Darbdavio žinių tikrinimas darbuotojų saugos srityje yra įprastas pasakymas, bet Darbo saugos įstatyme jo nėra. Įstatymas šią pareigą nustato ne darbdaviui, o darbdaviui atstovaujančiam asmeniui. Skirtumas nėra formalus: nuo jo priklauso, kas laiko egzaminą ir kam asmeniškai skiriama bauda.
Antras klausimas, kurį dažniausiai užduoda vienos žmogaus įmonės: ar ši pareiga jau atsirado, jei samdomų darbuotojų dar nėra. Atsakymo įstatyme nėra, todėl toliau atskirai nurodyta, kur baigiasi normos tekstas ir kur prasideda aiškinimas.
Kam įstatymas nustato pareigą tikrintis žinias
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija. Tikrinama Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka.
Kas yra tas asmuo, nurodyta to paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje: darbdaviui atstovaujantis asmuo yra įmonės vadovas arba darbdavys fizinis asmuo.
Darbdavys yra kitas subjektas. Pagal įstatymo 2 straipsnio 2 dalį jis suprantamas taip, kaip Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje, taip pat darbdaviu laikoma valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Vadinasi, UAB atveju darbdavys yra pati bendrovė – juridinis asmuo. Bendrovė egzamino nelaiko; jį laiko vadovas.
Todėl praktikoje įprasta frazė „darbdavio žinių tikrinimas“ yra netiksli. Pareiga ir atsakomybė tenka konkrečiam fiziniam asmeniui.
26 straipsnis apima ne tik įmonės vadovą. Tokia pat tvarka tikrinamos ir atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo žinios. O darbdavio įgaliotų asmenų mokymo ir žinių patikrinimo poreikį darbdaviui atstovaujantis asmuo nustato savarankiškai.
Kada pareiga atsiranda pagal įstatymo tekstą
Įstatymas pareigos atsiradimą sieja su veiklos pradžia. Žinios tikrinamos prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas.
Tai svarbu pasakyti tiesiai: samdomų darbuotojų kriterijaus 26 straipsnyje nėra. Norma nemini nei darbuotojų skaičiaus, nei darbo sutarčių.
Įstatymas numato ir pakartotinį tikrinimą. Ištyrus sunkų ar mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe arba profesinę ligą, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pareikalauja, kad vadovas ar padalinio vadovas pakartotinai pasitikrintų žinias. Tai imperatyvi norma, o ne inspektoriaus pasirinkimas.
Pagrindai yra trys. Nustatyta, kad asmuo nesusipažinęs su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Arba nustatyta, kad susipažinęs nepakankamai. Arba nustatyta, kad žinojo apie pažeidimus, bet nesiėmė priemonių jiems pašalinti.
Ar pareiga yra, kai samdomų darbuotojų nėra
Toliau – mūsų aiškinimas, o ne įstatymo tekstas. Tokios normos, kuri sakytų, kad be samdomų darbuotojų pareigos nėra, teisės aktuose nerasite. Išvada daroma iš sąvokų.
Loginė eiga tokia. Pareiga nustatyta darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, o ši sąvoka prasminga tik tada, kai yra darbdavys. Pagal Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalį darbdavys yra asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Kol nė vienas fizinis asmuo tokio įsipareigojimo nedavė, bendrovė šio apibrėžimo neatitinka.
Šiam argumentui yra rimtas atsakas toje pačioje normoje. Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento. Vadinasi, bendrovė gali būti darbdavys nuo pat įsteigimo dienos.
Mūsų vertinimu, teisnumas ir statusas nėra tas pats. Teisnumas yra galimybė tapti darbdaviu, o darbdaviu bendrovė tampa tada, kai atsiranda darbuotojas. Bet tai aiškinimas, ir inspekcija gali vertinti kitaip. Norma pareigą sieja su veiklos pradžia, ne su įdarbinimu, todėl gynybinė pozicija čia nėra tvirta.
Saugiausia tvarka paprasta: žinias pasitikrinti prieš pirmojo darbuotojo darbo pradžią, o ne po jos.
Dar vienas dalykas, kurį lengva praleisti. Šiame įstatyme darbuotoju laikomas ne tik asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį. Privačiai bendrovei aktualu tai, kad darbuotoju laikomas ir asmuo, vykdantis neatlygintiną veiklą pagal Užimtumo įstatymo 9 straipsnį: stažuotojas, savanoris ar praktikantas, sudaręs praktikos sutartį.
Užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išvardyti darbo santykiams prilyginti santykiai bendrovei paprastai neaktualūs, nes tai valstybės tarnybos, karo tarnybos, teisėjų ir panašūs viešojo sektoriaus santykiai. Bet teiginys „darbuotojų neturime“ vis tiek reikalauja patikrinimo, o ne prielaidos.
Kam skiriama bauda
Čia matyti, kodėl subjektų skirtumas nėra teorinis. Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalis už darbo įstatymų ir darbuotojų saugos norminių teisės aktų pažeidimą nustato baudą nuo 240 iki 880 eurų. Ji skiriama darbdaviams fiziniams asmenims, darbdavių juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pačiai bendrovei kaip juridiniam asmeniui ši bauda neskiriama.
Yra ir sunkesnės sudėtys. Jei dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių, bauda yra nuo 1 000 iki 2 000 eurų.
Pakartotinis 2 dalyje nurodytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 900 iki 1 400 eurų. Pakartotinis pažeidimas, dėl kurio galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe ar avarija, – nuo 1 400 iki 3 000 eurų.
Kaip vyksta darbdavio žinių tikrinimas
Tikrinimo tvarką ir mokymo temas nustato Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrieji nuostatai. Vadovas gali mokytis savarankiškai arba baigti mokymus pas švietimo teikėją.
Žinias tikrina Valstybinė darbo inspekcija. Prieš registruojantis verta pasitikrinti aktualią inspekcijos nurodytą tvarką, nes ji keičiasi dažniau nei įstatymas.
Praktinė išvada
Jei įmonėje dar nėra nė vieno darbuotojo, argumentas, kad pareiga dar neatsirado, yra galimas. Bet jis lieka aiškinimu ir turi rimtą atsaką pačioje normoje, todėl garantija jis nėra.
Jei artimiausiu metu planuojate įdarbinti, klausimas apskritai netenka reikšmės. Vadovui pasitikrinti žinias pigiau ir paprasčiau nei ginčytis dėl to, ar pareiga jau buvo atsiradusi.
Ir svarbiausia, ką verta įsidėmėti: egzaminą laiko ne „įmonė“, o vadovas, ir bauda už neatliktą pareigą skiriama jam, ne bendrovei.
