Darbo ginčai dažnai baigiasi teisminiu procesu, kuriame abi šalys patiria nemažų bylinėjimosi išlaidų. Kyla esminis klausimas: kaip paskirstomos šios išlaidos, kai darbuotojo reikalavimai tenkinami tik iš dalies? Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. rugsėjo 25 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-1120/2025 suformulavo svarbius principus, kurie apsaugo darbuotojų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
Kiekvienas darbuotojas anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie teisę į poilsį darbo metu. Ar galima palikti darbo vietą pietų metu? Kada privalo būti suteiktos pertraukos darbe ir kokia jų trukmė?
Europos Sąjungos darbo rinkoje artėja esminiai pokyčiai, susiję su darbo užmokesčio skaidrumu ir lyčių lygybe. 2023 m. gegužės 10 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970 įpareigoja valstybes nares, įskaitant Lietuvą, perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę iki 2026 m. birželio 7 d. Direktyva numato konkrečius mechanizmus, kuriais siekiama griežčiau taikyti vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principą, įtvirtintą SESV 157 straipsnyje.
Išbandymo termino pratęsimas darbo sutartyje yra vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų darbo teisės srityje. Darbo kodeksas nustato aiškius apribojimus, kurie riboja šalių galimybes keisti išbandymo laikotarpį po darbo sutarties sudarymo.
Nėščios darbuotojos atleidimas terminuotos darbo sutarties pabaigoje retai, bet vis dar kelia klausimų dėl darbuotojų apsaugos ribų. Darbo kodeksas nustato aiškius apribojimus darbo sutarties nutraukimui su nėščiomis darbuotojomis, tačiau šie apribojimai netaikomi visoms situacijoms.
Procentas nuo procedūrų – ar toks atlyginimo apskaičiavimo metodas gali būti naudojamas medicinos srityje?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino – užsieniečio kvietimas gyventi Lietuvoje darbo tikslais nereiškia automatinio darbo sutarties sudarymo. Sprendimas turi svarbią reikšmę darbdaviams, kurie įdarbina specialistus iš trečiųjų šalių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 5 d. nutartimi išaiškino svarbų darbo teisės klausimą: darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį nedraudžia darbdaviui vėliau imtis veiklos organizavimo pokyčių ir atleisti darbuotojus dėl to, kad jų darbo funkcijos tapo perteklinės. Sprendimas formuoja aiškų precedentą, kaip vertinti darbuotojų atleidimą po nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, sumažinus atlygį.
Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas reikalauja kruopštaus Darbo kodekso nustatytų taisyklių laikymosi. Netinkamas įforminimas gali sukelti teisinius ginčus, todėl darbdaviai privalo žinoti visus su atleidimu susijusius teisinius reikalavimus.
Ilgalaikio darbo išmoka yra išmoka, kurią gauna ilgamečiai darbuotojai, atleidžiami iš darbo ne dėl savo kaltės. Ši išmoka mokama papildomai prie kitų išeitinių išmokų.