Ar teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka galioja amžinai? Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui skyrium gyvenančių tėvų: vaikas auga, keičiasi jo užimtumas ir poreikiai, keičiasi tėvų santykiai, o kartais bendravimas su vienu iš tėvų apskritai nutrūksta. Įstatymas į tai atsako aiškiai: pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarką galima peržiūrėti, o teismų praktika rodo vis daugiau kūrybiškumo ieškant sprendimų, kurie tarnautų vaikui, o ne tėvų konfliktui.
Kada bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama
Civilinio kodekso 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Svarbiausia praktikai: pasikeitus aplinkybėms tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo tvarkos.
Aplinkybių pasikeitimu teismai pripažįsta įvairias situacijas: pasikeitusį vaiko amžių ir dienotvarkę, tėvo ar motinos gyvenamosios vietos pakeitimą, pablogėjusius vaiko santykius su vienu iš tėvų, sveikatos problemas. Esminis klausimas visada tas pats: ko šiuo metu reikia vaikui.
Pereinamasis laikotarpis dalyvaujant psichologui
Naujausioje apygardų teismų praktikoje ryškėja įdomi tendencija. Kai vaiko ryšys su skyrium gyvenančiu tėvu yra nutrūkęs ar stipriai pašlijęs, teismai nebesirenka tarp „viskas arba nieko”. Vietoj to nustatoma laipsniška bendravimo su vaiku tvarka su pereinamuoju laikotarpiu: pirmiausia susitikimai vyksta dalyvaujant psichologui, suderintu laiku ir atsižvelgiant į vaiko užimtumą, o ryšiui atsistačius bendravimas plečiamas iki įprasto savaitgalių ir atostogų modelio.
Vienoje neseniai išnagrinėtoje byloje teismas nustatė būtent tokią tvarką: pirmus mėnesius tėvo susitikimai su vaikais vyksta per psichologą, šalims iš anksto suderinus laiką, ir tik vėliau pereinama prie savarankiško bendravimo. Toks modelis leidžia atkurti ryšį saugiu vaikui tempu ir kartu apsaugo abu tėvus nuo naujų konfliktų perdavimo momentu.
Kartu gali keistis ir išlaikymas
Ginčai dėl bendravimo dažnai sprendžiami kartu su išlaikymo klausimu. Toje pačioje byloje teismas ne tik pakeitė bendravimo tvarką, bet ir padidino išlaikymą kiekvienam vaikui, numatydamas kasmetinį indeksavimą. Tai natūralu: jei nuo ankstesnio sprendimo praėjo keleri metai, vaiko poreikiai paprastai būna išaugę, todėl peržiūrint vieną klausimą verta įvertinti ir kitą.
Ką daryti tėvams
Jei esate tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, svarbu suprasti, kad teismai saugo vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais: trukdymas bendrauti vertinamas nepalankiai, o psichologo dalyvavimas yra pagalba vaikui, ne bausmė kitai pusei.
Jei siekiate atkurti nutrūkusį ryšį su vaiku, realistiškas prašymas su pereinamuoju laikotarpiu turi gerokai daugiau šansų nei reikalavimas iš karto nustatyti maksimalų bendravimą. Teismui svarbu matyti, kad suprantate vaiko būseną ir esate pasirengęs judėti jo tempu. Abiem pusėms verta dokumentuoti situaciją: susirašinėjimą, susitikimų eigą, specialistų rekomendacijas.
Išvada
Bendravimo su vaiku tvarka nėra akmenyje iškalta: pasikeitus aplinkybėms ją galima keisti, o teismai vis dažniau taiko lanksčius sprendimus su pereinamaisiais laikotarpiais ir psichologo pagalba. Tokia praktika atspindi esminį principą, kad bendravimo tvarka kuriama vaikui, o ne tėvų patogumui. Gerai parengtas, vaiko interesus atliepiantis prašymas šiandien turi daugiau galimybių būti patenkintas nei bet kada anksčiau.
