Kai kurie darbo ginčai gali būti išspręsti taikiai, tačiau neretai jie perauga į oficialų procesą Darbo ginčų komisijoje ar teisme. Ką svarbu žinoti ir kaip pasiruošti?
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas turi bendradarbiauti su darbdaviu ir laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti darbo sutarties vykdymą. Tai reiškia, kad jei laikinasis nedarbingumas užtruks ilgiau, darbuotojas turėtų informuoti darbdavį apie situaciją kuo anksčiau.
Ne viena bendrovė pastaruoju metu pranešė, kad planuoja panaikinti daugybę darbo vietų ir atitinkamai sumažinti darbuotojų skaičių. Tai reiškia, kad daliai darbuotojų neišvengiamai gresia darbo sutarčių nutraukimas. Darbuotojai turėtų atkreipti dėmesį, jog tokiu atveju galioja griežtos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios grupės darbuotojų atleidimą ir darbuotojų teises.
Kai konsultuojame darbuotojus dėl atleidimo iš darbo, dažnai sulaukiame šio klausimo:
„Ar darbdavys neturėtų manęs atleisti pagal DK 59 straipsnį ir sumokėti 6 vidutinius atlyginimus?”
Tiesa ta, kad dauguma darbdavių vengia šio straipsnio taikymo, kadangi atleidimas pagal šį straipsnį – brangiausias.
Pagal DK 62 straipsnį, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti darbdaviui bankroto bylą ar kreditorių susirinkimui priėmus sprendimą vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka, nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą. Tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos.
Kaip tinkamai pateikti darbo santykių dokumentus užsieniečiams ar nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams, kai darbuotojas nemoka lietuvių kalbos?
Ieškovas (biudžetinės įstaigos vadovas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę (savivaldybę) pakeisti su juo sudarytos darbo sutarties sąlygas. Ieškovas reikalavo, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d. būtų padidintas jo pareiginės algos koeficientas iki 19,812, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – iki 20,748. Be to, jis prašė priteisti solidariai iš savivaldybės ir biudžetinės įstaigos neišmokėtą darbo užmokestį, delspinigius ir procesines palūkanas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) jau ne kartą pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų darbo ginčų komisijoje (DGK) atlyginimo, tačiau praktika šiuo klausimu yra dinamiška. 2018 m. priimtoje nutartyje LAT griežtai laikėsi Darbo kodekso (DK) 217 straipsnio 3 dalies nuostatų, kurios nustato, kad DGK darbo ginčai nagrinėjami nemokamai, o ginčo šalių patirtos išlaidos nėra atlyginamos. Vis dėlto 2025 m. LAT kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas įvertinti, ar toks reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijai.