Daugelis vadovų įsivaizduoja, kad rizika dėl neįforminto darbuotojo baigiasi bauda: sumokėjai ir dirbi toliau. Įstatymas numato gerokai daugiau, todėl nelegalaus darbo pasekmės realybėje apima ir viešuosius pirkimus, ir ES paramą, ir įmonės reputaciją. Būtent šios papildomos pasekmės, o ne pati bauda, kai kurioms įmonėms tampa skaudžiausiu smūgiu, nes paliečia pačius verslo pagrindus.

Bauda skaičiuojama už kiekvieną asmenį

Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo 3 iki 12 MMA už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį: 2026 metais tai nuo 3 459 iki 13 836 eurų už vieną žmogų. Įmonei, baustai per pastaruosius dvejus metus, bauda didėja iki 6–24 MMA, tai yra iki 27 672 eurų už asmenį. Rizika dauginasi: jei patikrinimo metu be įforminimo dirbo penki žmonės, baudos skaičiuojamos už kiekvieną iš jų atskirai, todėl bendra suma gali siekti dešimtis tūkstančių eurų. Prie to prisideda pareiga sumokėti kiekvienam nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą, ne mažesnį kaip 3 MMA, tai yra bent 3 459 eurus žmogui, nepriklausomai nuo faktiškai dirbto laiko. Pakartotinumo taisyklė reiškia, kad kartą nubaustai įmonei kiekvienas kitas patikrinimas per dvejus metus tampa dvigubai pavojingesnis, todėl po pirmos baudos vidinę kontrolę verta sugriežtinti iš karto. Mastą rodo VDI 2026 m. kovo mėn. skelbti duomenys: 2025 metais ūkio subjektams paskirtų baudų suma pasiekė 3,1 mln. eurų, kai metais anksčiau ji siekė 1,8 mln. eurų.

Nelegalaus darbo pasekmės, apie kurias kalbama rečiau

Įstatymas numato ir papildomus ribojimus: pažeidimą padariusiai įmonei gresia apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, subsidijų ar paramos atėmimas iki penkerių metų ir pareiga grąžinti jau gautą paramą. Įmonėms, gyvenančioms iš viešojo sektoriaus užsakymų ar ES lėšomis finansuojamų projektų, šie ribojimai dažnai kainuoja daugiau nei pati bauda, nes atima pajamų šaltinį ilgam laikotarpiui. Pažeidėjai papildomai viešinami VDI interneto svetainėje, o tai reiškia, kad informaciją apie pažeidimą gali pamatyti esami ir potencialūs klientai, partneriai bei kandidatai į darbuotojus. Reputacinė kaina neapskaičiuojama eurais, tačiau konkurencingoje rinkoje ji jaučiama ilgai. Šias pasekmes įstatymas taiko šalia baudos, o ne vietoj jos, todėl bendra pažeidimo kaina visada didesnė, nei atrodo iš nutarimo. Įmonei, planuojančiai dalyvauti konkursuose ar teikti paraiškas paramai gauti, net vienas pažeidimas gali reikšti prarastas galimybes keleriems metams į priekį.

Kaip teisėtai sumažinti baudą

Įstatymas palieka galimybę sumažinti finansinį smūgį. Jei darbdavys iki nutarimo priėmimo įvykdo pareigas darbuotojui, tai yra sumoka jam priklausantį ne mažesnį kaip 3 MMA atlyginimą, įmonei skiriama fiksuota 3 MMA dydžio bauda už asmenį, o pakartotinio pažeidimo atveju 6 MMA. Palyginti su gresiančia 12 MMA bauda, skirtumas akivaizdus, todėl greitas atsiskaitymas su darbuotoju yra racionaliausias pirmas žingsnis po patikrinimo. Verta žinoti ir tai, kad juridinių asmenų baudos ginčijamos administraciniame teisme, kuris, nustatęs, kad bauda akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga, gali skirti mažesnę negu įstatymo numatyta minimali. Skirdama baudą, institucija vadovaujasi sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkiu, o lengvinančiomis aplinkybėmis laikomas pažeidimo nutraukimas, prisipažinimas, žalos atlyginimas ir labai sunki įmonės finansinė padėtis. Senaties terminas tokiai baudai skirti yra dveji metai. Baudai sumokėti skiriamas 40 kalendorinių dienų terminas, o dėl sunkios finansinės padėties mokėjimą galima išdėstyti iki vienerių metų.

Praktinė išvada

Nelegalaus darbo pasekmės įmonei yra sisteminės: bauda už kiekvieną asmenį atskirai, privalomas ne mažesnis kaip 3 MMA atlyginimas darbuotojui, ribojimai pirkimuose bei paramoje ir viešinimas VDI svetainėje. Prevencija (sutartys ir pranešimai „Sodrai” iki darbo pradžios, užsieniečių dokumentų ir subrangovų kontrolė) kainuoja nepalyginamai mažiau nei pažeidimas. Jei pažeidimas jau nustatytas, pirmiausia verta kuo greičiau atsiskaityti su darbuotoju iki nutarimo priėmimo, nes tai leidžia pritaikyti fiksuotą, gerokai mažesnę baudą, o tada įvertinti nuobaudos proporcingumą ir apskundimo perspektyvą teisme. Kuo anksčiau įmonė pamato visą pasekmių spektrą, įskaitant ribojimus pirkimuose ir viešinimą, tuo daugiau lieka galimybių jį suvaldyti, nes dalį pasekmių lemia ne pati bauda, o laiku neatlikti veiksmai po patikrinimo.

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra