Ilgai svarstyti Darbo kodekso pakeitimai 2026 metais nustojo būti projektu. Gegužės 21 dieną Seimas priėmė pataisas, kuriomis perkeliama darbo užmokesčio skaidrumo direktyva, o birželį patvirtino ir antrąją reformos dalį. Pirmoji dalis, susijusi su darbo užmokesčio skaidrumu, įsigaliojo 2026 m. birželio 7 d. Antroji dalis, apimanti budėjimą, nuotolinį darbą, streikus ir atsiskaitymo tvarką, įsigalioja 2026 m. lapkričio 1 d. Pokyčiai yra esminiai ir liečia beveik kiekvieną darbdavį, todėl dokumentus verta peržiūrėti nedelsiant.
Darbo apmokėjimo sistema tampa privaloma visiems darbdaviams
Iki šiol darbo apmokėjimo sistemą turėjo turėti tik įmonės, vidutiniškai įdarbinančios dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Darbo kodekso pakeitimai 2026 metais šį reikalavimą išplečia: sistemą privalės patvirtinti kiekvienas darbdavys, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Šis pokytis susijęs su Europos Sąjungos darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos perkėlimu į Lietuvos teisę.
Keičiasi ir pačios sistemos turinys. Iki šiol pakako nurodyti pareigybes, apmokėjimo formas ir dydžius. Po pakeitimų pareigybės skirstomos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus: įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę ir darbo sąlygas. Pareigybės, kurioms priskirtas toks pat ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai grupei. Darbdaviai, turintys mažiau nei penkiasdešimt darbuotojų, atleidžiami nuo pareigos numatyti darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo kriterijus.
Tikslinamas ir vienodo darbo užmokesčio principas: vyrams ir moterims už tokį patį ar vienodos vertės darbą turi būti mokamas vienodas atlygis. Už šio principo pažeidimą darbo santykiams tęsiantis skaičiuojami delspinigiai, o jiems pasibaigus taikomos netesybos.
Svarbu neapsigauti dėl terminų. Nuo 2026 m. birželio 7 d. įsigaliojo dalis pareigų:
- darbdaviai nebegali klausti kandidato apie ankstesnį darbo užmokestį;
- kandidatai turi būti informuojami apie pareigybei taikomas kolektyvinės sutarties nuostatas;
- darbuotojai gali laisvai dalintis informacija apie savo atlyginimą, jei tai daroma siekiant apginti teisę į teisingą atlygį.
Darbo apmokėjimo sistemą visos įmonės turi patvirtinti arba atnaujinti iki 2026 m. gruodžio 31 d. Sudėtingiausia dalis pradės veikti nuo 2027 m. sausio 1 d. Tada įsigalios „Sodros” darbo užmokesčio duomenų sistema ir darbuotojų teisė gauti informaciją apie tos pačios pareigybių grupės vidutinius atlyginimus pagal lytį.
Budėjimas darbe: aiškesnės taisyklės ir apmokėjimas už valandą
Vienas reikšmingiausių lapkričio 1 d. pokyčių yra budėjimo reguliavimas. Iki šiol už pasyvųjį budėjimą ne darbovietėje buvo mokama ne mažesnė kaip dvidešimt procentų vidutinio darbo užmokesčio priemoka už kiekvieną budėjimo savaitę. Toks budėjimas negalėjo trukti ilgiau kaip vieną nepertraukiamą savaitę per keturias savaites.
Po pakeitimų priemokos skaičiavimas keičiasi iš esmės. Vietoj savaitinės priemokos darbdavys privalės mokėti ne mažesnę kaip dvidešimties procentų valandinio darbo užmokesčio priemoką už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje valandą. Jei darbuotojas budėjimo metu faktiškai atlieka darbo funkcijas, šis laikas apmokamas kaip už dirbtą laiką. Darbdaviams tai reiškia, kad reikės peržiūrėti budėjimo grafikus ir atlyginimo skaičiavimo tvarką.
Nuotolinis darbas: keičiasi atsisakymo pagrindas
Darbo kodeksas jau šiandien numato, kad kai kurių darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu darbdavys privalo tenkinti. Tai taikoma:
- nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms;
- auginantiems vaiką iki aštuonerių metų;
- vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų;
- darbuotojams, kurių prašymas pagrįstas sveikatos būkle ar būtinybe slaugyti artimąjį.
Šis darbuotojų ratas nesikeičia, o keičiasi atsisakymo pagrindas. Iki šiol darbdavys galėjo atsisakyti tenkinti prašymą tik įrodęs, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų prašymo tenkinimas sukeltų per dideles sąnaudas. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. sąnaudų įrodinėjimo nebelieka, nes atsisakymui pakaks pagrįsti, kad nuotolinis darbas nesuderinamas su darbo organizavimu ar gamybos proceso ypatumais. Darbdaviui tai palengvina atsisakymo pagrindimą. Išlieka svarbi išlyga: kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl kitokios tvarkos, o joje gali būti reguliuojamos ir kompensacijos už papildomas nuotolinio darbo išlaidas. Toks pat standartas taikomas prašymui dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu.
Atsiskaitymas su atleidžiamais darbuotojais ir delspinigiai
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. iš esmės griežtinama atsakomybė už pavėluotą atsiskaitymą. Delspinigių dydis ir toliau skaičiuojamas pagal vartotojų kainų indeksą, tačiau po pakeitimų šis indeksas dauginamas iš penkių, todėl delspinigiai išaugs penkiskart.
Keičiasi ir galutinio atsiskaitymo tvarka. Darbo užmokesčio dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną. Kitu atveju atleidimo metu galima susitarti dėl atsiskaitymo per dešimt darbo dienų. Suma, viršijanti vieną vidutinį darbo užmokestį, gali būti išmokama vėliau, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo.
Kiti svarbūs Darbo kodekso pakeitimai 2026
Nuo lapkričio 1 d. efektyvinamas ir streikų reguliavimas. Įspėjamojo streiko trukmė ilginama nuo dviejų iki keturių valandų. Tris mėnesius po streiko draudžiama bloginti streikavusių darbuotojų būtinąsias darbo sutarties sąlygas. Už darbo teisės pažeidimą, kai kolektyvinis ginčas kyla dėl teisės, bauda didinama iki dešimties minimaliųjų mėnesinių algų.
Darbdaviams aktualus ir lankstumo pokytis. Darbuotojams, kurių mėnesinis atlygis siekia bent du šalies ūkio vidutinius darbo užmokesčius, galės būti taikomas iki šešių mėnesių išbandymo terminas. Keičiasi ir konfidencialumo taisyklės: susitarimas nebegalės drausti darbuotojui atskleisti duomenų apie savo atlyginimą, jei tai daroma siekiant užtikrinti teisę į vienodą atlygį.
Ką daryti jau dabar
Darbo kodekso pakeitimai 2026 metais iš darbdavių reikalauja konkrečių veiksmų. Artimiausias terminas yra 2026 m. gruodžio 31 d., iki kurios kiekvienas darbdavys turi patvirtinti arba atnaujinti darbo apmokėjimo sistemą. Iki lapkričio 1 d. reikia atnaujinti budėjimo grafikus ir apmokėjimo tvarką, peržiūrėti nuotolinio darbo politiką kartu su kolektyvinių sutarčių nuostatomis, įvertinti atsiskaitymo procedūras ir pasirengti naujoms streikų taisyklėms. Darbuotojams pokyčiai reiškia stipresnes teises į informaciją apie atlyginimą, aiškesnį budėjimo apmokėjimą ir griežtesnę darbdavio atsakomybę už pavėluotą atsiskaitymą.
