Viršvalandinis darbas – tai laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Paprasčiau tariant – jei darbuotojas dirba 8 valandas per dieną, valandos, kurios viršija šią normą, jau yra viršvalandžiai. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai susidaro viršijus darbo grafike numatytas valandas arba darbo laiko normą…
Kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Tai viena svarbiausių darbuotojo garantijų, įtvirtinta Darbo kodekse. Nepaisant to, praktikoje vis dar kyla klausimų: kiek dienų atostogų priklauso, kaip jos dalijamos dalimis, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis ir kada prarandama teisė jomis pasinaudoti. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausius atsakymus pagal galiojančio Darbo kodekso…
Atleidimas dėl mobingo – vienas sudėtingiausių darbo sutarties nutraukimo atvejų, reikalaujantis itin kruopštaus pasiruošimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 4 punkte smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą, tiesiogiai įvardytas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos darbuotojui, kuris taikė mobingą…
Psichologinis smurtas darbe – viena labiausiai aptarinėjamų darbo teisės temų Lietuvoje. 2025 m. pirmąjį pusmetį darbo ginčų komisijos gavo 1,5 karto daugiau reikalavimų dėl psichologinio smurto nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – iš viso 75 reikalavimus. Tačiau statistika atskleidžia ir kitą pusę: apie 39 proc. šių reikalavimų buvo atmesti kaip nepagrįsti, o visiškai patenkintų – nei vienas. Pagrindinė priežastis…
Darbdaviai kasmet investuoja tūkstančius eurų į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą – siunčia į mokymus, konferencijas, finansuoja sertifikavimo programas. Tačiau kai darbuotojas nusprendžia išeiti iš darbo, iškyla klausimas: ar darbdavys gali susigrąžinti šias investicijas? Mokymo išlaidų atlyginimas yra viena dažniausiai ginčus keliančių darbo teisės temų, kurioje klaidas daro tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Kokios sąlygos turi būti įvykdytos? Darbo kodekso 37 straipsnis nustato…
Grįžimas po vaiko priežiūros atostogų ne visada vyksta sklandžiai. Pasitaiko, kad darbuotojas grįžta (ar ketina grįžti) ir sužino: jo pozicijoje jau dirba kitas žmogus, struktūra pasikeitė, o atmosfera nebėra tokia, kokia buvo. Kita situacija – darbdavys užuominomis ar tiesiogiai siūlo „susitarti gražiuoju”. Abiem atvejais darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu gali būti protingiausias sprendimas, tačiau tik tada, jei darbuotojas žino savo…
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2025 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-1249/2025 priėmė svarbų sprendimą, paaiškinantį, kaip veikia regreso teisė tarp solidariųjų bendraskolių, kai vienas jų – transporto priemonės savininkas – sumoka biurui visą žalos atlyginimą už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą. Šis sprendimas ypač aktualus darbdaviams, kurių darbuotojai naudoja įmonės automobilius. Kas nutiko: neblaivus darbuotojas, neapdraustas automobilis…
Skolų išieškojimas daugeliui asocijuojasi su ilgu ir brangiu teisminiu procesu, bylomis, kurios tęsiasi mėnesiais, reikalauja daugybės dokumentų ir neaišku kiek kainuoja. Tačiau Lietuvos civilinio proceso kodeksas numato supaprastintą procedūrą, kuri leidžia priteisti skolą greitai, pigiai ir efektyviai, tai – teismo įsakymas. Jei turite aiškų piniginį reikalavimą ir dokumentus, pagrindžiančius skolą, teismo įsakymas gali būti greičiausias kelias iki vykdomojo dokumento. Svarbiausia…
Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas lanksčiausių ir mažiausiai rizikingų būdų nutraukti darbo santykius. Šis pagrindas, įtvirtintas Darbo kodekso 54 straipsnyje, leidžia darbdaviui ir darbuotojui laisvai susitarti dėl visų atleidimo sąlygų: datos, kompensacijų, atsiskaitymo tvarkos. Tačiau būtent ši laisvė reikalauja ypatingo atidumo – teismų praktika rodo, kad net ir pasirašytas susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu, jei nebuvo išreikšta tikroji…
Po artimo žmogaus mirties daugelis įpėdinių nežino, kad palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra visiškai teisėtas ir dažnai pasirenkamas būdas įgyti paveldėjimo teises. Lietuvos teismuose kasmet nagrinėjama šimtai bylų, kuriose įpėdiniai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą per įstatyme nustatytą terminą, tiesiog to neįformindami pas notarą. Kokie veiksmai pripažįstami faktiniu turto valdymu, kokių įrodymų reikia…