Platforminis darbas: ką keis ES direktyva kurjeriams, vairuotojams ir platformoms

Turinys
Platforminis darbas Lietuvoje kol kas neturi atskiro teisinio reguliavimo. Tai turi pakeisti ES direktyva 2024/2831, kurią valstybės narės privalo perkelti iki 2026 m. gruodžio 2 d. Vyriausybė jau pritarė pataisų paketui, o 2026 m. spalio 5 d. projektai įregistruoti Seime. Įstatymas dar nepriimtas, tačiau projekte numatyta, kad jis įsigalios gruodžio 2 d. Kurjeriams, vairuotojams ir platformoms tai reikštų du dalykus: darbo santykių prezumpciją ir griežtas algoritmų valdymo taisykles.
Kurjeris kasdien vykdo programėlės nurodymus: kada dirbti, kokiu maršrutu važiuoti, per kiek laiko pristatyti. Programėlė vertina jo darbą, skirsto užsakymus ir gali užblokuoti paskyrą. Formaliai jis vis dėlto laikomas ne darbuotoju, o savarankiškai dirbančiu partneriu. Būtent šią prieštarą tarp realios kontrolės ir formalaus savarankiškumo direktyva ir siekia išspręsti.
Kas yra platforminis darbas ir kam bus taikomos naujos taisyklės?
Platforminis darbas yra darbas, kurį fizinis asmuo atlieka per skaitmeninę darbo platformą: pristato maistą, veža keleivius, teikia namų ar remonto paslaugas arba atlieka užduotis internetu. Direktyva dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo priimta 2024 m. spalio 23 d. Lietuvos projektas Darbo kodeksą pildo nauju VII¹ skyriumi apie skaitmeninėse darbo platformose darbą atliekančių asmenų veiklos ypatumus.
Ne kiekviena programėlė bus laikoma skaitmenine darbo platforma. Ji turi atitikti visus keturis reikalavimus:
- paslauga bent iš dalies teikiama nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, per svetainę ar mobiliąją programėlę;
- paslauga teikiama paslaugos gavėjo prašymu;
- būtinas ir esminis paslaugos elementas yra fizinių asmenų už atlygį atliekamo darbo organizavimas, nesvarbu, ar darbas atliekamas internetu, ar tam tikroje vietoje;
- paslauga apima automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimą.
Taisyklės nebūtų taikomos paslaugų teikėjams, kurių pagrindinis tikslas yra leisti kitiems naudotis kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu. Jos netaikomos ir fiziniams asmenims, kurie per platformą perparduoda prekes nevykdydami profesinės ar verslo veiklos. Svarbu ir tai, kad naujasis skyrius apimtų visas platformas, kurios organizuoja darbą Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų įsteigimo vietos ar taikytinos teisės.
Projektas reguliuoja ir tarpininkus, kai asmuo sutartį sudaro ne su pačia platforma, o su jos partnere. Tokie asmenys turėtų tokią pačią apsaugą kaip ir sudarę sutartį tiesiogiai su platforma. Jei darbo organizavimą, duomenis ir algoritmus faktiškai valdo platforma, ji ir tarpininkas atsakytų solidariai, kiek tai būtina naujojo skyriaus reikalavimams įgyvendinti.
Kada platformos kurjeris ar vairuotojas būtų laikomas darbuotoju?
Šiandien platforminio darbo statusas nustatomas pagal bendrąjį darbo santykių testą. DK 32 straipsnis pavaldumą apibrėžia kaip darbą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti darbo procesui, o darbuotojas paklūsta jo nurodymams ar darbovietės tvarkai. Specialių kriterijų platformoms nėra, todėl statusas kiekvienu atveju vertinamas pagal šį bendrąjį testą.
Trys teisės, kurių nebuvimas rodo darbo santykius
Projektas įvardija tris teises. Darbo santykių požymiai būtų tada, kai asmuo bent vienos iš jų neturi arba dėl jos įgyvendinimo patiria neigiamas pasekmes:
- pačiam laisvai pasirinkti, ar teikti paslaugas, kuriuo laiku jas teikti ir kokį didžiausią jų kiekį prisiimti;
- savarankiškai teikti tokias pat ar panašias paslaugas tretiesiems asmenims;
- susitarti dėl kainos arba turėti galimybę užsakymą priimti ir atmesti be neigiamų pasekmių, taip pat prieš paslaugą susipažinti su esminėmis sąlygomis (įkainiu, adresu, vieta, atstumu).
Platformoms jautriausia yra neigiamų pasekmių sąlyga. Teisė gali formaliai likti sutartyje, tačiau jei platforma, pavyzdžiui, mažina užsakymų srautą tam, kuris dirba ir kitoje platformoje, darbo santykių požymis vis tiek atsirastų.
Prezumpcija ir įrodinėjimo pareiga
Nustačius tokius požymius, būtų preziumuojami darbo santykiai, o platforma privalėtų su asmeniu sudaryti darbo sutartį. Ši pareiga netaikoma užsieniečiams, kurie pagal įstatymus neturi teisės sudaryti darbo sutarties. Jei platforma ginčija, kad santykiai nėra darbo santykiai, įrodinėjimo pareiga tenka jai. Tai atitinka direktyvą, kuri prezumpciją sieja su faktais, rodančiais vadovavimą ir kontrolę.
Kilus ginčui dėl statuso, asmuo arba jo atstovas galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, o dėl galimo pažeidimo į Valstybinę darbo inspekciją. Rekomendacijas, kaip taikyti statuso nustatymo taisykles, tvirtintų vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.
Nuo kada ir ar atgaline data
Statuso pakeitimas negaliotų atgaline data. Jis įsigaliotų nuo darbo sutarties sudarymo dienos, o kilus ginčui nuo ginčą nagrinėjusio organo sprendimo įsiteisėjimo. Santykiams, prasidėjusiems iki 2026 m. gruodžio 1 d. ir tebesitęsiantiems gruodžio 2 d., statuso nustatymo taisyklės būtų taikomos nuo 2026 m. gruodžio 2 d. Perkvalifikavus santykius, Užimtumo įstatyme numatytos baudos nebūtų taikomos iki 2027 m. gruodžio 2 d.
Pripažinus darbo santykius, platformai atsirastų visos darbdavio pareigos, kurios aptartos straipsnyje apie darbdavio pareigas. Asmuo įgytų Darbo kodekso garantijas: apmokamas kasmetines atostogas, darbo ir poilsio laiko ribas, apsaugą nutraukiant darbo sutartį. Tikrai savarankiškai dirbantiems, kurie turi visas tris teises, dėl jų nepatiria neigiamų pasekmių ir nėra pavaldūs platformai, statusas nesikeistų.
Algoritmų taisyklės platformoms ir kitiems darbdaviams
Antroji direktyvos kryptis yra algoritminis valdymas. Platformų darbuotojams šios taisyklės būtų taikomos visa apimtimi. Savarankiškai dirbantiems jos galiotų tiek, kiek susijusios su asmens duomenų tvarkymu taikant algoritminio valdymo priemones. Kilus ginčui dėl jų taikymo, savarankiškai dirbantis asmuo taip pat galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją ar Valstybinę darbo inspekciją.
Kokių duomenų tvarkyti nebus galima
Platformoms, naudojančioms automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas, būtų draudžiama:
- tvarkyti duomenis apie asmens emocinę ar psichologinę būklę;
- tvarkyti duomenis apie privačius pokalbius, įskaitant bendravimą su kitais platformoje dirbančiais asmenimis ir jų atstovais;
- rinkti duomenis tuo metu, kai asmuo nesiūlo ir neatlieka darbo platformoje;
- tvarkyti duomenis, susijusius su naudojimusi pagrindinėmis teisėmis: teise jungtis į asociacijas, vesti kolektyvines derybas, imtis kolektyvinių veiksmų, gauti informaciją ir būti konsultuojamam;
- tvarkyti duomenis, iš kurių galima numanyti rasinę ar etninę kilmę, migracijos statusą, religinius ir filosofinius įsitikinimus, politines pažiūras, negalią, sveikatos būklę, narystę politinėje partijoje, profesinėje sąjungoje ar asociacijoje, lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją;
- tvarkyti biometrinius duomenis, kai jais tapatybė nustatoma lyginant su duomenų bazėje saugomais biometriniais duomenimis.
Draudimai galiotų jau nuo įdarbinimo ar atrankos pradžios. Jie apimtų ir kitas automatizuotas sistemas, kurios priima sprendimus ar padeda juos priimti, jei tie sprendimai bet kaip paveikia dirbantįjį. Be to, platforma privalėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, paprašyti dirbančiųjų ir jų atstovų nuomonės, o vertinimą pateikti darbuotojų atstovams.
Skaidrumas: ką ir per kiek laiko reikės pranešti
Platforma raštu informuotų dirbančiuosius ir jų atstovus, kad naudoja automatizuotas sistemas. Ji turėtų paaiškinti, kokie duomenys ir veiksmai stebimi, kokie sprendimai priimami, kokie pagrindiniai parametrai į juos įtraukiami ir kokia jų santykinė svarba. Taip pat reikėtų nurodyti, kokiais pagrindais apribojama, sustabdoma ar panaikinama paskyra ir atsisakoma mokėti už atliktą darbą. Glausta informacija būtų teikiama:
- ne vėliau kaip pirmą darbo dieną;
- prieš keičiant darbo sąlygas, darbo organizavimą ar darbo rezultatų stebėseną;
- asmens prašymu per penkias darbo dienas.
Išsamią informaciją asmuo galėtų gauti per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo. Valstybinei darbo inspekcijai ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai platforma ją pateiktų gavusi prašymą, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Dirbantieji įgytų ir teisę perkelti savo darbo duomenis, įskaitant reitingus ir atsiliepimus. Platforma turėtų nemokamai suteikti tam priemones, o asmens prašymu perduoti duomenis tiesiogiai trečiajai šaliai, pavyzdžiui, kitai platformai.
Žmogaus priežiūra ir sprendimų peržiūra
Platforma, įtraukdama darbuotojų atstovus, ne rečiau kaip kas dvejus metus vertintų automatizuotų sprendimų poveikį dirbantiesiems. Nustačiusi didelę diskriminacijos riziką ar teisių pažeidimą, ji turėtų imtis būtinų veiksmų, prireikus sistemą pakeisti arba nebenaudoti. Sprendimą apriboti, sustabdyti ar nutraukti sutartį ar paskyrą, taip pat kitus lygiaverčius sprendimus turėtų priimti žmogus.
Automatizuotas laikinas paskyros apribojimas ar sustabdymas būtų leidžiamas tik skubiais rizikos ar saugumo atvejais. Tam reikėtų trijų sąlygų: kyla tiesioginė grėsmė saugumui, sveikatai, turtui ar platformos veiklos teisėtumui, atvejis atitinka platformos iš anksto nustatytus kriterijus, o įtarimas dėl galimos žalos yra pagrįstas. Tokį sprendimą žmogus turėtų peržiūrėti be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo automatizuoto veiksmo.
Dirbantysis turėtų teisę nedelsiant gauti paaiškinimą ir susisiekti su platformos paskirtu kontaktiniu asmeniu. Motyvus raštu reikėtų pateikti ne vėliau kaip sprendimo įsigaliojimo dieną, kai paskyra ribojama, sustabdoma ar naikinama, atsisakoma mokėti, sprendžiama dėl statuso ar priimamas kitas sprendimas, darantis poveikį esminiams sutartinių santykių aspektams. Į prašymą peržiūrėti sprendimą platforma atsakytų raštu per dešimt darbo dienų, o direktyvoje nustatytos dvi savaitės. Nustačiusi pažeidimą, sprendimą ji pakeistų per dešimt darbo dienų nuo jo priėmimo, o jei tai neįmanoma, pasiūlytų kompensaciją. Paaiškinimo ir peržiūros taisyklės nebūtų taikomos asmenims, kurie kartu yra verslo klientai pagal Reglamentą (ES) 2019/1150.
Algoritmai ne tik platformose
Klaidinga manyti, kad pataisos rūpi vien pavėžėjimo ar maisto pristatymo įmonėms. Projektas papildo bendrąsias darbuotojų privatumo nuostatas. Kai darbdavys darbui organizuoti taiko automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas, duomenų draudimai, poveikio duomenų apsaugai vertinimas, skaidrumo, priežiūros ir sprendimų peržiūros taisyklės būtų taikomos ir jam. Kaip tokias sistemas vertinti pagal ES dirbtinio intelekto aktą, rašoma straipsnyje apie DI įrankius personalo valdyme.
Keičiasi ir pats pavaldumo apibrėžimas: nurodymai ir sprendimai per automatizuotas sistemas taptų pavaldumo požymiu. Esant pavaldumo požymiams ir atitinkamai platformoms nustatytiems požymiams, santykiai būtų kvalifikuojami kaip darbo santykiai. Prezumpcijos, įrodinėjimo pareigos ir statuso pakeitimo taisyklės būtų taikomos atitinkamai (mutatis mutandis) visiems darbo santykiams. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo projektas kitiems darbdaviams, naudojantiems tokias sistemas, taip pat nustato pareigas: vertinti jų keliamą riziką saugai ir sveikatai, imtis prevencinių priemonių, informuoti darbuotojus ir konsultuotis su jais, nedaryti netinkamo spaudimo ir sudaryti kanalus pranešti apie grėsmes, įskaitant smurtą ir priekabiavimą.
Dažniausi klausimai apie platforminį darbą
Ar direktyva jau galioja Lietuvoje?
Direktyva įsigaliojo 2024 m. gruodžio 1 d., tačiau įpareigoja valstybes nares, o ne platformas tiesiogiai. Lietuva ją turi perkelti iki 2026 m. gruodžio 2 d. 2026 m. spalio 17 d. perkeliantis įstatymas dar nėra priimtas. Projektai įregistruoti Seime spalio 5 d., o jų įsigaliojimas numatytas gruodžio 2 d. Galutinį tekstą nustatys Seimas, todėl formuluotės svarstymo metu dar gali keistis.
Lapkričio 1 d. įsigaliojantys kiti Darbo kodekso pakeitimai su šiuo paketu nesusiję. Jie apžvelgiami straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026 m.
Ar savarankiškas darbas per platformas išnyks?
Ne. Platforminis darbas kaip savarankiška veikla išliks, o tikrai savarankiškai dirbantys asmenys galės dirbti kaip iki šiol. Taisyklės nukreiptos į fiktyvų savarankiškumą, kai platforma faktiškai valdo darbą, bet neprisiima darbdavio pareigų. Be to, dalis algoritmų taisyklių apsaugotų ir savarankiškai dirbančiuosius.
Kaip platformai ar darbdaviui pasiruošti jau dabar?
Verta atlikti savo modelio auditą. Surašykite, kokius nurodymus, vertinimus ir sankcijas taiko sistema, ir patikrinkite, ar dirbantieji turi visas tris projekte įvardytas teises be neigiamų pasekmių. Tada apsispręskite, ar keisti modelį, ar ruoštis sudaryti darbo sutartis. Jei sutartys bus sudaromos, pravers ir atmintinė, ką darbdavys privalo padaryti iki pirmos darbo dienos.
Darbdaviams, kurie naudoja automatizuotas stebėsenos ar sprendimų sistemas, reikės parengti skaidrumo informaciją, poveikio vertinimą ir sprendimų peržiūros tvarką. Paprastą sistemų sąrašą įmonė gali sudaryti pati. Kai sprendžiama, ar modelis atlaikytų prezumpciją, ar reikia perrašyti sutartis ir vidaus tvarkas, verta pasitelkti vidaus tvarkų rengimo specialistus, kol įstatymas dar neįsigaliojo.
Aptarkime jūsų situaciją
Darbo teisės konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.
Susijusi paslauga: Teisinė konsultacija

