Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kyla darbo ginčai. Nepriklausomai nuo vėlavimo priežasčių, darbuotojas turi įvairių teisinių priemonių užtikrinti, kad jo teisės būtų apgintos ir priklausantys pinigai – išmokėti. Net jeigu darbdavys turi finansinių sunkumų, tai nėra reikšminga aplinkybė darbo ginče – užtenka nustatyti vėlavimo faktą, kad darbo ginčų komisija priteistų darbuotojui priklausančias sumas.
Delspinigiai už pavėluotą mokėjimą
Kai darbdavys laiku nemoka atlyginimo vis dar dirbančiam darbuotojui, jis privalo kartu su vėluojama suma sumokėti ir delspinigius. Šiuo metu nustatytas 0,1 procento delspinigių dydis, skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą dieną. Vėlavimas skaičiuojamas nuo kitos dienos po nustatytos atsiskaitymo dienos.
Darbo kodeksas nustato, kad darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas:
- Ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, arba kartą per mėnesį, jei darbuotojas to pageidauja;
- Ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos, jei kitaip nenumatyta darbo sutartyje ar teisės normose.
Darbo sutarties sustabdymas
Jeigu darbdavys du mėnesius iš eilės nemoka viso darbo užmokesčio, darbuotojas gali laikinai sustabdyti darbo sutartį iki trijų mėnesių. Tai daroma raštu įspėjus darbdavį prieš tris darbo dienas.
Sustabdžius darbo sutartį:
- Darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti;
- Darbdavys negali reikalauti vykdyti darbo funkcijų;
- Nors darbuotojas negauna darbo užmokesčio už laiką, kurį nedirba, darbdavys privalo mokėti jam ne mažesnę kaip vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą mėnesį.
Vėlavimas išmokėti atostoginius
Atostoginiai turi būti mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent darbuotojas paprašo juos mokėti įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas turi teisę prašyti, kad vėlavimo laikotarpis būtų pridėtas prie būsimų atostogų. Tačiau svarbu tokį prašymą pateikti per pirmas tris darbo dienas po atostogų pabaigos.
Darbo sutarties nutraukimas dėl pavėluoto darbo užmokesčio
Kai darbuotojui bent du mėnesius iš eilės nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis, jis gali nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, įspėjęs darbdavį prieš penkias darbo dienas.
Nutraukus sutartį šiuo pagrindu, darbuotojui priklauso:
- Visas neišmokėtas darbo užmokestis;
- Atostoginiai ir kitos priklausančios sumos;
- Dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (jei darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei metus), arba vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka (jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus).
Atsiskaitymas su atleistu darbuotoju
Darbo kodeksas numato griežtą atsakomybę darbdaviui, vėluojančiam atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Visos išmokos turi būti sumokėtos iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši taisyklė keičiasi, ir apie tai plačiau žemiau.
Vėluojant atsiskaityti, darbuotojui priklauso netesybos – jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, arba įsiskolinimo suma, jei ši yra mažesnė už darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Teismų praktika aiškina, kad šios netesybos negali būti mažinamos dėl darbdavio ekonominės padėties ar kitų su darbdaviu susijusių priežasčių ir gali būti mažinamos tik tuo atveju, jei darbdavys vėluoja atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės (pvz., darbutojas nepateikia savo banko sąskaitos numerio).
Darbo ginčo inicijavimas
Darbuotojas, norėdamas išsireikalauti neišmokėtą darbo užmokestį, per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, turi pateikti prašymą darbo ginčų komisijai. Prašymo formą galima rasti Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje, darbo ginčų skyriuje. Prašymą galima siųsti el. paštu [email protected]. Komisija paprastai išnagrinėja darbo ginčą ir sprendimą priima per mėnesį, o jam įsiteisėjus, galima kreiptis į antstolį dėl priverstinio išieškojimo.
Prieš kreipiantis į darbo ginčų komisiją, rekomenduojama mėginti derybų keliu išspręsti klausimą su darbdaviu – taip įgyvendinamas darbo teisėje svarbus bendradarbiavimo principas.
Kas pasikeitė ir kas dar keisis
Iki 2026 m. birželio 6 d. netesybos negalėjo viršyti šešių vidutinių darbo užmokesčių. Ši riba panaikinta birželio 7 d., todėl dabar netesybos skaičiuojamos už visą uždelstą laikotarpį. Uždelsimams, susidariusiems iki birželio 6 d., senoji tvarka tebetaikoma.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi atsiskaitymo terminai. Dalis, neviršijanti vieno vidutinio darbo užmokesčio, ir toliau mokama atleidimo dieną, o atleidimo metu galima susitarti dėl termino iki dešimties darbo dienų. Dalis, viršijanti vieną vidutinį darbo užmokestį, gali būti išmokėta kitu sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo.
Tuo pačiu metu griežtinama delspinigių, mokamų dar nepasibaigus darbo santykiams, formulė. Šiuo metu jų dydis yra 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie atsiskaitymą su darbuotoju, o sumą galima pasiskaičiuoti netesybų skaičiuokle.
