Nuotolinio darbo sauga – tema, kuri vis dažniau kelia klausimų, nes nuotolinis darbas daugelyje įmonių tapo įprasta darbo organizavimo forma. Tačiau perkėlus darbo vietą į namus ar kitą pasirinktą vietą, darbdavio pareigos dėl darbuotojų saugos ir sveikatos neišnyksta – jos išlieka tokios pat kaip ir dirbant biure. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas aiškiai įtvirtina: darbuotojams, dirbantiems nuotoliniu būdu, sudaromos tokios pačios nuotolinio darbo saugos sąlygos kaip ir kitiems įmonės darbuotojams.
Nuotolinio darbo sauga: ką privalo užtikrinti darbdavys
Darbdavio pareigos nuotolinio darbo saugos srityje apima kelis svarbius aspektus.
Profesinės rizikos vertinimas. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai nenustato išimčių nuotoliniam darbui: darbdavys privalo įvertinti profesinę riziką kiekvienoje darbo vietoje, įskaitant namų biurą ar kitą nuotolinę vietą. Tai reiškia, kad standartinė biuro rizikos vertinimo procedūra turi būti taikoma ir nuotolinės darbo vietos sąlygoms.
Darbo priemonių suteikimas ir mokymas. Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys, jeigu reikia, darbuotojui suteikia darbo priemones ir asmenines apsaugos priemones. Darbuotojo naudojamos darbo priemonės ir darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Įstatymas taip pat įpareigoja darbdavį apmokyti darbuotoją, kaip saugiai naudotis suteiktomis darbo priemonėmis.
Darbo vietos reikalavimų nustatymas. Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai, jeigu tokie keliami pagal darbo pobūdį. Tai ypač aktualu, kai darbuotojas dirba su specialia įranga, reikalinga tam tikra ergonominė aplinka arba yra kitų specifinių nuotolinio darbo saugos reikalavimų.
Nelaimingų atsitikimų tyrimas. Jeigu darbuotojui dirbant nuotoliu nutinka nelaimingas atsitikimas, jis tiriamas, kvalifikuojamas ir įforminamas tokia pat tvarka kaip ir bet koks nelaimingas atsitikimas darbe. Šioje srityje teisės aktai taip pat nenustato išimčių nuotoliniam darbui.
Darbuotojo pareigos užtikrinant nuotolinio darbo saugą
Atsakomybė už saugą nuotoliniame darbe tenka ne tik darbdaviui. Pagal įstatymą, darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl netinkamo jo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamai naudoti darbdavio suteiktas darbo priemones ir asmenines apsaugos priemones.
Tai reiškia, kad darbuotojas negali laikyti, jog jo namuose ar kitoje pasirinktoje vietoje saugos taisyklės galioja mažiau. Jei darbdavys nustatė konkrečius reikalavimus darbo vietai ar darbo priemonėms, darbuotojas privalo jų laikytis. Kilus klausimų dėl drausminės nuobaudos ar kitų pasekmių, svarbu žinoti, kad darbuotojo atsakomybė galioja ir nuotolinio darbo metu.
Nuotolinio darbo sauga vidinėje tvarkoje – ką turėtų žinoti darbdavys
Teismų praktika rodo, kad darbdaviams, leidžiantiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, būtina turėti aiškią vidinę nuotolinio darbo tvarką. Tinkamai parengta tvarka turėtų apimti ne tik darbo organizavimo ypatumus, bet ir saugos bei sveikatos reikalavimus nuotolinei darbo vietai, darbo priemonių naudojimo taisykles bei darbuotojų supažindinimo su saugiomis darbo sąlygomis procedūrą.
Be to, darbdaviai privalo supažindinti darbuotojus su saugiomis ir sveikatai nekenksmingomis darbo sąlygomis dirbant nuotoliniu būdu. Darbuotojai turi būti ne tik supažindinti su tvarka pasirašytinai, bet ir faktiškai apmokyti saugiai dirbti nuotoliniu būdu. Jei turite klausimų dėl nuotolinio darbo saugos ar darbo ginčų, susisiekite su mumis.
Nuotolinio darbo sauga keičiant darbo vietą
Apibendrinant, nuotolinio darbo sauga nėra mažiau svarbi nei biure dirbančių darbuotojų sauga. Darbdaviai, kurie šią sritį laiko mažiau svarbia ar apskritai nereglamentuoja, rizikuoja ne tik VDI sankcijomis, bet ir neturės galimybės taikyti atsakomybę darbuotojui už su nuotoliniu darbu susijusius pažeidimus.
