Darbuotojas pirmadienį praneša, kad gavo šaukimo nurodymą ir už dviejų savaičių turi stoti į privalomąją pradinę karo tarnybą. Darbdavys susiduria su klausimu: ar galima jį atleisti? Kas moka atlyginimą? Ar reikia ieškoti pamainos devyniems mėnesiams? Nuo 2026 m. sausio 1 d. galioja nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija, kuri keičia šaukimo tvarką ir tiesiogiai veikia darbo santykius.
2026 metais privalomąją pradinę karo tarnybą iš viso planuojama atlikti apie 5 000 karo prievolininkų: 3 870 jaunuolių atliks 9 mėnesių tarnybą, 90 asmenų — sutrumpintą 3 mėnesių tarnybą, 650 — tarnybą pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas (160–200 dienų), 450 — 90–120 dienų trukmės tarnybą. Šaukiami asmenys nuo 18 metų, prioritetiškai — iki 21 m. amžiaus, o maksimali šaukimo riba siekia 22 metus. Bendras karo prievolininkų sąrašas apima daugiau nei 42 000 asmenų. Darbdaviams, ypač mažesnėms įmonėms, svarbu suprasti, kokias garantijas numato įstatymas ir kokios subsidijos padeda kompensuoti darbuotojo nebuvimą.
Draudimas atleisti: ką sako Darbo kodeksas
Pagrindinė taisyklė aiški: darbdavys negali atleisti darbuotojo, pašaukto atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Darbo kodeksas draudžia tokiu atveju nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Karo prievolė ir darbo santykiai reguliuojami taip, kad darbuotojo interesai būtų maksimaliai apsaugoti.
Darbo santykiai formaliai tęsiasi visą tarnybos laikotarpį. Darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti, tačiau darbo vieta ir pareigos jam garantuojamos. Kadangi nei Darbo kodeksas, nei Karo prievolės įstatymas nenumato konkrečios įforminimo tvarkos, darbdavys šį procesą paprastai formalizuoja vidiniu įsakymu, kuriame nurodo darbuotojo atleidimo nuo darbo pagrindą ir laikotarpį.
Finansinės garantijos tarnybą atliekančiam darbuotojui
Tarnybos metu darbuotojas gauna ne darbo užmokestį iš darbdavio, o valstybės išlaikymą. Karys aprūpinamas būstu, maistu, apranga, jam taikomas socialinis ir gyvybės draudimas. Be to, kiekvieną mėnesį mokama 340,40 eurų dydžio išmoka buitinėms išlaidoms (4,6 BSI). Pasibaigus tarnybai kariui išmokama kaupiamoji išmoka, kurios dydis priklauso nuo tarnybos vertinimo: 4 BSI per mėnesį (296 eurai) už labai gerą vertinimą, 3 BSI (222 eurai) už gerą ir 2 BSI (148 eurai) už patenkinamą. Ši suma kaupiama visą tarnybos laikotarpį ir išmokama vienu kartu pasibaigus tarnybai.
Baigusiam tarnybą ir per 12 mėnesių išlaikiusiam B kategorijos vairuotojo egzaminą valstybė kompensuoja vairavimo kursų išlaidas — iki 10 bazinių socialinių išmokų dydžio.
Subsidijos darbdaviams: kompensacija už darbuotojo nebuvimą
Užimtumo tarnyba moka subsidiją darbdaviams po karo prievolininko tarnybos pabaigos — kai darbuotojas grįžta į darbo vietą arba kai darbdavys įdarbina tarnybą baigusį asmenį. Subsidijos dydis negali viršyti 1,17 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, o mokama ji 6 mėnesius nuo karo prievolininko įdarbinimo arba sugrįžimo į darbą dienos.
Nuo 2026 m. subsidijų sistema keičiasi. Subsidija bus skaičiuojama proporcingai tarnybos trukmei — už vieną tarnybos mėnesį mokama 0,67 mėnesio subsidija. Svarbu atkreipti dėmesį, kad proporcinis skaičiavimas reiškia mažesnę bendrą subsidijos sumą, palyginus su ankstesne tvarka, kai buvo mokama fiksuotai 6 mėnesius. Naujovė yra ir tai, kad darbdaviui numatyta vieno mėnesio subsidija darbo užmokesčiui net tuo atveju, kai darbuotojas po tarnybos į darbo vietą negrįžta. Tokiu būdu karo prievolė ir darbo santykiai subalansuojami — darbdavys gauna bent dalinę kompensaciją už patirtus nepatogumus.
Subsidija taikoma, jei karo prievolininkas įdarbinamas per 3 mėnesius nuo tarnybos atlikimo arba grįžta į ankstesnę darbo vietą. Norint gauti subsidiją, darbdavys kreipiasi į Užimtumo tarnybą.
Savanoriai ir rezervo kariai: ko tikėtis darbdaviui
Ne tik šauktiniai, bet ir savanoriai kelia klausimų darbdaviams. Darbdavys privalo atleisti savanorį karį į mokymus, kursus ar tarnybos pareigų vykdymą. Savanoriška tarnyba laikoma valstybinių pareigų vykdymu pagal Darbo kodeksą, todėl darbuotojas atleidžiamas nuo darbo išsaugant darbo vietą.
Tarnybos aktyviajame rezerve trukmė nuo 2026 m. pailginta nuo 10 iki 15 metų. Rezervo kariai periodiškai kviečiami į kartotinius mokymus, ir darbdavys privalo juos atleisti šiam laikotarpiui. Tai reiškia, kad net ir po privalomosios tarnybos pabaigos darbuotojas gali būti periodiškai kviečiamas į mokymus dar penkiolika metų.
Kaip darbdaviui pasiruošti praktiškai
Pirmiausia verta patikrinti, ar įmonėje dirba karo prievolinio amžiaus darbuotojų (nuo 18 metų, šaukiami iki 22 metų, o platesniam rezervo kontekstui — iki 55 metų). Antra, vidiniu dokumentu (tvarkos aprašu ar darbo tvarkos taisyklėse) numatyti darbuotojo atleidimo nuo darbo karo prievolės atveju procedūrą, įskaitant pranešimo terminus ir dokumentų pateikimą. Trečia, iš anksto planuoti personalo pakeitimus, nes tarnybos trukmė yra iki 9 mėnesių. Ketvirta, susipažinti su Užimtumo tarnybos subsidijų sąlygomis ir pasiruošti kreiptis dėl kompensacijos laiku. Galiausiai — informuoti darbuotojus apie jų teises ir garantijas, kad procesas vyktų sklandžiai abiem pusėms.
Karo prievolė ir darbo santykiai yra sritis, kurioje teisinių klausimų daugėja kasmet. Kuo anksčiau darbdavys pasirengia, tuo mažiau netikėtumų laukia, kai darbuotojas pateikia šaukimo nurodymą.
