Viršvalandinis darbas – tai laikas, kai darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Paprasčiau tariant – jei darbuotojas dirba 8 valandas per dieną, valandos, kurios viršija šią normą, jau yra viršvalandžiai. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, viršvalandžiai susidaro viršijus darbo grafike numatytas valandas arba darbo laiko normą per apskaitinį laikotarpį.
Viršvalandinis darbas Lietuvoje reglamentuojamas Darbo kodekso 119 ir 144 straipsniuose. Nors darbdaviai kartais bando viršvalandžius paversti norma, teisiškai tai yra išimtinė priemonė su aiškiomis ribomis ir apmokėjimo taisyklėmis. Šiame straipsnyje pateikiame viską, ką darbuotojas ir darbdavys turi žinoti apie viršvalandinį darbą.
Kada darbdavys gali skirti viršvalandinį darbą
Pagal Darbo kodeksą, viršvalandiniai darbai gali būti dirbami tik su darbuotojo sutikimu. Sutikimas turi būti rašytinis.
Darbuotojo sutikimo nereikia tik išimtiniais atvejais: kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms; kai būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai; taip pat kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Ypatingos apsaugos kategorijos. Nėščias, neseniai pagimdžiusias ar krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama. Darbuotojai su negalia gali dirbti viršvalandžius tik jei tai leidžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada ir tik gavus jų sutikimą.
Viršvalandinio darbo trukmės ribos
Darbo kodeksas nustato aiškias viršvalandžių ribas:
Per savaitę – ne daugiau kaip 8 valandos viršvalandžių per 7 paeiliui einančias kalendorines dienas. Jei darbuotojas sutinka raštu – iki 12 valandų per savaitę, tačiau tokiu atveju vidutinė darbo laiko trukmė per savaitę (skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį) negali viršyti 48 valandų.
Per metus – maksimali viršvalandžių trukmė yra 180 valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės trukmės, tačiau tai turi būti pagrįsta objektyviomis priežastimis ir negali pažeisti darbuotojų sveikatos bei saugos reikalavimų.
Per dieną – darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir papildomą darbą, per darbo dieną negali viršyti 12 valandų (neįskaitant pietų pertraukos), o per 7 dienų laikotarpį – 60 valandų.
Be to, dirbant viršvalandžius negali būti pažeisti minimaliojo poilsio laiko reikalavimai: tarp darbo dienų turi būti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamojo poilsio, o per 7 dienų laikotarpį – ne mažiau kaip 35 valandos nepertraukiamojo poilsio. Šios taisyklės taikomos visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo darbo sutarties rūšies ar darbo laiko režimo, ir negali būti pakeistos nei individualiomis, nei kolektyvinėmis sutartimis.
Kaip apmokamas viršvalandinis darbas
Pagal Darbo kodeksą, už viršvalandžius mokama padidintais tarifais:
Įprastomis dienomis – ne mažiau kaip 1,5 karto darbuotojo darbo užmokesčio.
Poilsio dieną (kuri nenustatyta pagal darbo grafiką) arba naktį – ne mažiau kaip 2 kartus darbuotojo darbo užmokesčio.
Švenčių dieną ar naktį – ne mažiau kaip 2,5 karto darbuotojo darbo užmokesčio.
Pavyzdžiui, jei darbuotojo valandinis atlygis yra 10 eurų, už viršvalandinį darbą įprastą dieną jam turi būti mokama ne mažiau kaip 15 eurų už valandą, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną ar naktį – ne mažiau kaip 25 eurų.
Alternatyva – poilsio laikas vietoj apmokėjimo. Darbuotojas rašytiniu prašymu gali pasirinkti, kad viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš atitinkamo dydžio, būtų pridedamas prie kasmetinių atostogų. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių poilsio dieną, šis laikas padauginamas iš 2 – darbuotojas gauna 8 valandas papildomo poilsio, pridedamo prie atostogų. Tuomet už viršvalandžius poilsio dieną įprastas atlyginimas nėra mokamas, o visos dirbtos valandos paverčiamos kasmetinėmis atostogomis.
Darbdavio pareigos ir praktiniai patarimai
Darbdavys privalo tiksliai fiksuoti kiekvieno darbuotojo dirbtus viršvalandžius darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Atskiro darbdavio įsakymo dėl viršvalandžių apmokėjimo nereikia – pareiga apmokėti kyla iš paties darbo fakto. Pažeidus šias pareigas, darbdaviui gresia finansinės pasekmės.
Svarbu atskirti viršvalandžius nuo papildomo darbo. Papildomas darbas – tai šalių susitarimu atliekama kita darbo funkcija, dėl kurios sudaromas atskiras susitarimas su atskiromis apmokėjimo sąlygomis. Tuo tarpu viršvalandžiai – tai tos pačios darbo funkcijos vykdymas viršijant nustatytą darbo laiko normą. Šis skirtumas svarbus ir nutraukiant darbo sutartį, nes papildomo darbo susitarimas nutrūksta kartu su pagrindine sutartimi.
Šiek tiek kitokios taisyklės taikomos įmonių vadovams – juridinio asmens vienasmenio valdymo organo viršvalandinio darbo apskaita tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Todėl įmonių vadovams itin svarbu iš anksto aptarti viršvalandžių kompensavimo mechanizmą dar prieš sudarant darbo sutartį.
Viršvalandinis darbas yra išimtinė priemonė, o ne kasdienė praktika. Darbdavys turėtų atidžiai vertinti viršvalandžių poreikį, laikytis nustatytų limitų ir tinkamai apmokėti darbuotojus. Darbuotojams svarbu žinoti, kad jie turi teisę atsisakyti viršvalandžių (išskyrus išimtinius atvejus) ir reikalauti teisingo apmokėjimo. Kilus ginčui, galima kreiptis į darbo ginčų komisiją arba Valstybinę darbo inspekciją.
Praktikoje dažnai kyla klausimas, kaip įrodyti viršvalandinį darbą. Darbuotojams rekomenduojama saugoti visus įrodymus: elektroninių laiškų sąrašą, darbo sistemų prisijungimo duomenis, darbdavio nurodymus dirbti ilgiau. Jei darbdavys nefiksuoja viršvalandžių arba atsisako juos apmokėti, darbuotojas turi teisę tokius veiksmus skųsti – tai yra darbo teisės pažeidimas, už kurį gresia administracinė atsakomybė.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
