Internete populiarus patarimas: pareikalauk alkotesterio kalibravimo dokumentų, ir byla subyrės. Realybėje taip nutinka retai. Alkotesterio parodymų ginčijimas gali pavykti, tačiau ne dėl gražiai skambančių formuluočių, o tik tada, kai byloje yra konkretus, įrodomas procedūros trūkumas.

Kodėl „kalibravimo” argumentas dažniausiai nepadeda

Dažniausias nesėkmingas argumentas yra reikalavimas pateikti alkotesterio kalibravimo įrodymus. Teismų praktika rodo, kad pakanka, jog alkotesteris būtų metrologiškai patikrintas ir turėtų galiojantį patikros sertifikatą. Atskiro periodiško kalibravimo teisės aktai nereikalauja. Gamintojo naudojimo instrukcija nėra norminis teisės aktas, tačiau Metrologijos įstatymas įpareigoja matavimo priemonę naudoti pagal gamintojo parengtus aprašus, todėl reikšmę turi ne pati instrukcija, o įrodytas jos pažeidimas konkrečiu atveju. Todėl vien teiginys, kad nepateikti kalibravimo dokumentai, bylos baigties paprastai nekeičia.

Kada procedūros pažeidimas gali turėti reikšmės

Kitaip vertinami realūs neblaivumo nustatymo procedūros pažeidimai. Teisės aktai laukimo laiko prieš pirmąjį tikrinimą nenustato, jį numato alkotesterio gamintojo instrukcija: jeigu asmuo prieš pat patikrinimą vartojo medžiagų, galinčių iškreipti rezultatą, pavyzdžiui, burnos purškalų, vaistų ar aromatinių gėrimų, prieš matavimą turi būti palaukta. Normatyviškai įtvirtintas tik pakartotinis tikrinimas: jis atliekamas ne anksčiau kaip po 15 ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo, o rezultatu laikomas mažesnis rodmuo. Reikšminga ir tai, ar tikrinimas tinkamai užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole ir alkotesterio kvite.

Vis dėlto ir čia yra esminė riba. Teismai tokius argumentus laiko reikšmingais pirmiausia tada, kai nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršija leistiną ribą. Tokiu atveju abejonės dėl matavimo tikslumo gali būti aiškinamos asmens naudai. Jeigu rodmuo ribą viršija ženkliai, vien procedūros netikslumas rezultato dažniausiai nepaneigia.

Teisė į medicininę apžiūrą

Nesutinkant su alkotesterio rezultatu, galima kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kad neblaivumas būtų patikrintas medicininės apžiūros metu, taikant tikslesnius biologinius tyrimus. Tačiau šia galimybe reikia pasinaudoti laiku: kreiptis galima ne vėliau kaip per vieną valandą nuo atlikto patikrinimo, o apžiūra atliekama savo lėšomis.

Vis dėlto tai nėra garantija. Teismų praktika rodo, kad vėliau atliktas ir mažesnę koncentraciją parodęs tyrimas savaime nepaneigia vietoje gauto alkotesterio rezultato, nes alkoholio koncentracija laikui bėgant natūraliai mažėja. Todėl pirmenybė dažnai teikiama tyrimui, atliktam arčiausiai vairavimo momento, o duomenys vertinami kartu su kitais bylos įrodymais.

Ką realiai duoda alkotesterio parodymų ginčijimas

Praktiškai vertingiausia ne ginčyti prietaiso patikimumo apskritai, o patikrinti konkrečias aplinkybes: ar alkotesterio patikros sertifikatas galiojo tikrinimo metu, ar laikytasi gamintojo instrukcijoje numatyto laukimo laiko, ar asmuo prieš tikrinimą nevartojo rezultatą galinčių iškreipti medžiagų, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir alkotesterio kvitas ir ką rodo pareigūnų vaizdo įrašai. Šios detalės byloje turi didesnę įrodomąją reikšmę nei bendri teiginiai apie prietaiso nepatikimumą.

Svarbu ir nuoseklumas. Kai asmuo viso proceso metu keičia versijas, jo paaiškinimai vertinami kritiškai. Priešingai, ankstyvas, aiškus ir įrodymais paremtas trūkumų nurodymas turi daug didesnį svorį.

Ko realiai tikėtis

Alkotesterio parodymų ginčijimas nėra stebuklinga priemonė, bet ir ne beviltiškas kelias. Kai neblaivumas ribinis, o procedūroje yra realių trūkumų, kruopščiai surinkti faktai gali nulemti bylos baigtį. Todėl svarbiausia ne ieškoti universalaus argumento, o blaiviai įvertinti konkrečią situaciją ir surinkti tai, kas iš tikrųjų turi įrodomąją vertę.

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra