Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje atostogavo Dubajuje, kai dėl karinių veiksmų regione buvo uždarytas oro uostas ir atšaukti skrydžiai. Lietuviai, kurių atostogos baigėsi, bet grįžti buvo neįmanoma, susidūrė su klausimu: ką daryti, kai darbe laukia, o išvykti nėra galimybės? Ar neatvykimas į darbą tokiomis aplinkybėmis gali būti laikomas pravaikšta?
Kas yra pravaikšta pagal Darbo kodeksą
Pagal Darbo kodeksą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Žodžiai „be pateisinamos priežasties” yra esminiai – ir būtent čia Dubajaus situacija iš esmės skiriasi nuo įprastos pravaikštos.
Pravaikšta – tai sąmoningas pasirinkimas neatvykti be svarbių priežasčių arba aplaidus bei svarbiais įvykiais nepateisinamas darbuotojo elgesys. Kai oro uostas uždarytas dėl karinių veiksmų, o darbuotojas fiziškai neturi galimybės grįžti į Lietuvą, jis nekontroliuoja situacijos ir jos negalėjo numatyti. Teisiškai tokios aplinkybės yra artimos nenugalimos jėgos sąvokai, o neatvykimas į darbą dėl nenugalimos jėgos neturėtų būti vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas.
Ką privalo padaryti darbuotojas, įstrigęs Dubajuje
Nenugalimos jėgos aplinkybės neatleidžia darbuotojo nuo bendradarbiavimo pareigos. Darbo kodeksas numato, kad abi darbo sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai. Tai reiškia – net ir iš Dubajaus reikia veikti aktyviai.
Kuo greičiau susisiekti su darbdaviu raštu. Telefono skambutis yra geras pirmas žingsnis, tačiau el. laiškas arba žinutė el. paštu sukuria įrodymų seką. Paaiškinti, kas vyksta, kokia konkreti situacija ir kodėl grįžimas šiuo metu nėra įmanomas.
Dokumentuoti situaciją. Išsaugoti skrydžių atšaukimo patvirtinimus, oro uosto pranešimus, aviakompanijų komunikacijas. Žiniasklaidos pranešimai apie regiono situaciją taip pat gali būti naudinga papildoma informacija.
Pasiūlyti alternatyvas. Gal įmanomas laikinas nuotolinis darbas iš Dubajaus? Gal tikslinga pasinaudoti likusiomis kasmetinėmis atostogomis? Gal formalizuoti nemokamas atostogas laikotarpiui, kol grįžimas nėra įmanomas? Kuo aktyviau darbuotojas komunikuoja ir ieško išeičių, tuo geresnėje padėtyje jis yra – tiek faktiškai, tiek teisiškai.
Kaip turėtų elgtis darbdavys
Darbdaviui, kurio darbuotojas įstrigo Dubajuje, taip pat neverta skubėti fiksuoti pažeidimo. Atleidimas, priimtas be pakankamo pagrindo, gali baigtis teisminiu ginču – ir jame darbdavys atsidurtų silpnesnėje pozicijoje.
Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį prieš priimant sprendimą dėl atleidimo įvertinti pažeidimo sunkumą ir padarinius, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių bei darbuotojo elgesį iki pažeidimo. Atleidimas turi būti proporcinga priemonė – ne automatinė reakcija į neatvykimą.
Kai neatvykimo priežastis yra oro uosto uždarymas dėl karinių veiksmų, proporcingumo kriterijus sunkiai gali būti tenkinamas. Protingas darbdavys tokioje situacijoje tartųsi dėl praktinio sprendimo: nuotolinio darbo, atostogų, nemokamų atostogų ar kito sutarto mechanizmo.
Neatvykimas į darbą dėl nenugalimos jėgos: ribos ir svarbi išlyga
Svarbu suprasti, kad neatvykimas į darbą dėl nenugalimos jėgos aplinkybių apsaugo darbuotoją tik tol, kol aplinkybės išlieka. Kai oro uostas atidarytas, skrydžiai atnaujinti ir grįžimas techniškai įmanomas – situacija keičiasi. Toliau vilkinti grįžimą nebeliktų pateisinamos priežasties.
Taip pat svarbu, kaip darbuotojas elgėsi situacijos metu. Jei jis nekreipėsi į darbdavį, nesiūlė jokių sprendimų ir apskritai ignoravo darbdavio bandymus susisiekti – tai apsunkina jo padėtį net ir esant objektyviai svarbiai priežasčiai.
Kiekviena situacija vertinama individualiai. Neatvykimas į darbą dėl nenugalimos jėgos nenurašo visų pareigų – svarbu, kaip darbuotojas elgėsi ir ar aktyviai bendradarbiavo su darbdaviu. Jei grįžus iš Dubajaus kyla klausimų dėl darbdavio veiksmų arba reikia pagalbos aiškinantis, ar neatvykimas buvo įformintas teisėtai – verta pasikonsultuoti su darbo teisės specialistu.
