Nuotolinio darbo sauga reiškia, kad darbuotojui, dirbančiam iš namų ar kitos sutartos vietos, darbdavys privalo sudaryti tokias pačias saugos ir sveikatos sąlygas kaip biure. Tai tiesiogiai įtvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Darbo vieta pasikeičia, tačiau darbdavio pareigos lieka, be kita ko: įvertinti profesinę riziką, prireikus suteikti darbo priemones, apmokyti jomis saugiai naudotis ir sudaryti sąlygas ištirti nelaimingą atsitikimą. Darbuotojas savo ruožtu atsako už tai, kaip laikosi jam nustatytų reikalavimų.
Nuotolinio darbo sauga: ką privalo užtikrinti darbdavys?
Nuotolinio darbo sauga remiasi paprasta taisykle: nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams sudaromos tokios pačios darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos kaip ir kitiems įmonės darbuotojams. Atskiros, lengvesnės tvarkos nuotoliniam darbui įstatymas nenumato. Todėl darbdavio pareigos namų biure iš esmės sutampa su pareigomis biure, tik jas įgyvendinti sudėtingiau.
Profesinės rizikos vertinimas ir darbo vietos reikalavimai
Darbdavys organizuoja profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę saugos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nuotolinė darbo vieta yra viena iš jų. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės ir pati darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, net jei darbuotojas dirba savo kompiuteriu ir prie savo stalo. Kai saugos funkcijas atlieka samdomas specialistas, verta žinoti, kas lieka darbdavio atsakomybe, perdavus saugos paslaugas išorės įmonei.
Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, Darbo kodeksas reikalauja raštu nustatyti:
- darbo vietos reikalavimus, jeigu jie keliami;
- darbui suteikiamas darbo priemones;
- aprūpinimo darbo priemonėmis tvarką;
- naudojimosi darbo priemonėmis taisykles;
- padalinį, skyrių ar atsakingą asmenį, kuriam darbuotojas atsiskaito už atliktą darbą.
Darbo vietos reikalavimai ypač svarbūs, kai darbui reikia specialios įrangos ar tam tikros ergonominės aplinkos. Kartu darbdavio nustatyta nuotolinio darbo tvarka neturi pažeisti darbuotojo asmens duomenų apsaugos ir jo teisės į privatų gyvenimą. Todėl darbo vietos atitiktį patogiau tikrinti pagal darbuotojo užpildytą klausimyną ar pateiktas nuotraukas, o ne lankantis jo namuose.
Darbo priemonės, apmokymas ir išlaidų kompensavimas
Jeigu reikia, darbdavys darbuotojui suteikia darbo priemones ir asmenines apsaugos priemones. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją saugiai naudotis savo suteiktomis darbo priemonėmis. Galioja ir bendroji taisyklė: darbdavys negali reikalauti pradėti darbą, jei darbuotojas neinstruktuotas ar neišmokytas jį saugiai atlikti. Darbuotojas instruktuojamas priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones ar naujas technologijas. Instruktuojama darbo laiku, o pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai, instruktavimas atnaujinamas ir prireikus kartojamas.
Naudojimosi darbo priemonėmis taisyklėse darbdavys gali nustatyti ir informacijos saugos reikalavimus. Pavyzdžiui, prie įmonės vidinio tinklo jungtis tik saugiu ryšiu (VPN), nenaudoti viešų belaidžių tinklų ir neleisti darbo kompiuteriu naudotis šeimos nariams. Kad darbuotojas privalėtų jų laikytis, jis turi būti su jais supažindintas.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, iki 2026 m. spalio 31 d. jos privalo būti kompensuotos. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. ši pareiga išlieka, nebent kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip. Abiem laikotarpiais kompensacijos dydį ir mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.
Darbo ir poilsio laikas, ryšys su kolektyvu
Nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas darbo laiką skirsto savo nuožiūra, tačiau negali pažeisti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų. Dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Užtikrinti nustatytą darbo ir poilsio laiką yra viena iš darbdavio pareigų, sudarant saugias darbo sąlygas.
Be to, darbdavys privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems darbuotojams bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbovietėje dirbančiais darbuotojais ir darbuotojų atstovais. Jie taip pat turi gauti iš darbdavio informaciją, įskaitant informaciją apie saugos organizavimą ir profesinę riziką.
Kokias nuotolinio darbo saugos pareigas turi darbuotojas?
Atsakomybė tenka ne vien darbdaviui. Nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata. Jis taip pat privalo tinkamai naudoti darbo priemones ir asmenines apsaugos priemones.
Iš bendrųjų darbuotojo pareigų nuotoliniame darbe dažniausiai aktualios šios:
- darbo priemones naudoti pagal jų dokumentuose ir saugos instrukcijose nurodytus reikalavimus;
- savavališkai neišjungti, nekeisti ir nešalinti saugos įtaisų;
- nedelsiant pranešti apie situaciją, kuri gali kelti pavojų, ir apie darbo metu gautas traumas;
- laikytis nustatyto darbo ir poilsio režimo;
- vykdyti vadovo ir saugą kontroliuojančių asmenų nurodymus.
Įstatymas įpareigoja darbuotoją vykdyti tuos saugos reikalavimus, su kuriais jis supažindintas ir apmokytas juos vykdyti. Todėl kilus ginčui dėl darbo pareigų pažeidimo ar drausminės nuobaudos, darbdaviui teks įrodyti, kad darbuotojas konkrečią taisyklę žinojo. Darbuotojas savo ruožtu turi teisę reikalauti saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų. Iškilus klausimų, jis gali kreiptis, be kita ko, į darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, įmonės saugos tarnybą ar Valstybinę darbo inspekciją.
Kas daroma, jei darbuotojas susižeidžia dirbdamas iš namų?
Atskiros tvarkos nuotoliniam darbui nėra. Nukentėjęs darbuotojas, jeigu pajėgia, privalo nedelsdamas pranešti padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba saugos specialistui. Tokią pačią pareigą turi ir darbuotojas, matęs įvykį arba jo padarinius. Darbdavys praneša apie įvykį institucijoms ir sudaro sąlygas jį ištirti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus.
Jei darbuotojas mirė arba jo sveikatai sunkiai pakenkta, darbdavys nedelsdamas praneša teritorinei prokuratūrai ir Valstybinei darbo inspekcijai. Apie lengvesnį įvykį inspekcijai jis nedelsdamas praneša tada, kai įmonėje nepakanka darbuotojų dvišalei tyrimo komisijai sudaryti. Tyrimo metu aiškinamasi, kada, kur ir atliekant kokią užduotį darbuotojas susižeidė. Todėl raštu sutarta darbo vieta ir aiški darbo laiko apskaita padeda abiem šalims. Kaip vyksta tyrimas ir kas jame keičiasi, rašome straipsnyje apie nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą.
Kodėl nuotolinio darbo saugą verta įtvirtinti raštu?
Teismai vertina, kaip nuotolinis darbas buvo organizuotas iš tikrųjų. Vienoje neseniai išnagrinėtoje byloje teismas pažymėjo, kad darbdaviui, pasirinkusiam nuotolinį darbą, tenka pareiga nustatyti jo organizavimo tvarką. Joje turėtų būti aptarti bendravimo su darbuotoju būdai, darbo laiko apskaita, darbo vietai keliami reikalavimai, jeigu jų reikia pagal darbo pobūdį, darbo priemonių naudojimas ir išlaidų kompensavimas.
Toje byloje įmonė tokios tvarkos neturėjo ir atleido darbuotoją už neatvykimą į biurą. Teismai nustatė, kad pagal žodinį susitarimą darbuotojas nuo pat pradžių dirbo iš namų, o darbdavys niekada nereikalavo dirbti biure ir nenurodė konkrečios darbo vietos. Todėl neatvykimas į biurą nebuvo laikomas darbo pareigų pažeidimu, o atleidimas pripažintas neteisėtu. Teismas taip pat priminė: jeigu darbdavys nesupažindino darbuotojo su jo pareigomis ir šis, nors buvo reikiamai atidus, būtent dėl to jų neatliko, tokie veiksmai negali būti laikomi kaltais. Daugiau apie tai, kada neatvykimas laikomas pravaikšta, rašome straipsnyje apie atleidimą už pravaikštas.
Už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus taikoma ir administracinė atsakomybė:
- darbdaviui fiziniam asmeniui, įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui: nuo 240 iki 880 eurų bauda;
- jeigu dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių: nuo 1 000 iki 2 000 eurų;
- pirmajame punkte nurodytą pažeidimą padarius pakartotinai: nuo 900 iki 1 400 eurų, antrajame nurodytą: nuo 1 400 iki 3 000 eurų;
- darbuotojui, pažeidusiam saugos reikalavimus: nuo 30 iki 90 eurų.
- darbdaviui ar įmonės vadovui už pranešimo apie nelaimingą atsitikimą darbe ar jo tyrimo tvarkos pažeidimą: nuo 90 iki 590 eurų, o už nelaimingo atsitikimo nuslėpimą: nuo 300 iki 1 450 eurų.
Praktiškai darbdaviui reikia kelių dokumentų. Tai nuotolinio darbo tvarka su saugos reikalavimais, rizikos vertinimas, apimantis nuotolines darbo vietas, ir įrodymai, kad darbuotojas su jais supažindintas bei instruktuotas. Jei tokių dokumentų nėra arba jie neatitinka realios praktikos, verta juos peržiūrėti su darbo dokumentų rengimo specialistais. Kaip susitarti dėl paties nuotolinio darbo, aiškiname straipsnyje apie nuotolinį darbą.
Nuotolinio darbo sauga nėra mažiau svarbi nei sauga biure. Kai pareigos aiškiai surašytos ir darbuotojas su jomis supažindintas, jos apsaugo abi šalis: darbuotojas žino, ko laikytis, o darbdavys gali tai įrodyti.
