Kurjeris kasdien vykdo programėlės nurodymus: kada dirbti, kokiu maršrutu važiuoti, per kiek laiko pristatyti. Programėlė vertina jo darbą, skiria užsakymus ir gali paskyrą užblokuoti. Vis dėlto formaliai jis ne darbuotojas, o savarankiškai dirbantis partneris be atostogų, ligos išmokų ir apsaugos nuo atleidimo. Šią prieštarą tarp realios kontrolės ir formalaus savarankiškumo sprendžia ES direktyva. Lietuva ją turi perkelti iki 2026 m. gruodžio 2 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pataisų paketą jau parengė ir 2026 m. liepos 24 d. įregistravo Vyriausybėje. Taigi platforminis darbas pirmą kartą turės atskiras taisykles ir Lietuvos teisėje.
Kas yra platforminis darbas ir kas keičiasi Darbo kodekse
Platforminis darbas yra veikla, organizuojama per skaitmenines platformas: maisto pristatymas, pavėžėjimas, namų ruošos ar remonto paslaugos, taip pat vien internetu atliekamos užduotys. Direktyva dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo priimta 2024 m. spalio 23 d. Lietuvos projektas Darbo kodeksą pildo nauju VII¹ skyriumi iš vienuolikos straipsnių apie asmenų, dirbančių per skaitmenines platformas, veiklos ypatumus.
Skaitmenine darbo platforma būtų laikoma ne kiekviena programėlė. Ji turėtų atitikti keturis kriterijus: paslauga bent iš dalies teikiama nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis, ji teikiama paslaugos gavėjo prašymu, o būtinas ir esminis jos elementas yra fizinių asmenų už atlygį atliekamo darbo organizavimas. Ketvirtasis kriterijus yra automatizuotų stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemų naudojimas. Taisyklės nebūtų taikomos turto nuomos platformoms, taip pat fiziniams asmenims, kurie prekes perparduoda nevykdydami profesinės ar verslo veiklos.
Darbo santykių prezumpcija ir įrodinėjimo pareiga
Svarbiausias pokytis yra darbo santykių prezumpcija. Pagal projektą nustačius pavaldumo ir darbo santykių požymius, būtų preziumuojami darbo santykiai, o platforma turėtų sudaryti darbo sutartį. Ši pareiga nebūtų taikoma dėl užsieniečių, kurie įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės sudaryti darbo sutarties. Kai platforma tvirtintų, kad santykiai nėra darbo santykiai, įrodinėjimo pareiga tektų jai. Prezumpcija veiktų ne automatiškai, o tik nustačius vadovavimo ir kontrolės faktus. Dėl statuso kilus ginčui dirbantis asmuo arba jo atstovas galėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją, o dėl galimo pažeidimo į Valstybinę darbo inspekciją.
Projektas nurodo tris teises, kurių nebuvimas rodo darbo santykius: pirma, pačiam laisvai pasirinkti, ar teikti paslaugas, kada jas teikti ir kokį maksimalų jų kiekį prisiimti; antra, savarankiškai teikti tokias pat ar panašias paslaugas tretiesiems asmenims; trečia, susitarti dėl paslaugos kainos arba be neigiamų pasekmių ją priimti ir atmesti. Prie trečiosios teisės priskiriamas ir susipažinimas su esminėmis sąlygomis prieš paslaugos teikimą, pavyzdžiui, su įkainiu, adresu ar atstumu.
Darbo santykių požymiai būtų konstatuojami, kai asmuo bent vienos iš šių teisių neturi. Platformoms nepatogus ir kitas niuansas, nes požymis atsirastų ir tada, kai asmuo teisę formaliai turi, bet dėl jos įgyvendinimo patiria neigiamas pasekmes. Jei platforma sumažintų užsakymų srautą tam, kuris dirba ir kitoje platformoje, darbo santykių požymis atsirastų net ir tada, kai teisė formaliai išlieka.
Pripažinus darbo santykius, asmeniui atsirastų darbuotojo garantijos: apmokamos atostogos, ligos išmokos, socialinio draudimo stažas ir apsauga nuo nepagrįsto atleidimo. Platformai tai reikštų darbdavio pareigas ir mokesčius, todėl verslo modelius tektų peržiūrėti.
Algoritmų skaidrumas ir žmogaus priežiūra
Antroji kryptis aktuali ir savarankiškai per platformas dirbantiems asmenims. Jiems algoritminio valdymo taisyklės būtų taikomos tiek, kiek jos susijusios su asmens duomenų tvarkymu nustatant algoritminio valdymo priemones. Platformos privalėtų atskleisti, kaip veikia automatizuotos stebėsenos ir sprendimų priėmimo sistemos: kokie duomenys renkami, kokie sprendimai priimami, pagal kokius parametrus ir kokia jų svarba. Gavusios prašymą, platformos šią informaciją turėtų pateikti ir Valstybinei darbo inspekcijai bei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
Platforma taip pat privalėtų atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą. Kartu su darbuotojų atstovais ji ne rečiau kaip kas dvejus metus vertintų automatizuotų sprendimų poveikį dirbantiems asmenims. Nustačiusi didelę diskriminacijos darbe riziką, turėtų imtis būtinų veiksmų, o prireikus sistemą pakeisti arba jos nebenaudoti. Būtų draudžiama tvarkyti duomenis apie emocinę ar psichologinę būklę, privačius pokalbius, naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, narystę profesinėje sąjungoje, sveikatą ar seksualinę orientaciją. Duomenų nebūtų galima rinkti ir tuo metu, kai asmuo nesiūlo savo paslaugų ir darbo neatlieka.
Reikšmingiausius sprendimus turėtų priimti žmogus. Sprendimo apriboti, sustabdyti ar panaikinti paskyrą palikti vien algoritmui nebūtų galima, o dirbantis asmuo galėtų reikalauti paaiškinimo ir žmogaus atliekamos peržiūros. Kilus neatidėliotinai rizikai, laikinas automatizuotas apribojimas būtų leidžiamas, tačiau žmogus jį peržiūrėtų per 24 valandas. Į prašymą peržiūrėti sprendimą platforma atsakytų per dvi savaites, o nustačiusi pažeidimą sprendimą ištaisytų arba pasiūlytų kompensaciją. Dirbantys asmenys taip pat galėtų perkelti savo darbo duomenis, įskaitant reitingus ir atsiliepimus, trečiajai šaliai, pavyzdžiui, kitai platformai.
Ką tai reiškia Lietuvoje veikiančioms platformoms ir darbdaviams
Lietuvoje veikiančioms platformoms ir su jomis dirbančioms įmonėms verta jau dabar įvertinti, kiek realiai jos kontroliuoja dirbančius asmenis. Ar nustato darbo laiką, ar riboja galimybę dirbti keliose platformose, ar taiko sankcijas už atsisakymą priimti užsakymą? Kuo daugiau kontrolės požymių, tuo didesnė perkvalifikavimo tikimybė. Projektas numato ir platformos bei jos tarpininko solidariąją atsakomybę, kai sutartinius santykius turi tarpininkas, o darbo organizavimą, duomenis ir algoritmus faktiškai valdo platforma.
Klaidinga manyti, kad tai rūpi vien pavėžėjimo ar maisto pristatymo įmonėms. Projektas keičia ir bendrąsias darbuotojų privatumo bei duomenų apsaugos nuostatas, todėl algoritminio valdymo taisyklės būtų taikomos visiems darbdaviams, kurie darbui organizuoti naudoja automatizuotas stebėsenos ar sprendimų priėmimo sistemas. Dar svarbiau, kad pildomas ir pats pavaldumo apibrėžimas: nurodymai bei sprendimai, priimami per automatizuotas sistemas, taptų pavaldumo požymiu, o esant tokiems požymiams santykiai būtų kvalifikuojami darbo santykiais. Kartu prezumpcija ir įrodinėjimo pareiga išeitų už platformų ribų į visus darbo santykius.
Svarbi ir laiko riba. Užimtumo statuso pakeitimas negaliotų atgaline data, nes įsigaliotų nuo darbo sutarties sudarymo arba nuo sprendimo darbo ginče įsiteisėjimo. Jau prasidėjusiems ir tęsiamiems santykiams prezumpcija būtų taikoma nuo 2026 m. gruodžio 2 d. Be to, perkvalifikavus santykius, Užimtumo įstatyme numatytos baudos nebūtų taikomos iki 2027 m. gruodžio 2 d. Pripažinus darbo santykius, platformai tektų visos pareigos, kurias aptarėme straipsnyje apie darbdavio pareigas.
Projektas Seime dar neįregistruotas, todėl svarstymo metu formuluotės gali keistis. Tačiau kryptis aiški, o įstatymas turėtų įsigalioti kartu su direktyvos perkėlimo terminu. Tikėtina, kad platforminis darbas Lietuvoje bus sureguliuotas jau šiais metais.
Dažniausi klausimai apie platforminį darbą
Ar direktyva panaikins savarankišką darbą per platformas?
Ne, tikrai savarankiškai dirbantys asmenys galės dirbti kaip iki šiol. Taisyklės nukreiptos į fiktyvų savarankiškumą, kai platforma faktiškai valdo darbą, bet neprisiima darbdavio pareigų.
Nuo kada pokyčiai galios Lietuvoje?
Projekte įsigaliojimo data numatyta 2026 m. gruodžio 2 d., tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.
Ar algoritmų skaidrumo reikalavimai galios tik darbuotojams?
Ne, dalis jų būtų taikoma ir savarankiškai per platformas dirbantiems asmenims. Algoritminio valdymo taisyklės pasiektų ir tuos darbdavius, kurie nėra platformos.
Kaip pasiruošti jau dabar?
Verta atlikti savo modelio auditą. Surašykite, kokius nurodymus, vertinimus ir sankcijas taiko sistema, ir įvertinkite, kurie elementai rodo kontrolę. Tada apsispręskite, ar keisti modelį, ar ruoštis darbdavio pareigoms. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo pigiau kainuos sprendimas, o sutarčių struktūrą pertvarkyti po perkvalifikavimo ginčo kainuoja daugiau.
