Situacija, kai darbdavys verčia išeiti iš darbo „savo noru”, yra viena dažniausių, su kuriomis darbuotojai kreipiasi teisinės pagalbos. Priežastis paprasta: išeidamas savo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbuotojas netenka išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos ir kitų garantijų. Būtent tai darbdaviui ir naudinga. Tačiau tokia taktika yra neteisėta – ir ją galima ginčyti.
Kodėl darbdavys verčia pasirašyti prašymą
Darbuotojas, nutraukęs darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių, netenka:
- išeitinės išmokos (iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių);
- ilgalaikio darbo išmokos iš Sodros (jei dirbo penkerius metus ir daugiau);
- teisės į įspėjimo terminą.
Kai kurie darbdaviai puikiai tai supranta. Todėl, užuot pasinaudoję įstatyme numatytais atleidimo pagrindais ir sumokėję kompensacijas, jie verčia darbuotoją pačiam inicijuoti darbo sutarties nutraukimą. Kartais prašymas net pateikiamas pasirašyti pirmą darbo dieną – be datos, „atsargai”.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra viešai įvardijusi šią praktiką kaip neteisėtą ir pabrėžusi, kad tam tikrais atvejais ji gali būti vertinama kaip psichologinio smurto apraiška.
Ko nedaryti ir ką daryti, jei spaudžia pasirašyti
Pirmiausia – nepasirašyti. Darbo kodeksas nesuteikia darbdaviui teisės reikalauti, kad darbuotojas pats prašytų nutraukti darbo sutartį. Darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti.
Jei spaudimas tęsiasi, svarbu fiksuoti įrodymus. Bet koks susirašinėjimas – el. laiškai, žinutės, pokalbiai su vadovu – gali tapti svarbiu įrodymu vėliau. Teismų praktika pripažįsta ir slaptai darytus garso įrašus kaip leistinas įrodinėjimo priemones civiliniuose ginčuose – su sąlyga, kad jie naudojami išimtinai ginčui nagrinėti.
Taip pat galima paprašyti visus dokumentus persiųsti elektroniniu paštu – tai atideda skubotus veiksmus ir leidžia ramiai apgalvoti situaciją bei pasitarti su advokatu.
Jei darbuotojas nori rasti kompromisinį sprendimą, galima pasiūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu – tokiu atveju sąlygos (įskaitant kompensacijos dydį) derinamos abipusiu sutarimu raštu.
Jei prašymą jau pasirašėte
Pasirašymas dar nereiškia, kad situacija nepataisoma. Darbo kodeksas suteikia galimybę atšaukti prašymą per tris darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. Jei šis terminas dar nepraėjo – veikite nedelsiant.
Jei terminas jau praėjo ir darbo sutartis nutraukta, darbuotojas turi teisę per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos kreiptis į darbo ginčų komisiją ir reikalauti pripažinti atleidimą neteisėtu. Tokiame ginče darbuotojas privalės įrodyti, kad prašymas neatitiko jo tikrosios valios, tai yra buvo pasirašytas dėl spaudimo, grasinimų ar kitos neteisėtos įtakos. Šią aplinkybę galima įrodinėti garso įrašais, susirašinėjimu, kolegų liudijimais ir kitomis leistinomis priemonėmis.
Jei atleidimas pripažįstamas neteisėtu, darbuotojui gali būti priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinė išmoka ir neturtinė žala.
Darbo ginčų komisijoje šis procesas yra nemokamas.
Atkreipkite dėmesį ir į kitą pasekmę: darbuotojas, išėjęs iš darbo „savo noru” be svarbių priežasčių, praranda teisę į Užimtumo tarnybos mokamas bedarbio pašalpas pirmuosius tris mėnesius. Tai dar viena priežastis, kodėl svarbu nepasiduoti spaudimui ir nesirašyti prašymo, kurio iš tikrųjų nenorėjote.
Kaip rinkti įrodymus teisingai
Jei darbdavys verčia išeiti iš darbo ir toks spaudimas tęsiasi, įrodymų rinkimas – tai ne paranoja, o praktinė savigyna. Keletas konkrečių veiksmų:
Susirašinėjimas. Kiekvieną reikšmingą pokalbį žodžiu verta patvirtinti raštu – pavyzdžiui, tą pačią dieną nusiųsti vadovui el. laišką: „Noriu patvirtinti šiandien aptartą – suprantu, kad prašote manęs pateikti prašymą išeiti iš darbo.” Taip susirašinėjimas tampa įrodymu, o darbdavys gali neigti tik raštu.
Garso įrašai. Lietuvos teismai pripažįsta slaptai darytus garso įrašus kaip leistinus įrodymus civiliniuose darbo ginčuose, jeigu jie naudojami išimtinai ginčui ir jais nėra piktnaudžiaujama. Jei pokalbio metu darbdavys tiesiogiai grasina ar reikalauja pasirašyti prašymą – toks įrašas gali tapti vienu stipriausių įrodymų.
Liudytojai. Kolegos, kurie matė arba girdėjo spaudimą, gali liudyti darbo ginčų komisijoje. Net buvę darbuotojai, susidūrę su panašia situacija, gali būti svarbūs liudytojai.
Dokumentų kopijos. Jei darbdavys pateikė pasirašyti kokį nors dokumentą – nepaisant to, ar pasirašėte – pasidarykite kopiją. Iš anksto parengtas, nedatuotas prašymas yra ryškus nesąžiningumo ženklas ir reikšmingas įrodymas ginčo metu.
Alternatyva: darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu
Ne visada reikia rinktis tarp pasidavimo ir konflikto. Jei suprantate, kad santykiai su darbdaviu jau nebeatkuriami, galite pasiūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Šis pagrindas yra visiškai teisėtas ir leidžia derėtis dėl sąlygų: kompensacijos dydžio, paskutinės darbo dienos, nepanaudotų atostogų apmokėjimo.
Pasiūlymas turi būti pateiktas raštu. Darbdavys privalo atsakyti per penkias darbo dienas – jei neatsako, pasiūlymas laikomas atmestas. Jei sutinka – sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame įtvirtinamos visos sąlygos.
Toks sprendimas gali būti geresnis nei ginčas, jei darbdavys yra linkęs derėtis ir jūs galite gauti priimtiną kompensaciją. Advokatas gali padėti įvertinti, ar siūlomos sąlygos yra teisingos, ir derėtis jūsų vardu.
Ką svarbu žinoti
Darbdavys verčia išeiti iš darbo ne todėl, kad tai jam teisėtai priklauso, o todėl, kad tai pigiau. Tačiau tokia taktika turi ribas – ir teisė jas apibrėžia aiškiai. Darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį turi būti laisva: Lietuvos teismai nuosekliai laikosi pozicijos, kad prašymas, pasirašytas dėl neteisėtos įtakos, neatspindi tikrosios darbuotojo valios ir gali būti ginčijamas.
Jei susidūrėte su tokia situacija – nepriimkite sprendimų skubotai. Pasitarkite su darbo teisės advokate prieš pasirašant bet kokį dokumentą.
