Pirmadienio rytas. Naujas darbuotojas jau vilki darbo drabužius ir laukia nurodymų, o administratorė tik dabar prisimena, kad darbo sutartis liko nepasirašyta, pranešimas Sodrai neišsiųstas. Planas atrodo paprastas: žmogus tegul pradeda, dokumentus sutvarkysime per pietus. Teisiškai toks planas reiškia nelegalų darbą nuo pat pirmos minutės. Priėmimas į darbą turi griežtą eiliškumą, kurio pažeidimas kainuoja tūkstančius eurų net tada, kai darbdavys nuoširdžiai ketino žmogų įdarbinti oficialiai.
Dvi sąlygos, be kurių priėmimas į darbą virsta nelegaliu darbu
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį darbas laikomas nelegaliu, kai asmuo atlieka darbo funkcijas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba nepranešus Sodrai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Šios sąlygos veikia kartu: nepakanka pasirašyti sutartį, jei pranešimas išsiųstas pavėluotai, ir atvirkščiai. Švelnesnė taisyklė galioja tik vienasmeniam valdymo organui, pavyzdžiui, naujam bendrovės vadovui, apie kurį pranešti galima likus valandai iki darbo pradžios. Nelegaliu darbu įstatymas taip pat laiko situaciją, kai įmonėje dirba trečiosios šalies pilietis, neturintis teisės būti ar dirbti Lietuvoje.
Praktikoje tai reiškia, kad penktadienį sutartas žmogus negali stoti prie staklių pirmadienį, jei Sodra apie jį dar nieko nežino. Inspektoriams pakanka rasti asmenį, faktiškai atliekantį darbo funkcijas: ketinimas viską įforminti „po pietų” atsakomybės nepanaikina.
Kiek kainuoja neįformintas darbuotojas
Atsakomybė kyla dviem lygmenimis, kurių nereikėtų painioti. Įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnį gresia bauda nuo 1 500 iki 5 000 €, darbdaviui fiziniam asmeniui nuo 2 000 iki 5 000 €, o pakartotinis pažeidimas kainuoja 5 000–6 000 €.
Pati įmonė kaip juridinis asmuo atsako pagal Užimtumo įstatymą: bauda siekia nuo 3 iki 12 minimaliųjų mėnesinių algų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Kadangi 2026 m. MMA yra 1 153 €, bauda už vieną žmogų sudaro 3 459–13 836 €, o darbdaviui, baustam per pastaruosius dvejus metus, ji auga iki 27 672 € už asmenį. Įmonė papildomai privalo sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą, gali netekti teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir prarasti subsidijas ar paramą iki 5 metų, o VDI pažeidėjus viešina savo svetainėje.
Tikimybė sulaukti patikrinimo nuolat auga. VDI 2025 m. vasario mėn. pranešė, kad 2024 m. atliko 7 032 nelegalaus darbo patikrinimus, ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais, o 2026 m. kovo mėn. paskelbti duomenys rodo, kad 2025 m. patikrinimų padaugėjo iki 8 019, ūkio subjektams skirta 3,1 mln. € baudų. Verta žinoti ir švelninantį mechanizmą: darbdaviui, kuris iki nutarimo priėmimo sumoka nelegaliai dirbusiam asmeniui priklausantį atlyginimą, įstatymas numato fiksuotą 3 MMA dydžio baudą už asmenį vietoj įprastų ribų. VDI duomenimis, 2025 m. santykius įteisino 55 % nelegaliai dirbusių asmenų, taigi klaidas darbdaviai dažniausiai ištaiso, tik jau sumokėję baudas.
Praktinis įforminimo eiliškumas
Saugi seka atrodo taip. Pirmiausia šalys suderina sąlygas ir pasirašo rašytinę darbo sutartį, kurioje aiškiai nurodyta darbo pradžios data. Tada darbdavys pateikia pranešimą Sodrai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki tos datos. Tik atėjus sutartai dienai darbuotojas peržengia darbo vietos slenkstį ir pradeda vykdyti funkcijas. Jokie bandomieji pusdieniai, apmokymai prie įrenginių ar „pasižiūrėjimas, kaip seksis” iki šių žingsnių nėra saugūs, nes faktinis funkcijų atlikimas jau laikomas darbu.
Verta įsivesti paprastą vidinę taisyklę: naujo žmogaus pirmoji darbo diena planuojama tik tada, kai personalo specialistas patvirtina, jog sutartis pasirašyta ir pranešimas Sodrai išsiųstas. Tokia kontrolė ypač svarbi sezoninėse įmonėse, kur darbuotojai priimami skubiai ir dideliais kiekiais, taip pat statybose, kuriose VDI atlieka daugiausia nelegalaus darbo patikrinimų.
Išvada
Priėmimas į darbą nėra formalumas, kurį galima sutvarkyti atgaline data: rašytinė sutartis ir pranešimas Sodrai privalo atsirasti iki pirmos darbo dienos, o ne jos pabaigoje. Klaidos kaina asimetriška, nes dokumentų sutvarkymas laiku trunka kelias minutes, o jų nesutvarkius vadovas ir įmonė kartu gali sumokėti dešimtis tūkstančių eurų. Aiškus įforminimo eiliškumas ir vidinė kontrolė dėl to tampa pigiausia prevencijos priemone, kokią darbdavys gali turėti.
