Penki procentai. Toks vyrų ir moterų vidutinio darbo užmokesčio skirtumas vienoje pareigybių grupėje gali tapti riba, nuo kurios įmonei prasideda privalomas bendras darbo užmokesčio vertinimas kartu su darbuotojų atstovais. Atlyginimų atotrūkio ataskaitos, kurias didesnės įmonės pirmą kartą teiks 2027 metais, atlygio politiką iš vidinio dokumento pavers viešai matoma informacija.
Kas ir kada privalės atsiskaityti
ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva nustato pakopinį ataskaitų grafiką pagal darbuotojų skaičių:
- 250 ir daugiau darbuotojų turinčios įmonės atotrūkio duomenis teiks nuo 2027 m. birželio, o vėliau kasmet;
- 150–249 darbuotojų turinčios įmonės pirmąsias ataskaitas teiks taip pat nuo 2027 m. birželio, o vėliau kas trejus metus;
- 100–149 darbuotojų turinčioms įmonėms pareiga atsiras nuo 2031 m. birželio ir kartosis kas trejus metus.
Mažesnių nei 100 darbuotojų įmonių ataskaitų teikimo pareiga tiesiogiai nesaisto, tačiau visos įmonės, nepriklausomai nuo dydžio, privalo turėti darbo apmokėjimo sistemą su pareigybių grupėmis ir objektyviais atlygio kriterijais.
Lietuvoje duomenų srautą administruos „Sodra“. Iš pradžių duomenis planuota rinkti jau nuo 2026 m. birželio, tačiau Seimas įsigaliojimą atidėjo: duomenis apie darbo užmokestį, darbo laiką ir pareigybių grupes darbdaviai „Sodrai“ teiks nuo 2027 m. sausio 1 d. Iš šių duomenų „Sodra“ apskaičiuos atotrūkio rodiklius, įskaitant bazinio ir papildomo darbo užmokesčio atotrūkį bei medianų skirtumą. Dalis rodiklių bus skelbiama viešai, o detalūs duomenys pagal pareigybių grupes bus prieinami tik darbdaviui jo paskyroje.
Duomenų teikimo tvarka jau patvirtinta socialinės apsaugos ir darbo ministro 2026 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A1-433, kuris įsigalioja liepos 31 d. Duomenys bus teikiami nauja SDUP forma (Skaidraus darbo užmokesčio pranešimas) per „Sodros“ draudėjo paskyrą. Pirmą kartą darbdaviai atsiskaitys už 2027 m. sausį iki 2027 m. vasario 28 d.
Tolesni nacionaliniai terminai išdėstyti taip:
- iki 2027 m. kovo 15 d. „Sodra“ darbdaviams pateiks pirmuosius mėnesio rodiklius;
- nuo 2027 m. kovo 1 d. darbuotojai galės prašyti savo pareigybių grupės vidutinio valandinio darbo užmokesčio pagal lytį;
- iki 2028 m. kovo 1 d. darbdaviai, turintys 150 ir daugiau darbuotojų, gaus pirmąsias metines skaidrumo ataskaitas, o nuo 2028 m. balandžio 1 d. jų rodikliai bus skelbiami viešai;
- įmonėms, turinčioms 100–149 darbuotojus, šie terminai ateis 2031 metais.
Kas bus įskaičiuojama į darbo užmokestį
Aprašas darbo užmokestį apibrėžia plačiai. Į bruto darbo užmokestį įeina premijos, priedai, mokėjimai už viršvalandžius bei naktinį darbą ir net darbdavio įmokos į trečiosios pakopos pensijų fondus. Neįskaitomos ligos išmokos, išeitinės išmokos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Papildomas darbo užmokestis deklaruojamas atskirai: premijos, priemokos, kintamoji dalis ir kiti skatinimai. Užmokesčio natūra galima nedeklaruoti tik tada, kai jis visiems tos pačios pareigybių grupės darbuotojams yra identiškas, pavyzdžiui, visiems be išimčių dalijami vienodi pietų kuponai.
Ką reiškia 5 procentų riba
Atlyginimų atotrūkio ataskaitos nėra vien statistika. Jei kurioje nors pareigybių grupėje paaiškėja bent 5 procentų moterų ir vyrų vidutinio darbo užmokesčio skirtumas, kurio darbdavys negali pagrįsti objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, jis privalo situaciją ištaisyti per šešis mėnesius. To nepadarius atliekamas bendras darbo užmokesčio vertinimas, į kurį įtraukiami darbuotojų atstovai.
Svarbu suprasti, kad skirtumas savaime nėra pažeidimas. Atlyginimai gali skirtis dėl kvalifikacijos, patirties, darbo rezultatų ar kitų objektyvių kriterijų. Problema atsiranda tada, kai skirtumo negalima paaiškinti niekuo, išskyrus lytį. Būtent todėl svarbiausias pasirengimo darbas yra ne formalus rodiklių koregavimas, o gebėjimas kiekvieną atlygio sprendimą pagrįsti.
Kuo rizikuoja nepasiruošusios įmonės
Darbuotojams numatyta stipri teisinė apsauga: nustačius diskriminaciją dėl atlygio, atlyginama visa turtinė ir neturtinė žala, o prarastos pajamos kompensuojamos už trejų metų laikotarpį. Byloje dėl vienodo atlygio įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, kuris turi pagrįsti, kad skirtumas atsirado dėl objektyvių priežasčių. Už informacijos neteikimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Prie teisinės rizikos prisideda ir reputacinė: vieši atotrūkio rodikliai taps matomi kandidatams, klientams ir žiniasklaidai. Įmonei, konkuruojančiai dėl talentų, prastas rodiklis gali kainuoti daugiau nei teisinės pasekmės.
Kaip pasiruošti per likusį laiką
Iki pirmųjų ataskaitų likęs laikas leidžia pasiruošti nuosekliai. Pirmas žingsnis yra sutvarkyta darbo apmokėjimo sistema, kurią visos įmonės privalo patvirtinti ar atnaujinti iki 2026 m. gruodžio 31 d.: joje pareigybės grupuojamos pagal darbo vertę, o atlygio ir priedų kriterijai aprašomi konkrečiai. Apie tai išsamiai rašėme straipsnyje apie darbo apmokėjimo sistemą.
Antras žingsnis yra bandomasis auditas: dar prieš oficialius skaičiavimus verta patiems apskaičiuoti atotrūkius pagal pareigybių grupes ir įvertinti, kur skirtumai viršija 5 procentus. Trečias žingsnis yra pagrindimo dokumentacija, nes kiekvienam reikšmingam skirtumui reikės paaiškinimo, kurį atlaikytų ir darbuotojų atstovų, ir VDI klausimai. Įmonėms, kurios auditą atliks 2026 metais, 2027 metų ataskaitos taps formalumu, o ne skubos darbu.
Dažniausi klausimai apie ataskaitas
Ar ataskaitą rengia pati įmonė? Lietuvoje rodiklius apskaičiuos „Sodra“ iš darbdavių kas mėnesį teikiamų duomenų, todėl atskiro dokumento rengti nereikės. Darbdavio užduotis yra teikti teisingus duomenis ir gebėti paaiškinti, kodėl rodikliai yra tokie, kokie yra.
Ar rodikliai bus matomi konkurentams? Dalis rodiklių skelbiama viešai, kai įmonėje dirba bent 8 darbuotojai, iš jų daugiau kaip po 3 moteris ir vyrus. Duomenys „Sodrai“ bus teikiami nuo 2027 m. sausio, todėl pirmieji rodikliai atspindės 2027 metų atlyginimus. Metinius atotrūkio rodiklius apie darbdavius, turinčius 150 ir daugiau darbuotojų, „Sodra“ viešai skelbs nuo 2028 m. balandžio. Pasirengti verta jau dabar.
Kas atsitiks, jei duomenys nebus pateikti? Už informacijos neteikimą numatyta administracinė atsakomybė, o duomenis priežiūrai gauna Valstybinė darbo inspekcija ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Nuo ko pradėti mažai įmonei? Nors ataskaitų pareiga mažoms įmonėms netaikoma, darbo apmokėjimo sistema ir vienodo atlygio principas galioja visiems, todėl atlygio kriterijus verta aiškiai apibrėžti nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.
