Kiekvienas darbuotojas anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu apie teisę į poilsį darbo metu. Ar galima palikti darbo vietą pietų metu? Kada privalo būti suteiktos pertraukos darbe ir kokia jų trukmė?
Pagrindinės pertraukų rūšys pagal Darbo kodeksą
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 straipsnis nustato, kad „ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos.” Tai reiškia, kad jei darbuotojas pradeda darbą 8 valandą ryto, pietų pertrauka jam turi būti suteikta ne vėliau kaip 13 valandą;
Be pietų pertraukos, darbo teisės normos numato:
- Fiziologines pertraukas pagal darbuotojo poreikį;
- Specialias pertraukas darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis;
- Specialias pertraukas darbuotojams, dirbantiems profesinės rizikos sąlygomis;
- Specialias pertraukas atliekantiems sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą.
Pietų pertraukos ypatybės ir darbuotojo teisės
Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad „per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę”. Pietų pertrauka neįskaitoma į darbo laiką, todėl už ją nemokamas darbo užmokestis. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas liktų darbo vietoje, būtų pasiekiamas telefonu ar informuotų, kur eina pertraukos metu.
Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku. Tai taikoma:
- Operatoriams;
- Dispečeriams;
- Vaikų auklėms;
- Kitiems darbuotojams, kurie negali palikti darbo vietos.
Šiems darbuotojams valgymo laikas įskaitomas į darbo laiką ir yra apmokamas.
Fiziologinės ir specialios pertraukos darbe
Skirtingai nei pietų pertrauka, fiziologinės ir specialios pertraukos įskaitomos į darbo laiką, todėl už jas mokamas darbo užmokestis. Teisės aktuose nėra tikslaus fiziologinių pertraukų apibrėžimo ar sąrašo. Tradiciškai fiziologinėmis pertraukomis laikomos tos, kurios skirtos natūraliems biologiniams poreikiams:
- Pasinaudoti tualetu;
- Atsigerti vandens;
- Kiti būtini fiziologiniai poreikiai.
Rūkymas nėra fiziologinis poreikis biologine prasme – tai priklausomybė. Praktikoje darbdaviai skirtingai interpretuoja šį klausimą. Kai kurie leidžia rūkymo pertraukas ir įskaito jas į darbo laiką, kiti reikalauja, kad darbuotojai rūkytų tik per pietų pertrauką. Kadangi teisės aktai nedetalizuoja, kas konkrečiai laikoma fiziologine pertrauka, šis klausimas paliekamas darbdavio ir darbuotojo susitarimui arba įmonės vidaus tvarkai.
Specialios pertraukos ekstremaliomis sąlygomis
Specialių pertraukų trukmę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Šios pertraukos suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos.
Specialios pertraukos privalomos, kai:
- Darbuotojai dirba lauke ir aplinkos temperatūra žemesnė kaip minus 10 laipsnių Celsijaus;
- Darbuotojai dirba lauke ir aplinkos temperatūra aukštesnė kaip 28 laipsniai Celsijaus;
- Darbuotojai dirba nešildomose patalpose, kai temperatūra žemesnė kaip 4 laipsniai Celsijaus;
- Darbuotoją veikia bent vienas profesinės rizikos veiksnys, kurio dydis viršija nustatytąjį darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose.
Pertraukos darbuotojams, dirbantiems prie kompiuterių
Darbuotojams, nepertraukiamai dirbantiems prie kompiuterių, taikoma Lietuvos higienos norma, numatanti taisykles darbui su videoterminalais. Nepertraukiamai dirbti prie videoterminalo galima ne daugiau kaip vieną valandą.
Pertraukų režimas prie kompiuterio:
- Dirbant 8 valandų darbo dieną – po kiekvienos darbo valandos prie kompiuterio turi būti daroma 5-10 minučių pertrauka;
- Dirbant 12 valandų pamainą – pirmosioms 8 valandoms taikomos standartinės pertraukos, kaip nurodyta ankstesnėje eilutėje;
- Likusias 4 valandas – po kiekvienos darbo valandos daroma 15 minučių pertrauka.
Kaip darbuotojas gali apginti savo teises
Susidūręs su situacija, kai darbdavys neleidžia naudotis pertraukomis darbe, darbuotojas turi keletą veiksmingų teisių gynimo būdų.
Efektyviausias būdas – kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kuri yra atsakinga už darbo įstatymų laikymosi priežiūrą Lietuvoje. Skundą VDI galima pateikti:
- Raštu;
- Elektroniniu būdu per el. paštą;
- Atvykus į teritorinį padalinį.
VDI, nustačiusi pažeidimus, gali skirti darbdaviui administracines nuobaudas.
Kitas svarbus gynybos mechanizmas – kreipimasis į darbo ginčų komisiją (DGK). DGK nagrinėja ginčus nemokamai, procesas įprastai trunka iki 30 dienų, o įsiteisėję komisijos sprendimai yra privalomi vykdyti. Darbuotojas gali ne tik reikalauti pašalinti teisės pažeidimą, bet ir prašyti priteisti turtinę ar neturtinę žalą, jei tokią patyrė.
Praktinis pavyzdys: Darbuotojas A dirbo be pietų pertraukų kelis mėnesius, nes darbdavys X teigė, kad dėl didelio darbo krūvio pertraukos negalimos. Dėl nuolatinio darbo be poilsio darbuotojui A pablogėjo sveikata, atsirado nugaros skausmai, jam reikėjo gydytis. Darbuotojas A kreipėsi į DGK, kuri pripažino, kad darbdavys X pažeidė darbo teisės normas, ir priteisė darbuotojui A ne tik užtikrinti pertraukas ateityje, bet ir atlyginti patirtas gydymo išlaidas ir darbo užmokestį už pertraukos laiką, kuria darbuotojas negalėjo pasinaudoti.
Darbdavio teisės kontroliuoti pertraukų laiką
Darbo kodeksas aiškiai nurodo, kad per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas liktų darbo vietoje, būtų pasiekiamas telefonu ar informuotų, kur eina pertraukos metu. Kadangi pietų pertrauka neįskaitoma į darbo laiką, darbuotojas šiuo metu nėra darbdavio žinioje ir turi visišką laisvę nuo darbo pareigų.
Darbdavys gali:
- Nustatyti konkrečią pietų pertraukos pradžią ir pabaigą;
- Organizuoti pertraukų grafiką taip, kad būtų užtikrintas darbo tęstinumas;
- Reikalauti perduoti darbo priemones kitam darbuotojui pertraukos metu.
Darbdavys negali:
- Drausti palikti darbo vietą pietų pertraukos metu;
- Kontroliuoti, ką darbuotojas veikia pertraukos metu;
- Reikalauti būti pasiekiamam telefonu pietų metu.
Specialių ir fiziologinių pertraukų metu darbuotojas vis dar laikomas esančiu darbdavio žinioje, nes šios pertraukos įskaitomos į darbo laiką. Tačiau tai nereiškia, kad darbdavys gali reikalauti dirbti – pertraukos esmė yra poilsis.
Kodėl darbuotojai bijo naudotis teise į pertraukas darbe
Pagrindinė priežastis, kodėl darbuotojai vengia naudotis pertraukomis darbe, yra baimė prarasti darbą. Nors įstatymas draudžia atleisti darbuotoją už teisėtą naudojimąsi savo teisėmis, praktikoje darbdaviai gali rasti kitų priežasčių atleidimui. Ši baimė ypač stipri mažesniuose miestuose, kur darbo vietų pasirinkimas ribotas, taip pat tarp vyresnių darbuotojų, kuriems sunkiau rasti naują darbą, o be to ir tarp darbuotojų, turinčių paskolas ar išlaikomus šeimos narius.
Darbuotojai, bandantys ginti savo teises, dažnai susiduria su:
- Psichologiniu spaudimu – mobingu;
- Izoliacija nuo kolektyvo;
- Nuolatine kritika;
- Karjeros galimybių ribojimu.
Toks spaudimas gali turėti rimtų pasekmių psichinei sveikatai, todėl daugelis renkasi prisitaikyti. Situaciją apsunkina ir tai, kad daugelis darbuotojų paprasčiausiai nežino savo teisių arba nežino, kur kreiptis pagalbos.
Pertraukos darbe – tai ne privilegija, o įstatyme įtvirtinta darbuotojo teisė, užtikrinanti sveikatą ir darbingumą. Tinkamas poilsis darbo metu padeda išvengti profesinių ligų, mažina stresą ir didina produktyvumą. Darbuotojai turėtų žinoti savo teises ir nebijoti jomis naudotis, o darbdaviai – suprasti, kad pertraukų užtikrinimas yra ne tik teisinė pareiga, bet ir investicija į darbuotojų sveikatą bei įmonės efektyvumą.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
