Kokio dydžio netesybos priklauso?
Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės uždelsė atsiskaityti, jis moka netesybas. Jas sudaro darbuotojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jei uždelsta suma mažesnė už vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, dauginama uždelsta suma. Jei vėluota trumpiau nei mėnesį, skaičiuojama vidutinio darbo užmokesčio dalis, proporcinga vėlavimo trukmei. Taigi kiekvienas papildomas vėlavimo mėnuo netesybų sumą didina.
Iki 2026 m. birželio 6 d. netesybos negalėjo viršyti šešių mėnesių sumos. Nuo 2026 m. birželio 7 d. ši riba panaikinta, o kai terminas atsiskaityti praleistas iki birželio 6 d., taikoma senoji redakcija su riba. Kai riba galiojo, teismų praktikoje išaiškinta, kad sunki darbdavio ekonominė padėtis ar piktnaudžiavimo nebuvimas nėra pagrindas netesybas mažinti. Dalis šio argumento rėmėsi būtent fiksuota šešių mėnesių riba, todėl ją panaikinus teismų požiūris gali keistis. Kaip ginčai sprendžiami dabar, aiškiname straipsnyje apie netesybas už uždelstą atsiskaitymą, o sumą galite pasiskaičiuoti netesybų skaičiuokle.
Kur kreiptis, kai darbdavys nemoka atlyginimo?
Neišmokėtas sumas, delspinigius ir netesybas priteisia darbo ginčų komisija. Ji veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, todėl prašymas teikiamas inspekcijos adresu. Kreiptis reikia per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojote ar turėjote sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Praleistą terminą komisija gali atnaujinti, jei pripažįsta praleidimo priežastis svarbiomis.
Prašymas teikiamas raštu arba elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu ar kitu būdu, leidžiančiu nustatyti teikėją. Jame nurodomi jūsų ir darbdavio duomenys, reikalavimas, jį pagrindžiančios aplinkybės ir įrodymai bei pridedamų dokumentų sąrašas. Taip pat galima prašyti nagrinėti ginčą rašytine tvarka ar nuotoliu ir dokumentus gauti el. paštu. Jei prašyme trūksta duomenų, komisija nustato penkių darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, o nepašalinus prašymas grąžinamas.
Kas vyksta po komisijos sprendimo?
Komisijos pirmininkas per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo ar trūkumų pašalinimo nustato posėdžio datą. Nesutinkanti šalis per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo gali pareikšti ieškinį teisme. Jei nė viena šalis to nepadaro, sprendimas įsiteisėja ir turi būti įvykdytas, o komisija gali nurodyti sprendimą ar jo dalį vykdyti skubiai ir neįsiteisėjusį. Komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, todėl darbdaviui jo neįvykdžius galima kreiptis į antstolį dėl darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo.
Prieš kreipiantis verta raštu pareikalauti darbdavio sumokėti ir nurodyti konkrečią sumą. Toks laiškas dažnai išsprendžia klausimą be ginčo, o jei ne, tampa įrodymu. Paprastą skolą su aiškiais lapeliais ir išrašais darbuotojas dažniausiai gali prisiteisti pats. Kai darbdavys ginčija sumas, teigia, kad vėlavo dėl darbuotojo kaltės, ar kyla bankroto grėsmė, rezultatas priklauso nuo įrodymų ir argumentų. Tokiu atveju verta pasitarti su darbo teisės advokatais dar prieš teikiant prašymą.
Dažniausi klausimai
Ar dėl neišmokėto atlyginimo kreiptis į darbo inspekciją?
Taip, praktiškai būtent ten ir kreipiamasi. Darbo ginčų komisijos veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, o prašymas išnagrinėti ginčą siunčiamas inspekcijos adresu. Inspekcijai galima pranešti ir apie patį pažeidimą: inspektoriai, nustatę darbo teisės pažeidimą, surašo darbdaviui reikalavimą jį pašalinti per nustatytą laiką. Tačiau skolos inspektoriai nepriteisia, todėl pinigams atgauti reikia prašymo išnagrinėti darbo ginčą su konkrečiu reikalavimu ir suma.
Ar darbdavys gali nemokėti dėl finansinių sunkumų?
Ne. Darbo kodekso nustatyti mokėjimo terminai nepriklauso nuo darbdavio finansinės padėties, todėl galioja ir sunkmečiu. Delspinigiai mokami, kai vėluojama dėl darbdavio kaltės, o netesybos, kai vėluojama ne dėl darbuotojo kaltės. Jei darbdaviui iškelta bankroto byla, delspinigių skaičiavimas nutrūksta, o darbuotojo teises aptariame straipsnyje darbdavys bankrutuoja.
Ar galima nustoti dirbti, jei darbdavys nemoka atlyginimo?
Galima, bet tik laikantis įstatymo sąlygų. Darbdavys turi du mėnesius iš eilės ar ilgiau nemokėti viso priklausančio darbo užmokesčio arba ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdyti kitų aukščiau aptartų įsipareigojimų. Darbuotojas apie sustabdymą raštu įspėja darbdavį prieš tris darbo dienas, o vykdymas sustabdomas iki trijų mėnesių. Jei darbuotojas tiesiog nustoja ateiti į darbą be šio įspėjimo, darbdavys gali tai vertinti kaip neatvykimą be pateisinamos priežasties, todėl įspėjimą verta įteikti taip, kad liktų įrodymas.
