„Kiek uždirbote ankstesnėje darbovietėje?“ Šis klausimas darbo pokalbiuose skambėdavo taip dažnai, kad daugelis kandidatų jį laikė savaime suprantamu. Nuo 2026 m. birželio 7 d. situacija pasikeitė iš esmės: darbdavys nebegali klausti kandidato, koks buvo jo ankstesnis atlyginimas.
Kas tiksliai uždrausta
Seimui priėmus Darbo kodekso pakeitimus, kuriais perkelta ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, darbdaviams draudžiama darbo pokalbio metu teirautis kandidato apie jo gaunamą ar anksčiau gautą darbo užmokestį. Draudimas apima tiek tiesioginius klausimus pokalbio metu, tiek tokių duomenų rinkimą kitais būdais, pavyzdžiui, per anketas ar atrankos agentūras.
Logika paprasta: siūlomas atlygis turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, tokiais kaip kvalifikacija, patirtis ir atsakomybės lygis, o ne tuo, kiek žmogus uždirbo anksčiau. Kai naujas pasiūlymas formuojamas pagal buvusį atlyginimą, istorinė nelygybė perkeliama iš vienos darbovietės į kitą: kandidatas, kuriam kažkada mokėta mažiau, mažiau gauna ir toliau, nors dirba tokį patį darbą kaip kolegos.
Ką darbdavys privalo pasakyti kandidatui
Draudimas klausti yra tik viena medalio pusė. Darbdaviui atsirado ir pareiga informuoti. Kandidatas turi būti informuotas apie pareigybei taikomas kolektyvinės sutarties nuostatas, o darbo skelbime ar iki pokalbio jam turi būti aiški siūlomo darbo užmokesčio informacija.
Pareiga darbo skelbime nurodyti siūlomo bazinio darbo užmokesčio dydį arba jo intervalą nėra naujiena, nes ji galioja nuo 2019 m. liepos. Naujoji tvarka šią logiką sustiprina: atlygio intervalas turi būti realus, o ne formalus, nes jį turi pagrįsti įmonės darbo apmokėjimo sistema ir pareigybių grupės.
Ką tai keičia atrankose praktiškai
Personalo specialistams verta peržiūrėti visą atrankos procesą: anketas, pokalbių klausimynus, instrukcijas atrankos agentūroms. Jei atrankos anketoje liko laukelis „dabartinis atlyginimas“, jį reikia pašalinti. Jei atranką vykdo išorinė agentūra, atsakomybė dėl draudžiamo klausimo vis tiek gali tekti darbdaviui, todėl instrukcijas agentūroms verta atnaujinti raštu.
Kandidatas savo ruožtu gali savanoriškai atskleisti, koks buvo jo ankstesnis atlyginimas, pavyzdžiui, derėdamasis dėl didesnio pasiūlymo. Draudimas taikomas darbdavio klausimams, o ne kandidato pasirinkimui dalintis informacija. Vis dėlto darbdavys negali tokios informacijos reikalauti, o atsisakymas ją pateikti negali tapti priežastimi nepriimti kandidato.
Verta žinoti ir tai, kad nuo 2026 m. birželio 7 d. darbuotojo darbo užmokestis nebelaikomas konfidencialia informacija, kai darbuotojas ją atskleidžia siekdamas apginti teisę į vienodą darbo užmokestį. Konfidencialumo susitarimai, draudžiantys darbuotojams tarpusavyje kalbėtis apie atlyginimus, šioje dalyje neteko galios.
Kuo rizikuoja darbdavys
Už naujų pareigų nesilaikymą darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o kandidatas, patyręs diskriminaciją dėl atlygio, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Ginčų dėl darbo užmokesčio skaidrumo daugės, nes darbuotojai ir kandidatai įgijo konkrečius teisinius įrankius, o įrodinėjimo našta neretai teks darbdaviui, kuris turės pagrįsti, kad jo sprendimai rėmėsi objektyviais kriterijais.
Bendrą naujų reikalavimų apžvalgą rasite straipsnyje apie darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą, o apie privalomą atlygio sistemą rašėme straipsnyje apie darbo apmokėjimo sistemą.
Trumpa santrauka darbdaviui: ankstesnis atlyginimas nebegali būti nei klausimas anketoje, nei derybų atskaitos taškas, o siūlomas atlygis privalo išplaukti iš įmonės darbo apmokėjimo sistemos. Kandidatui: jei pokalbyje išgirdote šį klausimą po 2026 m. birželio 7 d., turite teisę į jį neatsakyti, ir tai negali pabloginti jūsų padėties atrankoje.
Dažniausi klausimai
Ar kandidatas gali pats įvardinti savo lūkestį? Taip. Draudimas taikomas darbdavio klausimams apie buvusį ar esamą uždarbį, o ne kandidato teisei pasakyti pageidaujamą atlyginimą. Derybos dėl atlygio lieka teisėtos, tik jų atskaitos tašku turi būti siūlomos pareigybės vertė, o ne ankstesnė darbovietė.
Ką daryti, jei klausimas vis tiek nuskambėjo? Kandidatas turi teisę neatsakyti, ir tai negali pabloginti jo vertinimo. Dėl galimos diskriminacijos galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Ar senos anketos su atlyginimo laukeliu yra pažeidimas? Tokių duomenų rinkimas nuo birželio 7 d. nebegalimas, todėl anketas ir vidines atrankos formas reikia atnaujinti, o anksčiau surinktos informacijos nenaudoti priimant sprendimus dėl siūlomo atlygio.
Ar draudimas taikomas ir tada, kai atranką vykdo įdarbinimo agentūra? Taip. Darbdavys negali per tarpininką gauti to, ko negali klausti pats, todėl bendradarbiavimo sutartis ir užklausų formas agentūroms verta peržiūrėti dar prieš skelbiant naujas atrankas.
