Tarptautinis vaiko grobimas: kada teismas vaiką grąžina, o kada ne

Turinys
Tarptautinis vaiko grobimas – tai situacija, kai vienas iš tėvų be kito sutikimo išveža vaiką į kitą valstybę arba po sutartos kelionės jo negrąžina. Pagal 1980 m. Hagos konvenciją teismas tokį vaiką paprastai nurodo grąžinti į valstybę, kurioje jis nuolat gyveno. Atsisakyti grąžinti galima tik konvencijoje išvardytais išimtiniais atvejais. Viena byla parodė, kad Lietuvos teismas gali negrąžinti mažo vaiko net tada, kai jis Lietuvoje gyvena trumpiau nei metus.
Kas yra tarptautinis vaiko grobimas pagal Hagos konvenciją?
Hagos konvencija vaiko išvežimą ar laikymą kitoje valstybėje laiko neteisėtu, kai kartu yra dvi sąlygos. Pirma, pažeidžiamos kito iš tėvų globos teisės pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat išvežimą, įstatymus. Antra, tomis teisėmis tuo metu buvo naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas.
Globos teisės gali kilti iš įstatymo, teismo ar administracinės institucijos sprendimo arba teisinę galią turinčio susitarimo. Jos apima teisę rūpintis vaiku ir ypač teisę nustatyti jo gyvenamąją vietą. Konvencija taikoma vaikui, kuris nuolat gyveno susitariančiojoje valstybėje, kol jam sukanka 16 metų.
Praktikoje dažniausi du scenarijai. Vienas iš tėvų išsiveža vaiką be kito sutikimo arba kitas iš tėvų sutinka tik su trumpa kelione, o vaikas po jos negrąžinamas. Teismai yra pabrėžę, kad sutikimas su atostogomis ar viešnage nėra sutikimas vaikui nuolat gyventi kitoje valstybėje. Tvirtinantis, kad gavo žodinį sutikimą persikelti, turi jį įrodyti.
Ne mažiau svarbu, kurioje valstybėje vaikas iš tikrųjų nuolat gyveno. Viename ginče tėvas prašė grąžinti vaiką į Ispaniją. Teismas nustatė, kad šeima ten leisdavo tik šaltąjį metų laiką, o gyvenimą kūrė ir Lietuvoje. Ispanija nebuvo vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl grįžimas į Lietuvą nepripažintas neteisėtu išvežimu.
Kaip vyksta vaiko grąžinimo byla Lietuvoje?
Kai vaikas neteisėtai atvežtas ar laikomas Lietuvoje, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui. Ji nagrinėjama Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, kiek Hagos konvencija, Reglamentas (ES) 2019/1111 ir įgyvendinimo įstatymas nenustato kitaip. Nutartį grąžinti ar atsisakyti grąžinti vaiką galima skųsti atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, o kasacija negalima.
Hagos konvencijos centrinė institucija Lietuvoje yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o prašymus praktiškai nagrinėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Gavusi užsienio centrinės institucijos persiųstą prašymą, tarnyba patikrina vaiko gyvenimo sąlygas, informuoja vaiką išvežusį tėvą ar motiną, o byloje teikia išvadą. Pati tarnyba yra nurodžiusi, kad tiesiogiai kreiptis į teismą dėl grąžinimo negali, todėl pareiškimą teikia vaiko netekęs tėvas ar motina arba jų advokatas.
Konvencija reikalauja veikti kuo sparčiau. Jei sprendimas nepriimamas per šešias savaites nuo proceso pradžios, pareiškėjas ar centrinė įstaiga gali pareikalauti nurodyti vėlavimo priežastis. Kai vaikas išvežtas iš vienos ES valstybės narės į kitą (išskyrus Daniją), taikomas ir reglamentas: pirmosios instancijos teismas sprendimą priima ne vėliau kaip per šešias savaites, nebent tai neįmanoma dėl išimtinių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismui toks pat terminas skaičiuojamas nuo tada, kai atlikti visi reikalingi procesiniai veiksmai. Lietuvos įgyvendinimo įstatymas šiuos terminus taiko visoms vaiko grąžinimo byloms, taip pat ir dėl vaikų, išvežtų iš ne ES valstybių. Jungtinė Karalystė nebėra ES narė, todėl bylose dėl iš jos išvežtų vaikų taikoma Hagos konvencija, o ne kitos reglamento taisyklės.
Kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką?
Bendroji taisyklė griežta. Jei procesas pradėtas nepraėjus metams nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, konvencija nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Konvencija numato šiuos pagrindus, kuriems esant teismas gali vaiko negrąžinti:
- vaiku besirūpinęs asmuo išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis;
- tas asmuo neprieštaravo išvežimui ar laikymui arba vėliau su juo sutiko;
- yra didelė rizika, kad grąžintam vaikui bus padaryta fizinė ar psichinė žala arba jis pateks į kitą netoleruotiną situaciją;
- vaikas prieštarauja grąžinimui ir yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę;
- procesas pradėtas praėjus metams nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, ir įrodyta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos;
- grąžinimo neleidžia valstybės, į kurią kreipiamasi, pagrindiniai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos principai.
Pirmuosius tris pagrindus turi įrodyti tas, kuris prieštarauja grąžinimui. Vertindamas išimtis, teismas privalo atsižvelgti į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos centrinės įstaigos ar kitos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją apie vaiko socialinę kilmę ir padėtį. Jei teismas turi pagrindo manyti, kad vaikas jau išvežtas į kitą valstybę, jis gali sustabdyti bylą arba atmesti prašymą.
Ką keičia ES reglamentas ir ar sprendimas lemia globą?
ES valstybių bylose reglamentas susiaurina didelės rizikos pagrindą. Jei teismas svarsto atsisakyti grąžinti vaiką tik dėl tokios rizikos, jis to padaryti negali, kai įrodyta ar teismas kitaip įsitikinęs, kad buvo imtasi tinkamų priemonių vaiko apsaugai po grąžinimo užtikrinti. Kai grąžinti atsisakoma tik dėl didelės rizikos ar vaiko prieštaravimo, ginčas gali persikelti į kilmės valstybę. Jei ten jau vyksta byla dėl globos ir teismas apie ją žino, jis per mėnesį perduoda dokumentus tos valstybės teismui. Jei nevyksta, šalis ją gali pradėti per tris mėnesius nuo pranešimo apie atsisakymą. Tokioje byloje priimtas sprendimas grąžinti vaiką vykdomas kitose valstybėse narėse.
Atsisakymas grąžinti vaiką nėra sprendimas dėl jo gyvenamosios vietos. Konvencija numato, kad ir sprendimas grąžinti nėra lemiamas globos klausimams. Kol nenustatyta, kad vaikas negrąžinamas, valstybės, į kurią jis išvežtas, teismas dėl globos teisių iš esmės nesprendžia, nebent per protingą laiką prašymas pagal konvenciją nepateikiamas. Gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos klausimai sprendžiami atskiroje byloje.
Ką teismai laiko vaiko prisitaikymu?
Teismų praktikoje prisitaikymas turi du elementus: fizinį, tai yra įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje, ir emocinį, tai yra saugumą ir stabilumą. Paprasto prisitaikymo prie aplinkos nepakanka. Vaiką ir naują aplinką turi sieti toks stiprus ir nuolatinis ryšys, kad situaciją galima laikyti stabilia. Teismas vertina visumą: vaiko amžių, būsto sąlygas, susiformavusius ryšius ir ryšį su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.
Trumpas darželio ar mokyklos lankymas ir sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje prisitaikymo dar neįrodo, nes taip natūraliai nutinka pakeitus gyvenamąją vietą. Vaiko nemokėjimą lietuvių kalbos teismai yra įvertinę kaip socialinį barjerą, kuris stabdo integraciją.
Apeliacinės instancijos teismo praktikoje vienerių metų terminas laikomas procedūriniu ir formaliu. Todėl prisitaikymas vertinamas ir tada, kai vaikas Lietuvoje gyvena trumpiau nei metus. Toks aiškinimas grindžiamas vaiko interesų viršenybe, nors pažodžiui konvencija tokiu atveju numato vaiką grąžinti tuojau pat.
Kas laikoma didele rizika vaikui?
Kasacinio teismo išaiškinimu, didelė rizika apima kraštutinius atvejus. Pirma, kai vaikas kilmės valstybėje negalės normaliai vystytis, nes tėvų teises turintis asmuo jų nevykdo ar vykdo nederamai ir nėra pagrindo tikėtis pokyčių. Pavyzdžiui, jis nederamai elgiasi vaiko akivaizdoje ar piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Antra, kai kilmės valstybėje nėra objektyvių sąlygų vaikui vystytis, pavyzdžiui, vyksta karas.
Tėvų tarpusavio konfliktų, objektyviais įrodymais nepagrįstų kaltinimų ar vaiko pasakojimų, kuriuos galėjo paveikti gyvenimas tik su vienu iš tėvų, teismai paprastai nelaiko pakankamais. Teismai pabrėžia ir tai, kad vaikas grąžinamas į valstybę, o ne būtinai pas kitą iš tėvų. Jį išvežęs tėvas ar motina gali grįžti kartu.
Byla: kodėl teismas negrąžino vaiko į Jungtinę Karalystę
Berniukas gimė Jungtinėje Karalystėje ir ten gyveno iki išvežimo, o bylą nagrinėjant jam buvo treji metai. Tėvas su sūnumi kartu gyveno tik apie vienuolika mėnesių, vėliau su juo matydavosi epizodiškai. Motina su vaiku išvyko į Lietuvą be tėvo sutikimo, o tėvas per Jungtinės Karalystės centrinę instituciją paprašė vaiką grąžinti. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaikas išvežtas ir laikomas Lietuvoje neteisėtai, ir tėvas šios išvados neginčijo. Vis dėlto grąžinti vaiką teismas atsisakė, o aukštesnės instancijos teismas šią nutartį paliko nepakeistą.
Teismas rėmėsi prisitaikymo išimtimi, nors procesas pradėtas nepraėjus metams. Svarbiausi teismo motyvai:
- Amžius ir ryšys su motina. Trejų metų vaikui svarbiausi artimiausi žmonės, o ne konkreti vieta. Motina juo rūpinosi nuo gimimo, vaikas iš esmės nebuvo nuo jos atskirtas, todėl jo aplinka sutampa su motinos aplinka.
- Silpnas ryšys su tėvu. Tamprių emocinių ryšių tarp tėvo ir sūnaus teismas nenustatė. Tėvas teigė, kad motina riboja bendravimą, tačiau įrodymų nepateikė. Jis pats nurodė nenorintis, kad vaikas gyventų su juo, nors galėtų pasirūpinti, ir tikėjosi, kad motina su vaiku grįš, o jis sūnų lankys.
- Stabili aplinka Lietuvoje. Motina su vaiku gyveno tvarkingame nuomojamame bute, vaikas lankė darželį, aktyviai dalyvavo veiklose ir gavo sveikatos priežiūros paslaugas.
- Motinos galimybės grįžti. Jungtinėje Karalystėje motina neturėjo nei būsto, nei darbo.
Teismas apibendrino, kad vaiko gyvenimas „jau žinomoje, stabilioje ir socialiai jam saugioje aplinkoje Lietuvoje kartu su motina teikia daugiau garantijų tęstinei vaiko raidai ir labiausiai atitinka jo interesus“. Kartu teismas pažymėjo, kad atsisakymas grąžinti vaiką neužkerta tėvams kelio ginčytis dėl globos.
Ką rodo naujausia teismų praktika?
Peržiūrėjome naujausias teismų nutartis, kuriose grąžinimo klausimas spręstas iš esmės. Daugelyje jų vaiką nurodyta grąžinti, o atsisakymų buvo mažiau, todėl aprašyta byla yra veikiau išimtis. Kaip teismai sprendė:
- trejų metų mergaitę, kurią tėvas parsivežė dviejų savaičių atostogų ir negrąžino, nurodyta grąžinti į Jungtinę Karalystę: Lietuvoje ji gyveno pusmetį, motina iškart ėmėsi veiksmų, o darželis ir būreliai prisitaikymo neįrodė;
- keturiolikmetis nenorėjo grįžti į Jungtinę Karalystę, tačiau buvo grąžintas: lietuviškai jis beveik nekalbėjo, o nenoras grįžti, teismo vertinimu, susiformavo dėl tėvų konflikto;
- dešimtmetė, kurią tėvas išsivežė tariamai pasisvečiuoti, grąžinta į Jungtinę Karalystę, nes motina sutiko tik su trumpa išvyka, o mergaitė nuosekliai norėjo grįžti;
- vaikai grąžinti ir tada, kai motina tvirtino, kad tėvas smurtavo ir yra priklausomas nuo lošimų, nes objektyvių įrodymų ji nepateikė;
- grąžinti atsisakyta, kai vaikai būtų grįžę į Kyjivą, kuriam nuolat gresia oro atakos: teismas tai pripažino didele rizika ir netoleruotina situacija;
- grąžinti atsisakyta ir kūdikio atveju: jis išvežtas kelių mėnesių, didesnę gyvenimo dalį praleido Lietuvoje, tėvas juo domėjosi tik trumpalaikiškai, o konfliktų metu elgėsi agresyviai.
Taigi peržiūrėtose bylose tarptautinis vaiko grobimas dažniau baigėsi vaiko grąžinimu, o išimtis teismai taikė siaurai. Atsisakymą grąžinti jose lėmė labai mažo vaiko ryšys su jį prižiūrinčiu tėvu ar motina, silpnas kito iš tėvų dalyvavimas arba objektyvus pavojus kilmės valstybėje. Kuo ilgiau vaikas gyvena naujoje vietoje, tuo daugiau aplinkybių apie jo prisitaikymą galima pateikti.
Ką daryti, jei vaikas išvežtas ar negrąžintas?
- Nedelsti. Kreiptis į savo valstybės centrinę įstaigą arba į bet kurios kitos konvencijos valstybės centrinę įstaigą, Lietuvoje į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Į teismą galima kreiptis ir tiesiogiai. Vieneri metai skaičiuojami iki bylos pradžios valstybės, kurioje yra vaikas, teisme, o ne iki kreipimosi į centrinę įstaigą.
- Surinkti įrodymus apie vaiko gyvenimą prieš išvežimą: mokyklą ar darželį, gydytoją, deklaruotą gyvenamąją vietą, teismo sprendimus dėl vaiko.
- Išsaugoti susirašinėjimą, rodantį, kad sutikote tik su trumpa kelione, ir fiksuoti, jei kitas iš tėvų riboja jūsų bendravimą su vaiku.
- Jei planuojate su vaiku persikelti į kitą valstybę, iš anksto gauti aiškų, geriausia rašytinį, kito iš tėvų sutikimą arba teismo sprendimą.
Tarptautinis vaiko grobimas yra skubi byla, kurioje lemia įrodymai ir konkretūs vaiko gyvenimo faktai, o ne tėvų pozicijos. Teismui nusprendus dėl grąžinimo, ginčas dar nesibaigia: tėvams lieka spręsti vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo klausimus, dažnai kartu su skyrybomis. Šiuos klausimus ramiausia išspręsti iš anksto, pavyzdžiui, skyrybų bendru sutarimu sutartyje. Kai vaikas jau išvežtas, verta iš karto pasitarti su šeimos teisės advokatu arba skyrybų advokatais.
Aptarkime jūsų situaciją
Konsultacija nuotoliu: su teisininku 99,99 €, su advokatu 124,99 €.
Susijusi paslauga: Vaiko gyvenamoji vieta ir bendravimas

