Susitarėte dėl naujo darbo, atsisakėte kitų galimybių, o darbdavys paskutinę akimirką atsisakė jus priimti? Tokia situacija sukelia ne tik nusivylimą, bet ir finansinių nuostolių. Kompensacija neįsigaliojus darbo sutarčiai yra teisė, kuria gali pasinaudoti kiekvienas darbuotojas, įrodantis susitarimą dėl būtinųjų sąlygų.

Kada darbo sutartis laikoma sudaryta

DK 42 straipsnio 1 dalis nustato: „Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis).” Tai reiškia, kad net neturint pasirašyto darbo sutarties dokumento, darbo sutartis gali būti pripažinta sudaryta.

DK 34 straipsnio 1 dalis aiškiai įvardija: „Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.” Šios trys sąlygos yra būtinosios:

  • Darbo funkcija;
  • Darbo apmokėjimas;
  • Darbovietė.

Jeigu šalys aiškiai susitarė dėl šių trijų elementų, darbo sutartis laikoma sudaryta.

Darbo sutarties forma ir teismų praktika

DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Tačiau, kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-2-153-684/2022 (40 punktas), darbo sutarties formos reikalavimo nesilaikymas nereiškia, kad darbo sutarties šalys negali įrodyti darbo sutarties buvimo ir darbo sutarties sąlygų.

Aukščiausiojo Teismo teigimu, darbo sutarties sudarymo faktą teismas gali konstatuoti ir nesant rašytinės darbo sutarties, jei, įvertinęs šalių elgesį, jų atliekamų veiksmų pobūdį, nustato, kad šalys sutarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Svarbu, kad būtų įrodytas susitarimas dėl visų trijų būtinųjų sąlygų, kurias nurodo DK 34 straipsnio 1 dalis: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

Kompensacija neįsigaliojus darbo sutarčiai ir jos dydis

DK 42 straipsnio 3 dalis nustato: „Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo.”

Kompensacija neįsigaliojus darbo sutarčiai skirta atlyginti darbuotojui patirtus nuostolius. Minimalus jos dydis – vieno mėnesio darbo užmokestis arba sutarto darbo laikotarpio atlyginimas, jei jis buvo trumpesnis.

Kaip įrodyti susitarimą

Pagrindinis iššūkis – įrodyti, kad buvo susitarta dėl visų trijų būtinųjų sąlygų. Pagal teismo praktiką, darbo sutarties sudarymą gali patvirtinti ne tik rašytiniai dokumentai, bet ir šalių elgesys bei jų atliekamų veiksmų pobūdis. Galimi įrodymai:

  • Elektroniniai laiškai su darbo sąlygomis;
  • SMS žinutės ar pokalbiai per žinučių platformas;
  • Darbo pasiūlymo laiškas su nurodytu atlyginimu, pareigomis ir darboviete;
  • Darbuotojo vykimas į sutartą darbo vietą;
  • Darbo užmokesčio išmokėjimas;
  • Darbdavio nurodymai darbuotojui;
  • Liudytojų parodymai;
  • Kiti įrodymai, patvirtinantys susitarimą dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų.

Svarbu pagrįsto, kad buvo pasiektas konkretus susitarimas, o ne vien vyko derybos. Teismai vertina visumą įrodymų, kurie gali patvirtinti, kad šalys sutarė dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

Išvada

Jei darbdavys atsisakė priimti jus į darbą, nors buvo susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, turite teisę reikalauti kompensacijos. Kompensacija neįsigaliojus darbo sutarčiai – vieno mėnesio atlyginimas.

Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.

Į viršų