Kauno apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei UAB „Dzūkija” dėl premijos darbuotojui ir kitų išmokų.
Turto paveldėjimas po vieno sutuoktinio mirties gali sukelti nenumatytų teisinių komplikacijų, ypač kai palikimas priimamas tik faktiškai valdant turtą, bet neįforminamas teisiškai. Mūsų kliento atvejis puikiai iliustruoja, kaip net po daugelio metų galima išspręsti tokią situaciją – kai po 1996 m. mirusios sutuoktinės palikimą faktiškai priėmęs sutuoktinis neatliko formalių procedūrų.
Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kyla darbo ginčai. Nepriklausomai nuo vėlavimo priežasčių, darbuotojas turi įvairių teisinių priemonių užtikrinti, kad jo teisės būtų apgintos ir priklausantys pinigai – išmokėti. Net jeigu darbdavys turi finansinių sunkumų, tai nėra reikšminga aplinkybė darbo ginče – užtenka nustatyti vėlavimo faktą, kad darbo ginčų komisija priteistų darbuotojui priklausančias sumas.
Likvidavus įmonę VĮ Registrų centro inciatyva kyla klausimas – kam atitenka jos turtas? Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nustatydamas svarbų precedentą dėl likviduoto juridinio asmens turto teisinio režimo.
Atleidimas bandomuoju laikotarpiu suteikia darbdaviams galimybę supaprastinta tvarka atsisveikinti su darbuotoju, kuris nepateisina lūkesčių. Nors atleidimo procedūra paprastesnė nei įprasto atleidimo atveju, teisingas jos įgyvendinimas yra būtinas norint išvengti darbo ginčų ir galimų teisinių pasekmių. Kaip teisingai atleisti darbuotoją bandomuoju laikotarpiu ir kokias pareigas bei teises turi darbdavys?
Nors darbdaviai nevengia atleisti darbuotojų už darbo pareigų pažeidimus, tačiau neretai jie padaro klaidų atleidimo procese. Vienas netinkamas žingsnis, praleistas terminas ar neįvertinta aplinkybė gali lemti, kad atleidimas bus pripažintas neteisėtu. Kokius žingsnius darbdavys turi atlikti ir kokių klaidų vengti, kad atleidimas už pažeidimą būtų teisėtas?
Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Pagal Darbo kodekso 131 straipsnio 2 dalį, darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.
Paveldėjimo termino praleidimas yra dažna situacija praktikoje, tačiau tai nereiškia, kad prarandama teisė į palikimą. Yra keli teisiniai būdai išspręsti šią problemą, net jei nuo artimojo mirties praėjo daugelis metų.
Dienpinigiai yra svarbi keliaujančių darbuotojų, ypač tarptautinių krovinių vežėjų vairuotojų, atlygio dalis. Daugelis darbuotojų susiduria su situacija, kai darbdavys moka mažesnius nei maksimalius dienpinigius, nurodydamas įvairius kriterijus. Kaip atskirti, kurie dienpinigių mažinimo kriterijai yra teisėti ir objektyvūs, o kurių taikyti negalima?
Darbdaviams neretai kyla klausimas, kaip apsaugoti įmonės komercines paslaptis, klientų ratą ar unikalius verslo procesus, kai darbuotojas nusprendžia palikti organizaciją. Būtent čia į pagalbą ateina nekonkuravimo sutartis – teisinis instrumentas, leidžiantis apsaugoti darbdavio interesus, tačiau reikalaujantis tinkamos finansinės kompensacijos darbuotojui. Ši teisinė priemonė gali efektyviai užtikrinti verslo apsaugą. Nekonkuravimo sutarties esmė ir reglamentavimas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 38 straipsnis reglamentuoja…