Nuo šių metų birželio darbdaviai, kurie atlyginimus nustatė „iš akies” ar atskirais individualiais susitarimais, į šią praktiką turės pažvelgti iš naujo. Darbo apmokėjimo sistema tampa privaloma visiems darbdaviams ,nepriklausomai nuo įmonės dydžio. Tai bus reikalaujama ir pagal Darbo kodeksą, ir pagal naująsias ES direktyvos nuostatas, kurios įsigalioja 2026 m. birželio 7 d.

Kas privalo turėti darbo apmokėjimo sistemą

Iki šiol Darbo kodeksas įpareigojo patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą darbdavius, kurių įmonėje vidutiniškai dirba dvidešimt ar daugiau darbuotojų. Kai nėra kolektyvinės sutarties, sistemą turėjo patvirtinti pats darbdavys, o po patvirtinimo padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams.

Nuo 2026 m. birželio šis ribojimas pagal darbuotojų skaičių išnyksta. Darbo apmokėjimo sistema tampa privaloma visiems privačios ir viešojo sektoriaus darbdaviams – ir tiems, kurie samdo vieną darbuotoją, ir tiems, kurie samdo šimtą. Jei sistema jau egzistuoja – ji turi būti peržiūrėta ir, jei reikia, patikslinta pagal naujus reikalavimus.

Ką darbo apmokėjimo sistema turi apimti

Darbo apmokėjimo sistema yra vidaus dokumentas, kuriame nustatoma, kaip įmonėje formuojamas darbo užmokestis. Darbo apmokėjimo sistema turi apimti:

  • darbuotojų kategorijas pagal pareigybes ir kvalifikaciją;
  • kiekvienos pareigybės apmokėjimo formas ir darbo užmokesčio dydžius – minimalų ir maksimalų;
  • papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindus ir tvarką;
  • pareigybių grupavimo kriterijus – jie turi būti objektyvūs ir lyčiai neutralūs.

Nuo birželio papildomai reikalaujama, kad pareigybių grupavimas atspindėtų įgūdžius, kvalifikaciją, atsakomybę, pastangas ir darbo sąlygas. Pareigybės, kuriose atliekamas toks pat ar vienodos vertės darbas, turi priklausyti tai pačiai grupei. Tai reiškia, kad atlyginimų skirtumai tarp darbuotojų, atliekančių lygiavertį darbą, turi turėti aiškų, dokumentuotą pagrindą.

Svarbu ir tai, kad nuo birželio konfidencialumo susitarimai dėl atlyginimų nebetenka galios tiek, kiek jie riboja darbuotojo teisę atskleisti savo darbo užmokestį siekiant patikrinti, ar jam mokama teisingai.

Kaip tvirtinama ir keičiama sistema

Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvine sutartimi. Jei kolektyvinės sutarties nėra, sistemą tvirtina darbdavys, tačiau prieš tai privaloma įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras. Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojai ar jų atstovai turi turėti galimybę susipažinti su siūlymu ir pareikšti nuomonę.

Kai sistema patvirtinta, ji turi būti prieinama visiems darbuotojams – skelbiama intranete, saugoma bendrai pasiekiamoje vietoje ar kitaip užtikrinama prieiga.

Kokios pasekmės, jei sistemos nėra arba ji neatitinka reikalavimų

Darbo apmokėjimo sistema, kuri egzistuoja tik popieriuje, nesuteikia apsaugos ginčo atveju. Kai atlyginimų skirtumai tarp darbuotojų, atliekančių lygiavertį darbą, negali būti pagrįsti aiškiais, dokumentuotais kriterijais, darbdavys atsiduria pavojingoje padėtyje.

Valstybinė darbo inspekcija ir Lygių galimybių kontrolierius nuo birželio tikrins ne tik tai, ar sistema egzistuoja, bet ir tai, ar ji faktiškai taikoma – ar pareigybių grupavimas pagrįstas objektyviais kriterijais, ar atlyginimų skirtumai dokumentuoti, ar darbuotojai informuojami apie savo teises.

Jei darbuotojų, dirbančių tą patį ar vienodos vertės darbą, atlyginimų skirtumas pagal lytį viršija penkis procentus ir šis skirtumas nepagrindžiamas objektyviais kriterijais, darbdavys privalės inicijuoti bendrą darbo užmokesčio vertinimą kartu su darbuotojų atstovais ir ištaisyti padėtį per šešis mėnesius.

Ką verta padaryti jau dabar

Nors pareiga įsigalioja birželį, laukti paskutinės minutės – rizikinga. Reali sistemos peržiūra reikalauja laiko: reikia įvertinti esamas pareigybes, sugrupuoti jas pagal naujus kriterijus, dokumentuoti atlyginimų nustatymo logiką ir įvykdyti konsultavimosi procedūras.

Darbo apmokėjimo sistema yra ne tik teisinis reikalavimas – tai dokumentas, kuris apsaugo darbdavį ginčo atveju, padeda išvengti netikėtų reikalavimų ir suteikia darbuotojams aiškumą apie tai, kaip formuojamas jų atlygis.

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra