Neišmokėtas atlyginimas, neteisėtas atleidimas, nesuteiktos atostogos – situacijos, su kuriomis susiduria tūkstančiai darbuotojų ir darbdavių Lietuvoje kasmet. Darbo ginčų komisija (DGK) yra privaloma ikiteisminė institucija, į kurią reikia kreiptis prieš einant į teismą. 2024 m. šios komisijos gavo 9 537 prašymus – 28 % daugiau nei 2023 m., o jose iškeltų reikalavimų suma viršijo 20 000 sprendimų. Žemiau – praktinis gidas apie tai, kaip veikia ši sistema, kokie terminai taikomi ir ką reikia žinoti, kad kreipimasis būtų sėkmingas.
Kas yra DGK ir kokius ginčus ji nagrinėja
Darbo ginčų komisija – tai nuolatinė institucija prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), nagrinėjanti individualius ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Šiuo metu Lietuvoje veikia 26 tokios komisijos: 9 Vilniuje, 5 Kaune, 4 Klaipėdoje, po 2 Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje bei 2 Telšiuose.
Komisija nagrinėja ginčus, kylančius sudarant, vykdant, keičiant ir nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo užmokesčio, atostogų, darbo sąlygų pakeitimo ir kitais atvejais. Nagrinėjami tiek darbuotojų, tiek darbdavių prašymai – pavyzdžiui, darbdavys gali kreiptis dėl materialinės žalos atlyginimo ar mokymo išlaidų grąžinimo.
Kreipimosi terminai – kodėl vėluoti pavojinga
Darbo kodeksas nustato griežtus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminus (DK 220 str.). Bendras terminas – 3 mėnesiai nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Tačiau tam tikriems ginčams taikomi skirtingi terminai:
3 mėnesiai – bendras terminas daugumai darbo ginčų, įskaitant ginčus dėl viršvalandžių apmokėjimo, atostogų, darbo sąlygų pakeitimo ir kitais atvejais.
1 mėnuo – sutrumpintas terminas, taikomas ginčams dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo.
Terminai yra procedūriniai, tačiau jų praleidimas gali reikšti, kad komisija atsisakys nagrinėti prašymą. 2025 m. pirmąjį pusmetį iš 10 645 reikalavimų 543 buvo atmesti būtent dėl praleisto kreipimosi termino – tai sudaro apie 5 % visų prašymų.
Jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (liga, kita objektyvi kliūtis), galima prašyti jį atnaujinti. Tam prašyme būtina nurodyti termino praleidimo priežastis, kurias komisija vertina individualiai. Svarbių priežasčių sąrašas teisės aktuose neįtvirtintas, kiekviena situacija nagrinėjama atskirai. Jei komisija termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo šio sprendimo galima kreiptis tiesiai į teismą.
Kaip pateikti prašymą: žingsnis po žingsnio
Kreipimasis į darbo ginčų komisiją prasideda nuo rašytinio prašymo. VDI interneto svetainėje pateikiama pavyzdinė prašymo forma.
Prašyme būtina nurodyti ieškovo vardą, pavardę, gyvenamąjį adresą, atsakovo (darbdavio) pavadinimą ir buveinės adresą, ginčo esmę ir aplinkybes, konkrečiai suformuluotą reikalavimą (pvz., priteisti konkrečią pinigų sumą, pripažinti atleidimą neteisėtu) bei įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas.
Kartu su prašymu pateikiamos dokumentų kopijos: darbo sutartis, algalapiai, įsakymai, susirašinėjimai ir kiti įrodymai. Prašymą galima pateikti tiesiogiai VDI teritoriniam skyriui, siųsti registruotu paštu arba elektroniniu paštu. Žyminis mokestis nėra taikomas – kreipimasis į darbo ginčų komisiją yra nemokamas.
Komisija prašymą turi išnagrinėti per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos. Praktikoje, esant dideliam krūviui, posėdis gali būti paskirtas ir vėliau, tačiau paprastai sprendimas priimamas per 1–2 mėnesius.
Kaip vyksta posėdis ir priimamas sprendimas
Kiekviena darbo ginčų komisija sudaryta iš trijų narių: pirmininko (VDI atstovas) ir dviejų narių – vieno nuo darbdavių organizacijų, kito – darbuotojų atstovo. Toks trišalis modelis užtikrina objektyvumą.
Posėdis vyksta žodinio nagrinėjimo forma. Šalys kviečiamos dalyvauti, pateikti paaiškinimus ir įrodymus. Jei viena šalis neatvyksta be svarbios priežasties, komisija gali nagrinėti ginčą ir priimti sprendimą jai nedalyvaujant. Posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu – tai ypač aktualu regionuose nutolusiems darbuotojams.
Komisija aktyviai siekia taikaus šalių susitarimo. Jei šalys sutaria, sudaroma taikos sutartis, kuri tvirtinama komisijos sprendimu ir turi vykdomojo dokumento galią. Jei taika nepasiekiama, komisija priima sprendimą balsų dauguma. Komisijos sprendimas priimamas iš karto po posėdžio arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Svarbus darbo ginčų komisijos privalumas – greitas ir neformalus procesas palyginus su teismo procesu. Nors atstovavimas nėra privalomas, sudėtingesnėse bylose turėti profesionalų atstovą gali būti labai naudinga.
Ką daryti po sprendimo: apskundimas ir vykdymas
Priėmus sprendimą, šalys turi 1 mėnesį pareikšti ieškinį teisme, jei nesutinka su komisijos sprendimu. Jei per šį terminą nė viena šalis nesikreipia į teismą, komisijos sprendimas įsiteisėja ir tampa vykdomuoju dokumentu.
Teisme darbo ginčas nagrinėjamas iš naujo – teismas nėra saistomas komisijos sprendimo, tačiau gali remtis jos surinkta medžiaga. 2024 m. teismuose gauta 714 darbo bylų, tuo tarpu DGK – 9 537 prašymus. Tai reiškia, kad apie 93 % darbo ginčų baigiasi jau komisijos stadijoje: dalis – sprendimais, dalis – taikos sutartimis, kai šalys susitaria geruoju.
Jei darbdavys nevykdo įsiteisėjusio komisijos sprendimo, jį galima pateikti vykdyti antstoliui. Komisijos sprendimai išduodami elektroniniu ADOC formatu – juos reikia įkelti į Antstolių informacinę sistemą (antstoliai.lt).
Praktiniai patarimai kreipiantis į DGK
Tinkamai paruoštas prašymas ir surinkti įrodymai – svarbiausios sėkmingo kreipimosi prielaidos. Štai ką vertėtų padaryti prieš kreipiantis:
Formuluokite reikalavimą kuo tiksliau: vietoj bendro „prašau atsiskaityti” nurodykite konkrečią sumą, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu ji priklauso. Jei ginčijate atleidimą – nurodykite, ko tiksliai prašote: pripažinti atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą.
Stebėkite terminus – 3 mėnesių ar 1 mėnesio terminas prasideda nuo tada, kai sužinojote apie pažeidimą, ne nuo pažeidimo dienos. Darbo ginčų komisija yra greitas, nemokamas ir efektyvus būdas apginti savo teises – svarbu tuo pasinaudoti laiku.
Rinkite įrodymus nuo pat pažeidimo pradžios: saugokite darbo sutartį, algalapius, banko išrašus, el. laiškus, žinučių ekrano nuotraukas. Kuo daugiau patvirtinančios medžiagos – tuo lengviau komisijai priimti objektyvų sprendimą.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
