Darbo ginčų komisija 2025 metais gavo beveik 9 000 prašymų. Nors jų skaičius šiek tiek sumažėjo, kiekviename prašyme reiškiamų reikalavimų kiekis išaugo. Valstybinė darbo inspekcija paskelbė oficialią veiklos apžvalgą už 2025 metus, ir ja verta pasidomėti kiekvienam darbdaviui ir darbuotojui. Skaičiai atskleidžia, kas darbo santykiuose kelia daugiausiai įtampos.

Darbo ginčų komisija 2025 m.: pagrindiniai skaičiai

2025 metais darbo ginčų komisija gavo 8 984 prašymus, tai 6 proc. mažiau nei 2024 metais (tuomet buvo gauta 9 537 prašymai). Atrodytų, ginčų mažėja. Tačiau reikalavimų skaičius augo: 2025 m. išnagrinėti 22 309 reikalavimai, palyginti su 20 975 reikalavimais 2024 m., tai 6 proc. daugiau. Kitaip tariant, į komisiją kreipiamasi rečiau, bet kiekvienas prašymas tapo sunkesnis: žmonės tuo pačiu metu reiškia keletą skirtingų reikalavimų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 26 darbo ginčų komisijos. 2025 m. sausį, reaguodama į padidėjusį krūvį, įsteigta naujoji Vilniaus 9-oji komisija. Kiekvienai komisijai vidutiniškai teko apie 342 prašymai per metus, arba maždaug 29 prašymai per mėnesį.

Dėl ko ginčijamasi labiausiai

Ir 2025 m., kaip ir ankstesniais metais, absoliuti dauguma ginčų (apie 72 proc.) kilo dėl darbo užmokesčio. Komisijos išnagrinėjo 16 022 tokius reikalavimus. Tai reiškia, kad atlyginimų mokėjimas, skaičiavimas, priedai ir kiti su darbo užmokesčiu susiję klausimai išlieka pagrindiniu darbo santykių konfliktų šaltiniu.

Antroje vietoje atsidūrė ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo: 1 412 reikalavimų. Kartu su reikalavimais dėl atleidimo formuluotės pakeitimo (314 reikalavimų) ši kategorija sudaro apie 7,7 proc. visų nagrinėtų reikalavimų.

Ypač ryškiai išaugo kelios kategorijos:

  • Ginčai dėl darbo ir poilsio laiko išaugo net 108 proc., palyginti su 2024 m.
  • Ginčai dėl psichologinio smurto išaugo 89 proc.
  • Ginčai dėl darbo sutarties sąlygų išaugo 51 proc.

Taip pat gerokai daugiau kreiptasi dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo: 102 reikalavimai 2025 m., palyginti su 54 reikalavimais 2024 m.

Kaip ginčai buvo išspręsti

Iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 29,9 proc. buvo išspręsta ieškovo naudai: prašymas tenkintas arba tenkintas iš dalies. Apie 19 proc. reikalavimų buvo atmesta. Svarbi tendencija: apie 26 proc. reikalavimų baigėsi taikos sutartimi, o iš viso taikiai (taikos sutartimi arba ieškovui atsisakius reikalavimų) buvo išspręsta apie 39 proc. visų atvejų.

2025 m. darbo ginčų komisija priteisė 14,65 mln. Eur, iš kurių 14,46 mln. Eur atiteko darbuotojams, o 0,19 mln. Eur atiteko darbdaviams.

Kuriam sektoriui tenka daugiausia ginčų

Daugiausia ginčų, kaip ir 2024 m., kilo su transporto ir saugojimo sektoriaus įmonėmis: apie 22 proc. visų prašymų. Antroje vietoje atsidūrė statyba (apie 12 proc.), trečioje vieta atiteko apdirbamajai gamybai (apie 9 proc.).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie 23 proc. visų nagrinėtų ginčų buvo susiję su užsienio šalių piliečiais, daugiausia Baltarusijos, Tadžikistano, Ukrainos ir Uzbekistano piliečiais. Jiems būdingiausias reikalavimas buvo dėl darbo užmokesčio (apie 80 proc. atvejų).

Ką rodo šie skaičiai praktiškai

Didėjantis ginčų dėl psichologinio smurto ir darbo laiko skaičius rodo, kad darbuotojai vis dažniau žino apie savo teises ir jas aktyviai gina. Tuo pačiu metu darbo užmokesčio ginčų dominavimas yra patikimas signalas, kad atlyginimų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka daugelyje įmonių vis dar kelia klausimų.

Darbdaviams verta atkreipti dėmesį: apie 67 proc. reikalavimų dėl baudų skyrimo (kai nevykdomas darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas) buvo tenkinti arba tenkinti iš dalies. Komisijos sprendimų nevykdymas kainuoja brangiai.

2025 m. komisijos gavo beveik 11 kartų daugiau prašymų nei teismai (8 984, palyginti su 844 civilinėmis darbo bylomis teismuose). Tai reiškia, kad didelė dalis ginčų išsprendžiama nepasiekiant teismo. Tai svarbu žinoti tiek planuojant strategiją ginče, tiek vertinant terminus: praleistas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas buvo pagrindinė atsisakymo nagrinėti prašymą priežastis (1 092 atvejai).

Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra