Ar galima prisiteisti išlaikymą vaikams, jei santuoka nenutraukta ir sutuoktiniai net gyvena po vienu stogu? Taip. Alimentai santuokoje priteisiami tada, kai vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Civilinis kodeksas nereikalauja, kad tėvai prieš tai išsiskirtų ar pradėtų gyventi atskirai.
Praktikoje tai atrodo taip: vienas sutuoktinis moka už maistą, būrelius ir gydytojus, o kitas savo pajamas laiko sau. Toks tėvas ar motina gali reikalauti išlaikymo vaikams, tačiau pirmiausia turi išbandyti privalomąją mediaciją. Svarbiausi klausimai lieka tie patys: kas gali kreiptis, kokio dydžio išlaikymą skiria teismai ir kokių įrodymų reikės.
Ar alimentai santuokoje priteisiami, kai sutuoktiniai gyvena kartu?
Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymą turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai pirmiausia nustato bendru susitarimu. Jei susitarti nepavyksta ir vienas iš tėvų pareigos nevykdo, išlaikymą priteisia teismas.
Kreiptis į teismą dėl išlaikymo gali vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Įstatymas šios teisės nesieja nei su santuokos nutraukimu, nei su gyvenimu skyrium. Išlaikymas taip pat priteisiamas, kai tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl vaikų išlaikymo.
Šalia šios pareigos Civilinio kodekso 3.27 straipsnis įtvirtina sutuoktinių pareigą remti vienas kitą moraliai ir materialiai. Kiekvienas sutuoktinis pagal savo galimybes turi prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių. Jei vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti, tai pagal savo galimybes turi daryti kitas.
Ar prieš kreipiantis į teismą būtina mediacija?
Taip, beveik visada. Mediacijos įstatymas privalomąją mediaciją taiko šeimos ginčams, kurie teisme nagrinėjami ginčo teisena. Ginčas dėl išlaikymo vaikams yra toks ginčas, todėl prieš ieškinį dėl alimentų santuokoje reikia kreiptis į mediatorių.
Išimtis viena, bet su keliomis sąlygomis. Mediacija neprivaloma, kai į teismą kreipiasi smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, kita ginčo šalis yra galimas smurtautojas ir yra bent vienas iš šių pagrindų:
- kitai šaliai skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis;
- pradėtas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje;
- teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje;
- priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje;
- pateikta įgalioto subjekto pažyma, kad asmeniui teikiama specializuota kompleksinė pagalba dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
Smurtą patyręs asmuo vis tiek gali pasirinkti mediaciją, jei to nori. Tada ginčo šalys turi teisę į Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka apmokamas mediacijos paslaugas.
Kaip pradėti mediaciją ir kiek ji kainuoja?
Yra du keliai. Galima pateikti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri paskiria mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Tokiu atveju vieno mediatoriaus paslaugas apmoka valstybė. Galima ir pačiam pasirinkti mediatorių iš to paties sąrašo, tačiau tada už jo paslaugas moka šalys, o kainą sutaria su mediatoriumi.
Mediatorius išsiunčia kitam sutuoktiniui pranešimą apie gautą prašymą. Jei per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo kito sutuoktinio sutikimas negaunamas, laikoma, kad jis mediacija pasinaudoti nesutiko. Kai kita šalis gyvena kitoje valstybėje, šis terminas yra 30 dienų. Po to galima kreiptis į teismą, nes privalomosios mediacijos reikalavimas laikomas įvykdytu. Tas pats galioja, kai mediacija baigiasi nesusitarus.
Jei mediacija pavyko, šalys sudaro taikos sutartį dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos. Kai ginčas tuo pačiu metu nenagrinėjamas teisme, taikos sutartį galima pateikti tvirtinti vienos iš šalių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Tam reikia abiejų šalių prašymo arba vienos šalies prašymo su kitos rašytiniu sutikimu. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis įgyja galutinio teismo sprendimo galią, todėl ją galima vykdyti priverstinai.
Kokio dydžio alimentai santuokoje priteisiami?
Konkrečios sumos įstatymas nenustato. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas vertina ne tik maistą ir aprangą, bet ir būstą, sveikatą, mokslą, laisvalaikį ir vaiko gabumų ugdymą.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtiniesiems vaiko poreikiams orientacinis kriterijus yra minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. 2026 m. minimalioji mėnesinė alga yra 1 153 eurai, o nuo 2027 m. sausio 1 d. bus 1 245 eurai. Tai ne įstatymo nustatytas minimumas, o orientacinė būtinųjų vaiko poreikių suma, taikoma atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Šiuos poreikius tenkina abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad iš tėvo ar motinos neturėtų būti reikalaujama detalių įrodymų, pavyzdžiui, pirkinių čekių, kai vaiko poreikiai neviršija minimaliosios mėnesinės algos. Kas teigia, kad vaikui reikia daugiau ar mažiau, turi tai pagrįsti. Kai išlaikymas priteisiamas dviem ar daugiau vaikų, jo dydis turi būti pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.
Kokiomis formomis ir nuo kada priteisiamas išlaikymas?
Civilinis kodeksas numato tris būdus:
- kas mėnesį mokamos periodinės išmokos;
- konkreti pinigų suma;
- vaikui priteisiamas tam tikras turtas.
Kol byla nagrinėjama, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą. Tai svarbu, kai vaiko poreikių negalima atidėti keliems mėnesiams. Prireikus teismas, priteisdamas išlaikymą, nustato priverstinę hipoteką tėvų turtui, o neįvykdžius sprendimo išlaikymas išieškomas iš įkeisto turto.
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Todėl delsti neverta: už laikotarpį, ankstesnį nei treji metai iki ieškinio, įsiskolinimo išieškoti nebepavyks.
Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kaip tai skaičiuojama, aiškiname straipsnyje apie alimentų indeksavimą. Kuo skiriasi ieškinys ir teismo įsakymas, rašome straipsnyje kaip prisiteisti alimentus.
Kokių įrodymų reikės ir kas keičiasi po skyrybų?
Byloje dėl alimentų santuokoje reikia parodyti tris dalykus: kiek kainuoja vaiko poreikiai, kokia abiejų tėvų turtinė padėtis ir kad kitas sutuoktinis prie vaikų išlaikymo neprisideda. Verta iš anksto surinkti:
- banko išrašus ir sąskaitas už vaiko maistą, drabužius, būrelius, gydymą ir mokslą;
- duomenis apie savo pajamas, turtą ir įsipareigojimus;
- jums žinomą informaciją apie kito sutuoktinio darbą, pajamas ir turtą;
- žinutes ir el. laiškus, kuriuose kitas sutuoktinis atsisako prisidėti prie išlaidų;
- užrašus, nuo kada ir už kokius poreikius mokate vieni.
Kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą ūkį, teismų praktikoje preziumuojama, kad vaikus išlaiko abu tėvai. Todėl įrodyti, kad kitas sutuoktinis neprisideda, turi tas, kuris tai tvirtina. Tai ypač svarbu prašant priteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį.
Teismas šeimos bylose turi teisę pats rinkti įrodymus ir privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės. Vis dėlto ieškovui naudinga pačiam pateikti konkrečius skaičius ir dokumentus, nes jais remiantis vertinami vaiko poreikiai ir tėvų galimybės.
Ar pareiga mokėti išlieka nutraukus santuoką?
Taip. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus nesibaigia su santuoka, todėl santuokos metu priteistas išlaikymas mokamas ir po skyrybų. Teismas išlaikymą priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės. Išimtis taikoma vaikui, kuris iki pilnametystės turėjo negalią ir sulaukęs pilnametystės negali dirbti, nes jam nustatytas 0–25 procentų dalyvumo lygis. Priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, jei nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia pilnametystės, yra įvaikinamas arba miršta.
Sulaukus pilnametystės, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti ne vyresnį nei 24 metų vaiką, kuriam būtina materialinė parama. Tam vaikas turi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoti aukštojoje mokykloje nuolatine forma. Ši pareiga netaikoma, kai vaikas siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Jei tėvai šios pareigos nevykdo, į teismą dėl išlaikymo kreipiasi pats pilnametis vaikas.
Jei po teismo sprendimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis, išlaikymo dydį galima padidinti arba sumažinti. Plačiau apie tai rašome straipsnyje apie išlaikymo sumažinimą. Kai priteistas išlaikymas nemokamas, jis išieškomas priverstinai, o kaip tai vyksta, aiškiname tekste apie išlaikymo įsiskolinimą.
Kai sutuoktiniai sutaria dėl sumos, o reikia tik įforminti susitarimą, dažnai pakanka mediacijos ir taikos sutarties. Kai kitas sutuoktinis slepia pajamas, ginčija vaiko poreikius ar kartu sprendžiamas ir santuokos nutraukimas, bylos baigtis priklauso nuo įrodymų ir argumentų. Jei kartu nutraukiama santuoka, teismas toje pačioje byloje išsprendžia ir vaikų išlaikymą, gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką bei turto padalijimą. Tokiais atvejais alimentai santuokoje yra tik viena platesnio šeimos teisės ginčo dalis, o advokatas alimentų bylose padeda įvertinti situaciją dar prieš kreipiantis į mediatorių.
