Teismų praktikoje prašymai sumažinti priteistą išlaikymą tenkinami gerokai rečiau, nei tikisi juos teikiantys tėvai. Priteista suma nėra galutinė visam laikui, tačiau jos peržiūrėjimui įstatymas kelia aukštus reikalavimus, o teismai juos taiko griežtai. Neseniai apeliacine tvarka išnagrinėta byla, kurioje tėvas prašė daugiau nei perpus sumažinti išlaikymą dukrai, gerai iliustruoja, ko teismai reikalauja ir kodėl dauguma tokių prašymų atmetami.
Kada galimas išlaikymo sumažinimas
Civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo padidinimas papildomai galimas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, pavyzdžiui, dėl ligos ar nuolatinės priežiūros.
Raktiniai žodžiai čia yra „iš esmės”. Ne kiekvienas pajamų svyravimas ar naujas finansinis įsipareigojimas atveria kelią peržiūrėti išlaikymą. Pokytis turi būti esminis, ilgalaikis ir įrodytas.
Ko teismams nepakanka
Praktikoje teismai nuosekliai atmeta prašymus, grindžiamus laikinu uždarbio sumažėjimu, savo noru pasirinktu mažiau apmokamu darbu, naujais kreditais ar išaugusiomis asmeninėmis išlaidomis. Vertinama ne tik reali, bet ir potenciali tėvo ar motinos galimybė gauti pajamas: sveikas, darbingo amžiaus žmogus negali remtis vien tuo, kad šiuo metu uždirba mažai.
Minėtoje byloje tėvas prašė sumažinti išlaikymą nuo 450 iki 200 eurų per mėnesį. Abiejų instancijų teismai prašymą atmetė: esminių turtinės padėties pokyčių neįrodyta, o vaiko poreikiai nesumažėjo. Įdomu tai, kad byla nebuvo visiškai pralaimėta, nes teismas pakeitė bendravimo tvarką, pritaikydamas ją prie vaiko gydymo ir reabilitacijos poreikių. Tai geras priminimas, kad skirtingi reikalavimai toje pačioje byloje vertinami pagal skirtingus kriterijus.
Kaip pasirengti prašymui dėl išlaikymo sumažinimo
Jei turtinė padėtis tikrai iš esmės pasikeitė, išlaikymo sumažinimas yra pasiekiamas, tačiau prašymą reikia pagrįsti dokumentais: duomenimis apie sveikatos būklę ir darbingumą, ilgalaikį pajamų kritimą dėl objektyvių priežasčių, kitų išlaikytinių atsiradimą. Kartu verta įvertinti ir vaiko poreikių pusę, nes teismas visada lygina abi svarstyklių lėkštes: tėvų galimybes ir vaiko interesus.
Prieš keliant bylą verta pabandyti susitarti: tėvai gali sudaryti susitarimą dėl išlaikymo pakeitimo, o ginčo atveju įvertinti mediacijos galimybę. Teismas lieka paskutinė, brangiausia ir ilgiausia stotelė. Apie tai, kaip išlaikymas priteisiamas ir apskaičiuojamas, plačiau rašėme straipsnyje kaip prisiteisti alimentus.
Ką tai reiškia gaunančiai pusei
Tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, ši praktika yra gera žinia: priteistas išlaikymas apsaugotas nuo lengvabūdiškų bandymų jį sumažinti. Gavus ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo, verta atidžiai patikrinti, ar priešinga pusė tikrai įrodo esminį padėties pasikeitimą, ir pateikti teismui aktualius duomenis apie vaiko poreikius: ugdymo, sveikatos, laisvalaikio išlaidas. Kuo konkretesni skaičiai, tuo tvirtesnė pozicija.
Išvada
Išlaikymo sumažinimas galimas tik įrodžius, kad po ankstesnio sprendimo iš esmės pasikeitė turtinė padėtis, ir teismai šį standartą taiko griežtai. Laikini sunkumai, nauji įsipareigojimai ar sumažėjusios pajamos savaime nieko nelemia, nes vertinamos ir potencialios galimybės uždirbti. Todėl prieš inicijuojant bylą verta blaiviai pasverti įrodymus, o dažnu atveju pirmiausia ieškoti susitarimo: tai greitesnis ir pigesnis kelias abiem pusėms.
