Kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Tai viena svarbiausių darbuotojo garantijų, įtvirtinta Darbo kodekse. Nepaisant to, praktikoje vis dar kyla klausimų: kiek dienų atostogų priklauso, kaip jos dalijamos dalimis, ką daryti su nepanaudotomis atostogomis ir kada prarandama teisė jomis pasinaudoti. Šiame straipsnyje pateikiame svarbiausius atsakymus pagal galiojančio Darbo kodekso nuostatas.

Kiek dienų kasmetinės atostogos priklauso

Pagal Darbo kodeksą kiekvienam darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų per metus (dirbant penkias dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (dirbant šešias dienas per savaitę). Jei darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba kinta – atostogos turi trukti ne mažiau kaip 4 savaites. Ši norma yra privaloma ir negali būti sumažinta nei kolektyvine, nei individualia darbo sutartimi.

Net ir dirbant ne viso darbo laiko sąlygomis, pavyzdžiui, pusę etato, atostogų trukmė nėra mažinama – darbuotojas vis tiek gauna pilną 20 darbo dienų atostogų, tik atostoginiai skaičiuojami nuo faktiškai gauto darbo užmokesčio.

Ilgesnės kasmetinės atostogos – 25 darbo dienos – suteikiamos tam tikroms darbuotojų grupėms: darbuotojams iki 18 metų, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliesiems. Be to, kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio vidinėje tvarkoje gali būti numatytos dar ilgesnės atostogos nei numato įstatymas.

Svarbu atskirti kasmetines atostogas nuo kitų atostogų rūšių. Nemokamos atostogos gali trumpinti kasmetines atostogas, todėl prieš jų prašant verta įsivertinti pasekmes. Taip pat reikia nepainioti kasmetinių su vaiko priežiūros atostogomis, kurios reglamentuojamos atskiromis Darbo kodekso nuostatomis ir turi kitokią trukmę bei mokėjimo tvarką.

Kada ir kaip suteikiamos kasmetinės atostogos

Teisė į pirmąsias kasmetines atostogas atsiranda po 6 mėnesių nepertraukiamo darbo pas tą patį darbdavį. Toliau – atostogos suteikiamos pagal darbdavio ir darbuotojo suderintą atostogų grafiką arba individualiu susitarimu. Darbdavys privalo kasmet sudaryti atostogų grafiką ir su juo supažindinti darbuotojus. Jei grafiko nėra arba darbuotojas neįtrauktas į grafiką, jis turi pranešti apie pageidaujamas atostogų datas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų pradžios.

Atostogos turi būti suteiktos bent kartą per darbo metus. Jas galima dalinti dalimis, tačiau bent viena dalis negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (arba 12 dienų dirbant šešias dienas per savaitę, arba 2 savaites). Darbuotojas negali atsisakyti kasmetinių atostogų, o darbdavys privalo sudaryti sąlygas jomis pasinaudoti.

Tam tikros darbuotojų grupės turi pirmenybės teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką. Tai nėščios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų, neįgalūs darbuotojai. Šiems darbuotojams darbdavys privalo atostogas suteikti jų pageidaujamu laiku, jei prašymas pateikiamas laikantis nustatytų terminų.

O jei darbuotojas pats nesinaudoja atostogomis? Tokiu atveju darbdavys gali vidinėje tvarkoje numatyti atvejus, kai atostogų laikas nustatomas atostogų eilėje ir suteikiamas darbuotojui vienašališkai. Tai svarbus praktinis instrumentas – Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas negali piktnaudžiauti savo teise ir tokiu būdu neribotai kaupti atostogų. Darbdavys turi teisę atostogas suteikti priverstinai, jei darbuotojas jų neatostogauja pagal grafiką.

Kada prarandama teisė į nepanaudotas atostogas

Teisė pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos.

Praktinis pavyzdys: darbuotojas pradėjo dirbti 2021 m. vasario 1 d. Pirmieji darbo metai baigiasi 2022 m. sausio 31 d., o teisė į visos trukmės atostogas už šį laikotarpį įgyjama 2022 m. vasario 1 d. Kadangi ši teisė įgyta 2022 kalendoriniais metais, terminas skaičiuojamas taip: 2022 m. pabaiga + 3 metai. Vadinasi, teisė į nepanaudotas 2021–2022 m. laikotarpio atostogas prarandama nuo 2026 m. sausio 1 d.

Ši taisyklė svarbi tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Darbdaviai turėtų reguliariai stebėti darbuotojų nepanaudotų atostogų likučius ir laiku raštu priminti apie artėjantį senaties terminą. Jei kyla ginčas dėl nepanaudotų atostogų ar kompensacijos už jas, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, kuri nagrinėja tokius ginčus nemokamai.

Atostogų apmokėjimas ir kompensacija

Atostoginiai apskaičiuojami pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį ir turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, nebent darbo sutartyje nustatyta kita, darbuotojui priimtina užmokesčio mokėjimo tvarka. Jei darbdavys vėluoja sumokėti atostoginius, darbuotojas turi teisę prašyti suteikti papildomas atostogas, o jei darbuotojas atleistas – netesybas.

Atostogos negali būti pakeistos pinigine kompensacija – išimtis taikoma tik nutraukiant darbo sutartį. Atleidžiant darbuotoją, už visas nepanaudotas atostogas turi būti išmokama kompensacija. Dėl šios priežasties darbdaviams naudinga skatinti darbuotojus reguliariai naudotis atostogomis – kitaip atleidimo metu gali susidaryti didelė kompensacijos suma. Daugiau apie atleidimo kaštus darbdaviui galite sužinoti mūsų straipsnyje.

Kasmetinės atostogos yra ne tik darbuotojo teisė, bet ir darbdavio pareiga jas suteikti laiku. Gerai suplanuotos atostogos padeda išlaikyti darbuotojų produktyvumą, vengti teisinių ginčų ir finansinių nuostolių. Tiek darbdaviams, tiek darbuotojams verta sudaryti aiškų atostogų grafiką, stebėti atostogų likučius ir nepamiršti 3 metų termino nepanaudotoms atostogoms. Esant neaiškumų dėl atostogų skaičiavimo ar kompensacijos, rekomenduojame konsultuotis su darbo teisės specialistu.

Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.

Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra