Priverstinis akcijų pardavimas: kada teismas tenkina akcininko ieškinį?

CIVILINĖ TEISĖ · 2025 M. KOVO 30 D.

Priverstinis akcijų pardavimas: kada teismas tenkina akcininko ieškinį?

Turinys

Aukštesnės instancijos teismas paliko iš esmės nepakeistą sprendimą, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas priverstinai parduoti jam priklausančias bendrovės akcijas kitai akcininkei. Ši byla puikiai iliustruoja, kokiomis aplinkybėmis teismas gali taikyti priverstinio akcijų pardavimo institutą.

Bylos aplinkybės

Bendrovė veikė ilgą laiką, o abiem akcininkams priklausė po 50% bendrovės akcijų. Nuo 2019 metų tarp akcininkų kilo konfliktai, dėl kurių bendrovės veikla tapo komplikuota. Apeliantas anksčiau buvo bendrovės vadovas, vėliau ėjo kitas vadovaujamas pareigas.

Kodėl teismas tenkina ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo?

Pagal Civilinio kodekso 2.115 straipsnį, priverstinis akcijų pardavimas galimas, kai:

1. Akcininko veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams
2. Negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis

Teismas nustatė šias esmines aplinkybes, lėmusias ieškinio patenkinimą:

Ilgalaikė konfliktinė situacija bendrovėje

• Konfliktas tarp akcininkų tęsėsi nuo 2019 metų
• Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo tvirtinami pavėluotai
• Dėl nesutarimų buvo apsunkintas bendrovės finansavimo gavimas
• Akcininkams nepavyko susitarti dėl verslo pasidalijimo

Atsakovo veikimas prieš bendrovės interesus

• Atsakovas be suderinimo iš bendrovės sąskaitos pervedė didelę sumą VMI, taip sumokėdamas savo asmeninę baudą
• Blokavo svarbių sprendimų priėmimą visuotinių akcininkų susirinkimų metu
• Teikė nepagrįstus skundus valstybės institucijoms, trukdydamas bendrovės veiklą
• Kredito įstaigoms siuntė prieštaravimus dėl kreditų bendrovei suteikimo
• Neteisėtai sulaikė bendrovės automobilį

Nėra pagrindo tikėtis pokyčių

Teismas konstatavo, kad nuo 2019 metų konfliktas ne tik nesumažėjo, bet ir gilėjo, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis ir tai sudarė pagrindą tenkinti ieškinį.

Kaip nustatoma akcijų kaina?

Akcijų kaina tokiais atvejais nustatoma pagal Civilinio kodekso 2.118–2.119 straipsniuose numatytą tvarką:

• Teismas, patenkinęs ieškinį, paskiria ekspertus, kurie pateikia ataskaitą dėl akcijų kainos, o pačią kainą nustato teismas nutartimi, kurią galima skųsti atskiruoju skundu
• Vertinimas atliekamas nustatant tikrąją akcijų rinkos vertę
• Konkretaus vertinimo metodo Civilinis kodeksas nenustato, jį parenka ekspertai, remdamiesi juridinio asmens dokumentais ir turto patikrinimu

Svarbu pažymėti, kad net jei akcininkas veikė prieš bendrovės interesus, jis turi teisę gauti teisingą kompensaciją už savo akcijas, atitinkančią jų rinkos vertę. Panašų rezultatą kitu pagrindu leidžia pasiekti privalomas akcijų išpirkimas, kai stambusis akcininkas išperka likusias smulkiųjų akcininkų akcijas.

Taikoma nedažnai

Priverstinis akcijų pardavimas yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio), taikoma tik tada, kai kiti akcininko teisių gynimo būdai negali veiksmingai apsaugoti bendrovės ir kitų akcininkų interesų. Ieškovui įrodžius, kad akcininko veiksmai prieštarauja bendrovės tikslams ir nėra pagrindo tikėtis, kad tai pasikeis, gali būti priimtas sprendimas dėl priverstinio akcijų pardavimo.