Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas aiškiai nustato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepriklauso nuo santuokos statuso: ar santuoka nutraukta, ar ne. Alimentai santuokoje gali būti priteisiami tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių, nors ir tebegyvena kartu su šeima, nevykdo savo finansinių įsipareigojimų vaikams. Teismai pripažįsta, kad vaikų teisė į tinkamą materialinį aprūpinimą turi būti užtikrinta nepriklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių.
Ar žinojote, kad dovanojimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei juo siekiama išvengti skolų grąžinimo? Tai puikiai iliustruoja actio Pauliana – teisinė priemonė, kuri padeda apsaugoti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi paliko iš esmės nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsakovas buvo įpareigotas priverstinai parduoti jam priklausančias bendrovės akcijas kitai akcininkei. Ši byla puikiai iliustruoja, kokiomis aplinkybėmis teismas gali taikyti priverstinio akcijų pardavimo institutą.
Vadovui patikėtas bendrovės turtas ir finansai yra rimta atsakomybė, kuri neretai tampa teisminių ginčų objektu, ypač bankroto atvejais. Kai bendrovės vadovas neužtikrina tinkamos turto priežiūros, buhalterinės apskaitos ar turto išsaugojimo, gali kilti civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos jos sąlygos. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, reikalaujantį iš buvusio vadovo atlyginti beveik 57 tūkst. Eur žalą bendrovei dėl neišsaugoto turto ir nepagrįsto lėšų pasisavinimo.
Skyrybos visada kelia emocinių ir psichologinių iššūkių, tačiau kai sutuoktiniai sutaria dėl visų teisinių santuokos nutraukimo pasekmių, procesą galima supaprastinti ir išsiskirti ganėtinai ramiai. Skyrybos bendru sutarimu yra paprasčiausias, pigiausias ir greičiausias būdas nutraukti santuoką Lietuvoje – reikalauja mažiau dokumentacijos, kainuoja mažiau, procesas yra trumpesnis.
Juridinio asmens bankrotas – finansiškai skaudus ir reputacijai kenkiantis procesas, tačiau tyčinis bankrotas užtraukia dar rimtesnes pasekmes. Kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu, tai patvirtina, kad įmonės nemokumas atsirado dėl sąmoningų sprendimų ir veiksmų, kuriais tikslingai pažeidžiami kreditorių interesai. Verslo savininkams ir vadovams būtina aiškiai žinoti ne tik gresiančią teisinę atsakomybę, bet ir tiksliai identifikuoti, kokie veiksmai ir aplinkybės gali paskatinti teismą priimti nutartį dėl tyčinio bankroto.
Ar kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti tyčiniu bankrotu pripažintos įmonės bankroto procese, turi teisę reikalauti nepatenkintų reikalavimų atlyginimo tiesiogiai iš už tyčinį bankrotą atsakingo asmens? Šį klausimą savo nutartyje nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta grąžinti neteisėtai į Lietuvą išvežtą nepilnametį vaiką jo tėvui į Jungtinę Karalystę. Bylos esmė Pareiškėjas (vaiko tėvas) kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti nepilnametį sūnų į Jungtinę Karalystę, teigdamas, kad vaiko motina neteisėtai, be jo sutikimo išvežė vaiką į Lietuvą. Jungtinės Karalystės centrinė institucija persiuntė tėvo…
Likvidavus įmonę VĮ Registrų centro iniciatyva kyla klausimas – kam atitenka jos turtas? Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nustatydamas svarbų precedentą dėl likviduoto juridinio asmens turto teisinio režimo.
Konfidencialumo sutartis su darbuotoju saugo tik joje konkrečiai įvardytus duomenis ir nedraudžia dirbti konkurentui. Ką į ją įrašyti, kokia atsakomybė gresia ir kaip įrodyti pažeidimą.