Darbdavio žinių tikrinimas darbuotojų saugos srityje: kas laiko testą ir kada

Darbdavio žinių tikrinimas darbuotojų saugos srityje reiškia, kad įmonės vadovas arba darbdavys fizinis asmuo Valstybinėje darbo inspekcijoje laiko testą prieš pradėdamas eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Egzaminą laiko ne bendrovė, o konkretus žmogus, ir baudą už pažeidimą įstatymas taip pat sieja su fiziniu asmeniu. Ar pareiga atsiranda, kol įmonėje nėra nė vieno samdomo darbuotojo, įstatymas tiesiogiai neatsako, todėl šiuo klausimu atskiriame normos tekstą nuo savo aiškinimo.

Kas privalo pasitikrinti žinias darbuotojų saugos srityje?

Pareiga tenka darbdaviui atstovaujančiam asmeniui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnis nustato, kad jo žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija. Tikrinama pagal Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosius nuostatus, kuriuos patvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Kas yra darbdaviui atstovaujantis asmuo, apibrėžia to paties įstatymo 2 straipsnis: tai įmonės vadovas arba darbdavys fizinis asmuo. Darbdavys yra kitas subjektas. Įstatymas jį apibrėžia taip, kaip Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis, ir papildomai darbdaviu laiko valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą. UAB atveju darbdavys yra pati bendrovė, o testą laiko jos vadovas.

Todėl įprastas pasakymas „darbdavio žinių tikrinimas“ yra netikslus. Pareiga tenka konkrečiam fiziniam asmeniui, ir būtent jis turi turėti išlaikyto testo įrodymą.

26 straipsnis apima ir kitus asmenis:

• įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, jei jis vadovo pavedimu ir jo kontroliuojamas įgyvendina saugos priemones tame padalinyje;
• darbdavio įgaliotų asmenų mokymo ir žinių patikrinimo poreikį darbdaviui atstovaujantis asmuo nustato savarankiškai, išskyrus įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Jį moko švietimo teikėjas, o žinias tikrina Valstybinė darbo inspekcija.

Ta pati 26 straipsnio 4 dalis tarp asmenų, kurių poreikį vadovas nustato savarankiškai, mini ir atskiro padalinio vadovą. Kadangi 2 dalis tokio padalinio vadovui nustato tą pačią tvarką kaip vadovui, saugiau jo žinias tikrintis inspekcijoje.

Kaip vyksta darbdavio žinių tikrinimas?

Vadovas gali rinktis vieną iš dviejų pasiruošimo būdų. Jį gali mokyti švietimo teikėjas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą. Arba vadovas gali mokytis savarankiškai pagal Nuostatų 1 priede nurodytas temas: teisinį reguliavimą, darbdavio ir darbuotojų pareigas, profesinės rizikos vertinimą, nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją, nuotolinio darbo saugą ir kitas.

Žinias tikrina Valstybinė darbo inspekcija testu. Vadovui pateikiama 30 klausimų, o testas išlaikytas, jei teisingai atsakyta ne mažiau kaip į 75 procentus klausimų. Išlaikiusiam asmeniui inspekcija per 3 darbo dienas išduoda laisvos formos pažymėjimą.

Kitaip yra, kai vadovas pats atliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Tada savarankiško mokymosi kelio nėra: jį moko švietimo teikėjas pagal programą, apimančią ir darbuotojų saugos specialisto temas. Toks asmuo savarankiškai registruojasi patikrai ir laiko testą iš 40 klausimų, o išlaikymo riba ta pati, 75 procentai. Jei šias funkcijas įmonė perduoda išorės paslaugų teikėjui, verta perskaityti, ką darbdavys privalo žinoti perduodamas darbuotojų saugos paslaugas išorės įmonei.

Kada atsiranda pareiga ir ar ji yra be samdomų darbuotojų?

Įstatymas pareigą sieja su veiklos pradžia: žinios tikrinamos prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Samdomų darbuotojų kriterijaus 26 straipsnyje nėra, norma nemini nei darbuotojų skaičiaus, nei darbo sutarčių.

Tokios normos, kuri sakytų, kad be samdomų darbuotojų pareigos nėra, teisės aktuose taip pat nėra. Todėl toliau pateikiamas mūsų aiškinimas, o ne įstatymo tekstas. Išvada daroma iš sąvokų.

Pareiga nustatyta darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, o ši sąvoka prasminga tik tada, kai yra darbdavys. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus fizinis asmuo darbo sutartimi įsipareigojo atlygintinai atlikti darbo funkciją. Kol nė vienas žmogus tokio įsipareigojimo nedavė, bendrovė šio apibrėžimo neatitinka.

Šiam argumentui yra rimtas atsakas toje pačioje normoje. Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbdavio juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Vadinasi, bendrovė gali būti darbdavys nuo pat įsteigimo.

Mūsų vertinimu, teisnumas ir statusas nėra tas pats. Teisnumas yra galimybė tapti darbdaviu, o darbdaviu bendrovė tampa tada, kai atsiranda darbuotojas. Tačiau inspekcija gali vertinti kitaip, nes 26 straipsnis pareigą sieja su veiklos pradžia, o ne su įdarbinimu. Todėl ši pozicija nėra tvirta, ir saugiausia pasitikrinti žinias prieš pirmojo darbuotojo darbo pradžią. Kitus darbus, kuriuos reikia atlikti iki tos dienos, aptarėme straipsnyje ką darbdavys privalo padaryti iki pirmos darbo dienos.

Kas laikomas darbuotoju pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą?

Teiginys „darbuotojų neturime“ reikalauja patikrinimo. Šiame įstatyme darbuotoju laikomas ne tik asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį. Darbuotojais laikomi ir asmenys, dirbantys darbo santykiams prilygintų santykių pagrindu pagal Užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. Tai, pavyzdžiui, valstybės tarnybos, profesinės karo tarnybos ir teisėjų darbo santykiai, todėl privačiai bendrovei jie paprastai neaktualūs. Tačiau tame pačiame sąraše yra nuteistųjų darbas Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka ir asmenų, esančių socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, darbas.

Privačiai bendrovei svarbiau tai, kad darbuotoju laikomas ir asmuo, vykdantis neatlygintiną veiklą pagal Užimtumo įstatymo 9 straipsnį. Ten išvardyti visi devyni atvejai:

1. stažuojasi, sudaręs stažuotės sutartį;
2. atlieka visuomenei naudingą veiklą;
3. atlieka darbą kaip darbo terapijos priemonę;
4. vykdo savanorišką veiklą;
5. atlieka praktiką, sudaręs savanoriškos praktikos sutartį;
6. atlieka praktiką, sudaręs profesinės veiklos praktikos sutartį;
7. užsiima profesine veikla profesinės adaptacijos laikotarpiu;
8. atlieka viešuosius darbus, kai tokia administracinė nuobauda paskirta Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka;
9. atlieka viešuosius darbus, kai tokia bausmė paskirta Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.

Jei bendrovėje jau yra stažuotojas, savanoris ar praktikantas, argumentas „darbuotojų nėra“ šio įstatymo prasme nebetinka.

Kam skiriama bauda ir kada tikrinama pakartotinai?

Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalis už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą nustato baudą nuo 240 iki 880 eurų. Ši dalis taikoma darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pačios bendrovės kaip juridinio asmens tarp jų nėra, todėl subjektų skirtumas čia tampa praktinis.

Tas pats straipsnis numato ir griežtesnes sankcijas:

• jei dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, bauda yra nuo 1 000 iki 2 000 eurų;
• už pakartotinį 2 dalyje nurodytą pažeidimą bauda yra nuo 900 iki 1 400 eurų;
• už pakartotinį pažeidimą, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, bauda yra nuo 1 400 iki 3 000 eurų.

Kaip inspekcija tikrina įmones ir ką daryti sulaukus inspektoriaus, rašėme straipsnyje apie VDI patikrinimą įmonėje.

Vieną kartą išlaikytas testas ne visada lieka paskutinis. Ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe arba profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pareikalauja, kad vadovas ar atskiro padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų žinias, jei nustatoma bent viena iš trijų aplinkybių:

• asmuo nesusipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais;
• asmuo nepakankamai susipažinęs su šiais reikalavimais;
• asmuo žinojo apie reikalavimų pažeidimus, bet nesiėmė priemonių jiems pašalinti.

Įstatymas čia vartoja žodį „pareikalauja“, todėl, nustačius šias aplinkybes, pakartotinis tikrinimas nėra inspektoriaus pasirinkimas. Kaip vyksta pats tyrimas ir kas jame keičiasi, aprašėme straipsnyje apie nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą.

Dažniausi klausimai apie darbdavio žinių tikrinimą

Ar prie žinių tikrinimo galima pasiruošti savarankiškai?

Taip, jei vadovas pats neatliks įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų. Tada jis mokosi pagal Nuostatų 1 priedo temas ir laiko testą iš 30 klausimų. Jei vadovas pats atliks tarnybos funkcijas, mokymas pas švietimo teikėją yra privalomas, o testą sudaro 40 klausimų.

Ar pasikeitus vadovui reikia tikrinti žinias iš naujo?

Pareiga tenka darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, o ne bendrovei. Todėl naujasis vadovas turi turėti savo išlaikyto testo įrodymą, nes ankstesnio vadovo pažymėjimas jo žinių nepatvirtina. Nuostatai pažymėjimo galiojimo termino nenustato. Jei naujasis vadovas žinias jau yra pasitikrinęs anksčiau, pavyzdžiui, vadovaudamas kitai įmonei, jam tinka ir tas pažymėjimas. Tačiau jei jis pats atliks darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, reikės mokymo pas švietimo teikėją ir 40 klausimų testo. Kokius kitus dokumentus įmonė privalo turėti, apžvelgėme straipsnyje apie privalomus įmonės dokumentus.

Ar bauda gali būti skirta pačiai bendrovei?

Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalis bendrovės kaip juridinio asmens tarp baudžiamų asmenų nemini. Bauda pagal ją skiriama darbdaviui fiziniam asmeniui, darbdavio juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui.

Ką daryti, jei įmonėje dar nėra darbuotojų?

Jei įmonėje dar nėra nė vieno darbuotojo, argumentas, kad pareiga neatsirado, yra galimas. Tačiau jis lieka aiškinimu ir turi rimtą atsaką pačioje normoje, todėl garantijos neduoda. Prieš remiantis juo verta patikrinti, ar bendrovėje nėra stažuotojų, savanorių ar praktikantų, nes šiame įstatyme jie laikomi darbuotojais.

Jei artimiausiu metu planuojate įdarbinti, darbdavio žinių tikrinimas bet kuriuo atveju bus reikalingas, todėl jį verta atlikti prieš pirmojo darbuotojo darbo pradžią. Svarbiausia įsidėmėti, kad testą laiko ne įmonė, o vadovas, ir bauda už pažeidimą skiriama fiziniam asmeniui. Jei kyla klausimų dėl konkrečios situacijos ar įmonės dokumentų, juos sprendžia mūsų darbo teisės advokatai.