Privalomas akcijų išpirkimas leidžia akcininkui, valdančiam ne mažiau kaip 95 procentus balsų, pareikalauti, kad likę akcininkai parduotų jam savo akcijas. Veikia ir atvirkštinė teisė: smulkusis akcininkas gali reikalauti, kad toks stambusis akcininkas jo akcijas išpirktų. Biržoje kotiruojamoms bendrovėms toks mechanizmas taikomas seniai, o nuo 2022 m. lapkričio 30 d. jis veikia ir uždarosiose akcinėse bendrovėse (UAB) bei akcinėse bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais neprekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Kaina turi būti teisinga, ją nustato nepriklausomas turto vertintojas, o nesutinkantis akcininkas gali kreiptis į teismą.
Per beveik ketverius metus teismuose susikaupė nemažai tokių bylų. Iš jų jau aišku, kur procedūra dažniausiai stringa: smulkiųjų akcininkų informavimas, vertinimo data ir ginčai dėl kainos.
Kas yra privalomas akcijų išpirkimas ir kam jis taikomas?
Privalomą akcijų išpirkimą UAB ir nekotiruojamose akcinėse bendrovėse reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymo 46¹ straipsnis. Jis įtvirtina dvi viena kitą atliepiančias teises. Abi atsiranda tada, kai akcininkas pats ar kartu su sutartinai veikiančiais asmenimis įsigyja ne mažiau kaip 95 procentus balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.
- Išpirkimo teisė (angl. squeeze-out). Stambusis akcininkas gali reikalauti, kad visi kiti akcininkai parduotų jam savo balsavimo teisę suteikiančias akcijas, o jie privalo tai padaryti.
- Išpirkimo pareiga (angl. sell-out). Bet kuris kitas akcininkas gali reikalauti, kad stambusis akcininkas išpirktų jo akcijas, o šis privalo jas išpirkti.
Sutartinai veikiančių asmenų balsai skaičiuojami pagal Vertybinių popierių įstatymą. Už pareigą išpirkti akcijas jie atsako solidariai. Jei nesusitarė kitaip, kiekvienas išperka akcijų dalį, proporcingą savo balsams. Tos pačios taisyklės taikomos ir konvertuojamosioms obligacijoms, kurias galima pakeisti į balsavimo teisę suteikiančias akcijas.
Kada taikomas Vertybinių popierių įstatymas?
Akcinių bendrovių įstatymo taisyklės netaikomos dviem subjektų grupėms: akcinėms bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, ir atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams. Kotiruojamoms bendrovėms galioja Vertybinių popierių įstatymo 32 straipsnis. Ten riba ta pati, 95 procentai, tačiau jie turi sudaryti ir balsavimo teises suteikiantį kapitalą, ir visus balsus.
Kotiruojamoje bendrovėje privalomą pardavimą ir pirkimą galima inicijuoti tik per 3 mėnesius nuo privalomo arba savanoriško oficialaus siūlymo supirkti visas likusias akcijas įgyvendinimo. Kainą iš anksto reikia suderinti su Lietuvos banku, išskyrus atvejį, kai ji lygi privalomo oficialaus siūlymo kainai. Nuo pranešimo paskelbimo akcininkai turi 90 dienų akcijoms parduoti arba kainai ginčyti apygardos teisme. UAB ir nekotiruojamose akcinėse bendrovėse Lietuvos bankas kainos nederina, o akcininkams skiriamas ne trumpesnis kaip 6 savaičių terminas.
Kaip vyksta privalomas akcijų išpirkimas žingsnis po žingsnio?
Procedūra griežtai suskirstyta terminais. Išpirkimą galima inicijuoti per 3 mėnesius nuo dienos, kai akcininkas įsigyja 95 procentus balsų. Vėlesnio inicijavimo įstatymas nenumato, todėl šį terminą verta skaičiuoti nuo pirmos dienos.
| Žingsnis | Kas ir per kiek laiko |
|---|---|
| 1. Pranešimas apie pasiektą ribą | Akcininkas, pasiekęs ar viršijęs 95 procentų balsų ribą, raštu praneša bendrovei per 5 darbo dienas. Tą pačią pareigą jis turi ir tada, kai riba peržengiama mažėjimo tvarka. |
| 2. Bendrovė informuoja smulkiuosius akcininkus | Ne vėliau kaip kitą darbo dieną bendrovė apie tai praneša kiekvienam akcininkui, turinčiam teisę reikalauti išpirkti jo akcijas, pasirašytinai arba registruotu laišku. |
| 3. Pranešimas apie akcijų išpirkimą | Stambusis akcininkas pateikia bendrovei pranešimą su įstatymo nustatytu turiniu ir vertinimą pagrindžiančiais dokumentais. |
| 4. Viešas paskelbimas | Bendrovė per 5 darbo dienas paskelbia pranešimą įstatuose nurodytame šaltinyje. Jei išpirkimo reikalavo smulkusis akcininkas, bendrovė apie pranešimą jį informuoja ir raštu. |
| 5. Valdybos ataskaita | Valdyba, o jei jos nėra, vadovas per 10 darbo dienų parengia motyvuotą nuomonę dėl išpirkimo sąlygų ir poveikio bendrovei. Ji skelbiama bendrovės interneto svetainėje, o jei svetainės nėra, su ja galima susipažinti buveinėje. |
| 6. Smulkiųjų akcininkų pasirinkimas | Per pranešime nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 6 savaitės, akcininkas parduoda akcijas arba kreipiasi į teismą dėl kainos. |
| 7. Nuosavybės perėjimas | Jei akcijos neparduotos, stambusis akcininkas per 30 dienų nuo pranešime nurodyto termino pabaigos kreipiasi į teismą su įrodymu, kad sumokėjo kainą į depozitinę sąskaitą ar kitu būdu. |
Ką turi nurodyti pranešimas apie akcijų išpirkimą?
Pranešime apie akcijų išpirkimą turi būti nurodyta:
- bendrovės pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;
- išperkančio akcininko duomenys, jo turimų akcijų skaičius pagal klases ir jų suteikiamų balsų skaičius;
- reikalavimas, kad akcininkai parduotų savo balsavimo teisę suteikiančias akcijas;
- akcijos išpirkimo kaina, o kai akcijos skirtingų klasių, kiekvienos klasės kaina ir jos nustatymo būdas;
- akcijų išpirkimo tvarka;
- ne trumpesnis kaip 6 savaičių terminas akcijoms parduoti arba kreiptis į teismą.
Visiems tos pačios klasės akcijų savininkams siūlomos vienodos sąlygos. Atsiskaitoma tik pinigais. Jei stambusis akcininkas per pranešime nurodytą terminą nesumoka kainos, jo išpirkimo teisė pasibaigia. Šia tvarka jis nebegalės reikalauti parduoti akcijų ir ateityje.
Pačiai nuosavybės perėjimo bylai teismas taiko juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarką. Teismas įpareigoja vertybinių popierių sąskaitų tvarkytoją padaryti įrašus apie akcijų perėjimą, o jei UAB akcijos materialios, nurodo jas išduoti išperkančiam akcininkui. Praktikoje dalies smulkiųjų akcininkų buvimo vieta būna nežinoma, o dalis jų yra mirę. Tada dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu, o byloje dalyvauja paveldėtojai ar valstybės įmonė Turto bankas. Šias dokumentų siuntimo išlaidas teismai priteisdavo iš išperkančio akcininko. Peržiūrėtose bylose jos siekė nuo maždaug 500 iki daugiau kaip 1 200 eurų.
Kaip išpirkimo reikalauja smulkusis akcininkas?
Smulkusis akcininkas raštu informuoja bendrovę, kad reikalauja išpirkti jo akcijas. Įstatymo 3 mėnesių terminas išpirkimui inicijuoti taikomas ir šiuo atveju: jis skaičiuojamas nuo dienos, kai stambusis akcininkas įsigijo 95 procentus balsų. Stambusis akcininkas pranešimą apie akcijų išpirkimą bendrovei turi pateikti per 20 darbo dienų nuo bendrovės pranešimo apie šį reikalavimą gavimo. Toliau taikoma ta pati tvarka: kaina, vertinimas, vienodos sąlygos ir teisė ginčyti kainą teisme. Jei stambusis akcininkas pareigos neįvykdo ir kainos neginčija, jis turi mokėti 10 procentų metinių palūkanų nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.
Ši teisė skiriasi nuo priverstinio akcijų pardavimo, kai akcininko veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams. Ten pagrindas yra ne balsų riba, o akcininko elgesys, kai negalima pagrįstai tikėtis, kad jis pasikeis.
Kaip nustatoma teisinga akcijų kaina ir kaip ją ginčyti?
Įstatymas reikalauja, kad siūloma kaina būtų teisinga, tačiau formulės nepateikia. Akcijos vertę nustato nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų nustatyta tvarka, o vertinimą pagrindžiantys dokumentai pridedami prie pranešimo. Lietuvos bankas nekotiruojamų bendrovių kainos nederina.
Nesutinkantis akcininkas per pranešime nurodytą terminą kreipiasi į apygardos teismą pagal bendrovės buveinę ir apie tai informuoja išperkantį akcininką bei bendrovę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad toks ginčas priklauso bendrovės buveinės valstybės teismams net tada, kai stambusis akcininkas registruotas kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
Kai bent vienas akcininkas kreipiasi į teismą, teismas gali sustabdyti visą išpirkimo procedūrą, kol įsiteisės nutartis dėl kainos. Tuo metu niekas neprivalo nei parduoti, nei pirkti akcijų, o terminai sustoja. Jei teismas nustato didesnę kainą, ji taikoma visiems tos pačios klasės akcijų savininkams, net ir tiems, kurie į teismą nesikreipė.
Ką teismai vertina ginče dėl kainos?
Teismai, remdamiesi formuojama praktika, pabrėžia, kad privalomas pardavimas nėra įprastas sandoris, nes akcininkas netenka akcijų ne savo valia. Todėl ginčui dėl kainos išspręsti visada reikalinga teismo paskirto eksperto išvada. Šalies užsakyta vertinimo ataskaita tokioje byloje laikoma paprastu rašytiniu įrodymu.
Procesas vyksta dviem etapais. Pirmiausia teismas sprendimu konstatuoja, ar yra pagrindas tikrinti kainą. Tik šiam sprendimui įsiteisėjus skiriami ekspertai, o pateikus jų ataskaitą teismas nutartimi nustato kainą ir paskirsto ekspertizės išlaidas. Šią nutartį galima skųsti atskiruoju skundu. Įsiteisėjus nutarčiai, akcijos perduodamos ir kaina sumokama per dvi savaites.
Vienoje byloje teismas sutiko, kad stambiojo akcininko pasiūlyta kaina kelia pagrįstų abejonių. Vertinimas buvo atliktas pagal metų pabaigos neaudituotus duomenis, o pranešimas pateiktas beveik po trijų mėnesių nuo ataskaitos. Teismas nurodė, kad vertinimo data turi būti kuo artimesnė pranešimo dienai. Pagal analogiją su kotiruojamoms bendrovėms taikomomis Lietuvos banko gairėmis jis laikė tinkamu vieno mėnesio tarpą tarp vertinimo ir pranešimo. Smulkiajam akcininkui ieškinyje nereikėjo iš anksto įrodyti, kad kaina neteisinga.
Ką rodo naujausia teismų praktika?
Daugumą paskelbtų bylų sudaro stambiųjų akcininkų prašymai nustatyti, kad akcijų nuosavybė perėjo jiems. Peržiūrėtose bylose, kai procedūra atlikta tvarkingai ir kaina sumokėta į depozitinę sąskaitą, teismai tokius prašymus tenkino, o aukštesnės instancijos teismai šiuos sprendimus paliko galioti. Ginčų dėl kainos iki šiol yra nedaug.
- Informavimas turi būti realus. Teismai pabrėžia, kad bendrovė smulkųjį akcininką turi informuoti raštu ir realiai, o ne formaliai. Vienoje byloje registruotas laiškas buvo grąžintas neįteiktas, nors bendrovė žinojo akcininko el. pašto adresą. Teismas 6 savaičių terminą skaičiavo nuo dienos, kai akcininkas apie išpirkimą iš tikrųjų sužinojo.
- Neveikimas turi pasekmių. Kitoje byloje akcininkė irgi negavo laiško, tačiau sužinojusi apie procedūrą nesikreipė į teismą dėl kainos ir neprašė atnaujinti termino. Teismas pripažino nuosavybės perėjimą pagal nepriklausomo vertintojo nustatytą kainą.
- Konstitucingumo argumentai nepasiteisino. Teismas atsisakė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jis rėmėsi teismų praktikos išvada, kad nėra pagrindo įžvelgti, jog privalomas akcijų pardavimas už teisingą kainą prieštarautų Konstitucijos nuostatai dėl nuosavybės paėmimo.
- Vertinimo dokumentai. Viena apylinkės teismo byla rodo, kad bendrovė gali atsisakyti siųsti vertinimo ataskaitos kopiją dėl konfidencialios informacijos, jei leidžia su ja susipažinti buveinėje.
Įstatymo pakeitimų aiškinamajame rašte, kuriuo remiasi teismai, nurodyta, kad akcininkai, turintys 5 procentus ar mažiau balsų, iš esmės negauna finansinės naudos. Pati 95 procentų riba pasirinkta pagal analogišką Vertybinių popierių įstatymo ribą. Kartu teismai pripažįsta, kad dėl šio instituto praktika dar formuojasi, todėl naudojasi ir kotiruojamų bendrovių bylomis.
Ką turėtų padaryti stambusis ir smulkusis akcininkas?
Stambiajam akcininkui, kuris nori tapti vieninteliu savininku, svarbiausia procedūros švara. Klaida informavimo ar vertinimo etape gali virsti ilgu ginču ir bylinėjimosi išlaidomis.
- užfiksuokite 95 procentų ribos pasiekimo datą ir 3 mėnesių terminą;
- užsakykite vertinimą kuo arčiau pranešimo dienos ir pagal audituotus duomenis, jei jie jau yra;
- pasirūpinkite, kad bendrovė siųstų pranešimus visais žinomais adresais, įskaitant el. paštą;
- sumokėkite kainą į depozitinę sąskaitą laiku ir per 30 dienų kreipkitės į teismą.
Smulkiajam akcininkui, gavusiam pranešimą, svarbiausia neleisti terminui prabėgti. Patikrinkite, ar pranešime yra visi šeši privalomi elementai, susipažinkite su vertinimo ataskaita ir valdybos ataskaita. Jei kaina atrodo per maža, kreipkitės į apygardos teismą per pranešime nurodytą terminą. Akcininkams, kurie dar tik derasi dėl akcininkų sutarties, verta joje aptarti, kaip bus vertinamos akcijos išėjimo atveju. Aiški metodika sumažina nesutarimų.
Kai akcininkų yra daug, dalis jų nežinomi arba ginčijama kaina, privalomas akcijų išpirkimas tampa teismo procesu su ekspertize. Tokiu atveju verta iš anksto pasitarti su įmonių teisės advokatais. Su bendrovės valdymu susiję klausimai aptarti ir straipsniuose apie vadovo atsakomybę už bendrovei padarytą žalą bei likviduoto juridinio asmens turto likimą.
Dažniausi klausimai
Ar galima atsisakyti parduoti akcijas?
Ne, jei išpirkimas atliekamas laikantis įstatymo. Smulkusis akcininkas gali ginčyti kainą, o netinkamai informuotas akcininkas gali remtis tuo, kad terminas jam skaičiuojamas nuo realaus sužinojimo. Jei per terminą jis akcijų neparduoda ir į teismą nesikreipia, nuosavybė pereina teismo sprendimu.
Ar privalomas akcijų išpirkimas taikomas UAB?
Taip. Nuo 2022 m. lapkričio 30 d. jis taikomas UAB ir akcinėms bendrovėms, kurių jokiais vertybiniais popieriais, įskaitant obligacijas, neleista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Atvirojo tipo kolektyvinio investavimo subjektams jis netaikomas. Jei 95 procentų riba buvo pasiekta iki tos dienos, išpirkimą iki 2023 m. lapkričio 30 d. galėjo inicijuoti tiek stambusis akcininkas, tiek smulkieji akcininkai.
Kas moka už ekspertizę ginče dėl kainos?
Ekspertizės išlaidas teismas paskirsto nutartimi, kuria nustato kainą. Įstatymas leidžia nuspręsti, kad jas apmoka bendrovė.
