Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino – užsieniečio kvietimas gyventi Lietuvoje darbo tikslais nereiškia automatinio darbo sutarties sudarymo. Sprendimas turi svarbią reikšmę darbdaviams, kurie įdarbina specialistus iš trečiųjų šalių.
Faktinės aplinkybės
Tadžikistano pilietis A. A. 2023 metų rugpjūtį perskaitė UAB „Bleiras Logistics” skelbimą apie darbuotojų paiešką tarptautinių krovinių vežimų srityje. Per „WhatsApp” susisiekęs su įmone, jis atliko pokalbį, kurio metu aptartos darbo sąlygos ir darbo užmokestis – 1386 eurai per mėnesį.
Bendrovės prašymu Migracijos departamentas 2023 metų rugsėjo 4 dieną išdavė ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Bendrovė įsipareigojo jį įdarbinti ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir užtikrinti gyvenamąją vietą. Spalio mėnesį A. A. atvyko į Lietuvą, tačiau neišlaikė praktinio vairavimo testo – per 20 minučių nespėjo pastatyti vilkiko atbuline eiga. Dėl to bendrovė atsisakė su juo sudaryti darbo sutartį.
A. A. kreipėsi į teismą, reikalaudamas pripažinti, kad darbo sutartis buvo sudaryta, bet neįsigaliojo ne dėl jo kaltės. Prašė priteisti kompensaciją, turtinės žalos atlyginimą ir kitas išmokas.
Teismo motyvai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai interpretavo darbo sutarties sudarymo momentą. Teismas pabrėžė kelis svarbius principus:
Migracijos procedūros nereiškia darbo sutarties sudarymo. Darbdavio kreipimasis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti užsieniečiui leidimą gyventi nereiškia, kad darbo sutartis jau sudaryta. Pagal įstatymą darbdavys gali priimti sprendimą neįdarbinti užsieniečio net ir gavus visus reikalingus leidimus.
Darbo sutartis laikoma sudaryta tik susitarus dėl būtinųjų sąlygų. Pagal Darbo kodeksą tai yra darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė. Šioje byloje šalys nesusitarė dėl darbo funkcijos, nes paaiškėjo, kad A. A. neturi pakankamų gebėjimų vairuoti vilkiką.
Darbdavys turi teisę patikrinti darbuotojo kvalifikaciją. Įstatymas nedraudžia prieš sudarant darbo sutartį įsitikinti, ar būsimas darbuotojas sugebės atlikti suplanuotas darbo funkcijas. Nustačius, kad pateikti duomenys neatitinka realių gebėjimų, darbdavys gali atsisakyti sudaryti sutartį.
Praktinės reikšmėe
Šis sprendimas formuoja naują praktiką:
Darbdaviams. Nereikia bijoti kviesti specialistų iš trečiųjų šalių – migracijos procedūrų pradėjimas nesukuria pareigos juos įdarbinti. Svarbu aiškiai apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus ir informuoti kandidatus apie būsimus testus ar patikrinimus.
Užsieniečiams. Leidimo gyventi gavimas negarantuoja darbo vietos. Svarbu objektyviai įvertinti savo gebėjimus ir neslėpti kvalifikacijos trūkumų. Kviečiantis darbdavys turi teisę patikrinti realius darbuotojo gebėjimus.
Teisininkams. Šis precedentas aiškiai atskiria migracijos ir darbo teisės sritis. Migracijos dokumentų pildymas pagal standartines formas nereiškia darbo sutarties sudarymo. Būtina kruopščiai vertinti, ar buvo susitarta dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų.
Rizikų valdymui. Darbdaviai turėtų kruopščiai dokumentuoti darbuotojų atrankos procesą ir aiškiai komunikuoti sąlygas, kuriomis galima atsisakyti sudaryti sutartį. Užsieniečiai prieš atvykdami turėtų suvokti, kad galutinis sprendimas dėl įdarbinimo bus priimtas tik patvirtinus jų kvalifikaciją.
Išvados
Aukščiausiojo Teismo nutartis nustato svarbų principą – migracijos procedūros ir darbo santykiai yra skirtingos sritys. Darbdavio kreipimasis į Migracijos departamentą dėl užsieniečio kvietimo nereiškia darbo sutarties sudarymo, o realių gebėjimų neatitikimas deklaruotai kvalifikacijai suteikia teisę atsisakyti įdarbinimo.
Nuo šiol praktikoje taikomas aiškus principas: darbo sutartis su užsieniečiu turi būti vertinama pagal bendrus Darbo kodekso reikalavimus, o ne pagal migracijos dokumentuose pateiktą informaciją. Tai suteikia didesnę teisinį saugumą tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.
Civilinė byla Nr. 3K-3-108-1120/2025, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2025 m. birželio 16 d.
