Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo priklauso ne visada. Ar ji mokama ir kokio dydžio, lemia darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kurį darbdavys privalo nurodyti sprendime nutraukti sutartį, o kai įspėjimas privalomas, ir įspėjime. Kai darbdavys atleidžia be darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, mažindamas etatus, jis moka 2 vidutinius darbo užmokesčius (VDU). Jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus, mokama pusė VDU. Atleidžiant darbdavio valia mokama ne mažiau kaip 6 VDU. Išeinant savo noru be svarbių priežasčių ir atleidžiant dėl darbuotojo kaltės išeitinė nemokama.
Svarbūs ne tik dydžiai. Darbdavys turi laikytis kiekvienam pagrindui nustatytos procedūros, o darbuotojas turi žinoti, iki kada išmoka privalo būti sumokėta. Dalis taisyklių keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d., todėl prie jų nurodome, kas galioja iki 2026 m. spalio 31 d. ir kas nuo lapkričio 1 d.
Kokia išeitinė išmoka priklauso pagal atleidimo pagrindą?
Išeitinės išmokos dydį nustato pats Darbo kodeksas, ir kiekvienam pagrindui jis skirtingas. Daugeliu atvejų svarbu tik viena aplinkybė: ar darbo santykiai su tuo darbdaviu truko trumpiau nei vienus metus. Kai kuriems pagrindams riba yra dveji metai.
| Darbo sutarties nutraukimo pagrindas | Ar mokama išeitinė? | Dydis |
|---|---|---|
| Šalių susitarimu (54 str.) | Tik jei sutarta | Kaip susitarta |
| Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (55 str.) | Ne | – |
| Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (56 str.) | Taip | 2 VDU, dirbus trumpiau nei metus 1 VDU |
| Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (57 str.) | Taip | 2 VDU, dirbus trumpiau nei metus 0,5 VDU |
| Darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (58 str.) | Ne | – |
| Darbdavio valia (59 str.) | Taip | Ne mažiau kaip 6 VDU |
| Sveikatos būklė neleidžia dirbti šio darbo (60 str. 1 d. 4 p.) | Taip | 2 VDU, dirbus trumpiau nei metus 1 VDU |
| Į darbą grąžintas ankstesnis darbuotojas arba sutartis prieštarauja įstatymams (60 str. 1 d. 5 ir 7 p.) | Taip, išskyrus vieną atvejį nuo 2026 m. lapkričio 1 d. | 1 VDU, dirbus trumpiau nei metus 0,5 VDU |
| Kiti atvejai nesant šalių valios (60 str. 1 d. 1, 2, 3 ir 6 p.) | Ne | – |
| Darbdavio bankrotas (62 str.) | Taip | 2 VDU, dirbus trumpiau nei metus 0,5 VDU |
| Nepatenkinami išbandymo rezultatai (36 str.) | Ne | – |
| Suėjęs terminuotos darbo sutarties terminas (69 str.) | Tik jei santykiai truko ilgiau kaip 2 metus | 1 VDU |
| Juridinio asmens vadovo atšaukimas (104 str.) | Tik jei santykiai truko ilgiau kaip 2 metus ir atšaukimo nelėmė kalti vadovo veiksmai | 1 VDU |
Atleidžiant be darbuotojo kaltės ir darbdavio bankroto atveju darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka. Ar ji priklauso, lemia nepertraukiamas darbo stažas pas tą darbdavį, ir ji nėra išeitinės išmokos dalis. Kiek tai sudaro konkrečiu atveju, galite pasitikrinti išeitinės išmokos skaičiuoklėje.
Kada priklauso išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo ir kokią procedūrą atlieka darbdavys?
Išeitinė išmoka priklauso tik tais atvejais, kuriuos nurodo Darbo kodeksas, todėl pirmiausia reikia nustatyti tikrąjį pagrindą. Atleidimo teisėtumą lemia ir tai, ar darbdavys laikosi tam pagrindui nustatytos procedūros. Išsamią visų pagrindų apžvalgą rasite straipsnyje apie atleidimą iš darbo pagal Darbo kodeksą.
Etatų mažinimas ir kiti atvejai be darbuotojo kaltės
Darbdavys gali nutraukti sutartį be darbuotojo kaltės penkiais atvejais:
- darbo funkcija tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų su darbdavio veikla susijusių priežasčių;
- darbuotojas nepasiekia sutartų rezultatų pagal rezultatų gerinimo planą;
- darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;
- darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu perduodant verslą ar jo dalį;
- teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio darbdavys pasibaigia.
Antrasis pagrindas galimas tik tada, kai darbuotojui raštu nurodyti darbo trūkumai ir kartu sudarytas ne trumpesnis kaip dviejų mėnesių rezultatų gerinimo planas. Trečiasis galimas tik tada, kai pasiūlymas keisti darbo sąlygas pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.
Darbdavys raštu įspėja darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus, prieš dvi savaites. Terminas dvigubinamas, kai iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip penkeri metai. Jis trigubinamas šioms grupėms: auginantiems vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų; nėščioms darbuotojoms; darbuotojams su negalia; pateikusiems išrašą dėl ligos iš sunkių ligų sąrašo; tiems, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.
Mažinant etatus perteklinumas turi būti realus. Be to, darbovietėje neturi būti laisvos vietos, į kurią darbuotoją būtų galima perkelti su jo sutikimu. Tai tikrinama nuo įspėjimo iki likus penkioms darbo dienoms iki įspėjimo termino pabaigos. Kaip atrenkami atleidžiami darbuotojai ir kas turi pirmenybę likti, aiškiname straipsnyje apie Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalį.
Atleidimas darbdavio valia
Darbdavys įspėja darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumoka ne mažiau kaip 6 VDU. Šeši VDU yra minimumas, todėl šalys gali sutarti ir dėl didesnės sumos. Šiuo pagrindu negalima atleisti dėl pranešimo apie pažeidimą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą ar dalyvavimo byloje prieš darbdavį. Taip pat draudžiama atleisti dėl kreipimosi į administracinius organus, dėl naudojimosi Darbo kodekso teisėmis, dėl lyties, amžiaus, negalios, ketinimo turėti vaiką ar kitų diskriminacinių motyvų.
Iki 2026 m. spalio 31 d. šis pagrindas leidžia nutraukti sutartį dėl priežasčių, nenurodytų Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje. Juo negali naudotis valstybės ar savivaldybės institucijos ir įstaigos, išlaikomos iš biudžeto, socialinių fondų ar kitų valstybės fondų lėšų. Draudimas taip pat taikomas valstybės ar savivaldybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankui. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. sutartį darbdavio valia galima nutraukti tik dėl pagrįstos priežasties. Draudimas nuo tada taikomas biudžetinėms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankui. Jei procedūra pradėta iki spalio 31 d., taikoma senoji tvarka. Daugiau apie šį pagrindą rašome straipsnyje apie DK 59 straipsnį.
Išeinant savo noru: kada išeitinė vis dėlto priklauso?
Išeinant savo noru be svarbių priežasčių išeitinė nemokama. Darbuotojas įspėja darbdavį raštu prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka terminą trumpinti ar jo netaikyti. Pareiškimą galima atšaukti per tris darbo dienas, vėliau tik darbdaviui sutikus.
Kitaip yra tada, kai darbuotojas išeina dėl svarbios priežasties. Tada užtenka įspėti prieš penkias darbo dienas, o darbdavys moka 2 VDU (dirbus trumpiau nei metus, 1 VDU). Darbo kodeksas pripažįsta keturias svarbias priežastis:
- prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių;
- du mėnesius iš eilės ir ilgiau nemokamas visas priklausantis darbo užmokestis arba darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo darbuotojų saugos ir sveikatos pareigų;
- darbuotojas negali tinkamai dirbti dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad slaugo ar prižiūri šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, kuriam nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis;
- pagal neterminuotą sutartį dirbantis darbuotojas sukako senatvės pensijos amžių dirbdamas pas tą darbdavį.
Šalių susitarimu: kompensacija yra derybų klausimas
Nutraukiant sutartį šalių susitarimu išeitinė išmoka įstatymo neprivaloma. Bet kuri šalis raštu pasiūlo nutraukti sutartį ir nurodo sąlygas: nuo kada baigiasi darbo santykiai, koks kompensacijos dydis, kaip suteikiamos nepanaudotos atostogos ir kaip atsiskaitoma. Kita šalis sutikimą išreiškia raštu. Jei ji per penkias darbo dienas neatsako, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.
Darbuotojui verta žinoti, kokiu pagrindu darbdavys galėtų atleisti, jei susitarimo nebūtų. Jei alternatyva yra etatų mažinimas, darbuotojui priklausytų 2 VDU (dirbus trumpiau nei metus, 0,5 VDU), įspėjimas ir, esant pakankamam stažui, ilgalaikio darbo išmoka. Su tuo ir verta lyginti siūlomą kompensaciją. Kaip vyksta tokios derybos, rašome straipsnyje apie sutarties nutraukimą šalių susitarimu.
Sveikata, terminuota sutartis, vadovo atšaukimas ir bankrotas
Kartais pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą darbuotojas nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo. Jei jis nesutinka būti perkeltas į tinkamą laisvą darbą arba tokio darbo nėra, sutartis nutraukiama be įspėjimo ir mokami 2 VDU (dirbus trumpiau nei metus, 1 VDU). Darbdavys sutartį nutraukia per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo apie priežastį.
Pasibaigus terminuotai sutarčiai, kuri truko ilgiau kaip dvejus metus, mokamas 1 VDU. Jei santykiai truko ilgiau kaip metus, darbdavys apie pabaigą raštu įspėja prieš penkias darbo dienas, o jei ilgiau kaip trejus metus, prieš dešimt. Atšauktam juridinio asmens vadovui 1 VDU priklauso, jei darbo santykiai truko ilgiau kaip dvejus metus ir atšaukimo nelėmė jo kalti veiksmai. Bankrutuojančio darbdavio darbuotojai įspėjami raštu, o sutartys nutraukiamos penkioliktą darbo dieną nuo įspėjimo. Išeitinė yra 2 VDU (dirbus trumpiau nei metus, 0,5 VDU).
Kada išeitinė išmoka nemokama?
Dažniausiai išeitinė nemokama, kai darbuotojas išeina savo noru be svarbių priežasčių, kai sutartis nutraukiama dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų ir kai darbuotojas atleidžiamas dėl savo kaltės. Dėl darbuotojo kaltės darbdavys gali atleisti už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba už antrą tokį pat pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių. Už antrą pažeidimą atleisti galima tik tada, kai pirmasis buvo nustatytas ir darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti. Be to, per vieną mėnesį nuo pirmojo pažeidimo paaiškėjimo jis turėjo būti įspėtas apie galimą atleidimą. Prieš sprendimą darbdavys privalo pareikalauti rašytinio paaiškinimo, įvertinti proporcingumą ir sprendimą priimti per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir per šešis mėnesius nuo jo padarymo. Šešių mėnesių terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jei pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Kol pažeidimas tiriamas, darbdavys gali darbuotoją nušalinti nuo darbo iki 30 kalendorinių dienų, mokėdamas jam vidutinį darbo užmokestį.
Pažeidimams, padarytiems nuo 2026 m. lapkričio 1 d., į vieno ir šešių mėnesių terminus neįskaitomas laikas, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų. Tas pats laikas neįskaitomas ir į vieno mėnesio terminą įspėti apie galimą atleidimą už antrą pažeidimą. Ar jis neįskaitomas ir į dvejų metų terminą, įstatymas aiškiai nenurodo, todėl darbdaviui saugiau šį terminą skaičiuoti nuo pažeidimo padarymo dienos be išimčių. Pažeidimams, padarytiems iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma iki tol galiojusi tvarka, kai šie laikotarpiai įskaitomi.
Kiti atvejai be išeitinės ir pokyčiai nuo lapkričio 1 d.
Išeitinės nėra ir tada, kai baigiasi terminuota sutartis, trukusi ne ilgiau kaip dvejus metus. Atšauktam vadovui ji nemokama, jei jis dirbo ne ilgiau kaip dvejus metus arba atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.
Nesant šalių valios išeitinė nemokama keturiais atvejais. Tai nuteisimas bausme, dėl kurios darbuotojas negali dirbti, ir atimta teisė dirbti tam tikrą darbą. Taip pat tai darbuotojo iki 16 metų tėvų, atstovo, gydytojo ar mokyklos reikalavimas ir nustatytas užsieniečio nelegalaus darbo atvejis. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. keičiasi du dalykai. Sutartis be įspėjimo nutraukiama ir tada, kai darbuotojas neatitinka įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, ir išeitinė tokiu atveju nemokama. Be to, nutraukiant įstatymams prieštaraujančią sutartį išeitinė nebemokama, jei prieštaravimas atsirado dėl darbuotojo kaltės. Jei tokia procedūra pradėta iki 2026 m. spalio 31 d., taikoma iki tol galiojusi tvarka.
Kada darbdavys turi sumokėti išeitinę išmoką?
Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo sumokama kartu su kitomis su darbo santykiais susijusiomis išmokomis. Iki 2026 m. spalio 31 d. jos mokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria atsiskaityti per dešimt darbo dienų. Dalis iki vieno VDU visais atvejais mokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu sutarta kitaip.
Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. bendra taisyklė lieka ta pati: viskas sumokama ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos. Tačiau šalys atleidimo metu gali susitarti, kad dalis, viršijanti vieną VDU, bus išmokėta kitu sutartu laiku, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo. Dalį iki vieno VDU galima atidėti tik iki dešimties darbo dienų nuo atleidimo ir tik taip susitarus atleidimo metu. Jei sutarties nutraukimas pradėtas iki 2026 m. spalio 31 d., atsiskaitoma pagal senąją taisyklę. Kokios netesybos taikomos už pavėluotą atsiskaitymą, aiškiname straipsniuose apie atsiskaitymą su darbuotoju ir atlyginimo išmokėjimą išeinant iš darbo.
Jei darbuotojas mano, kad pagrindas parinktas neteisingai, pavyzdžiui, vietoj etatų mažinimo įforminta pravaikšta, ginčas jau ne dėl išeitinės, o dėl paties atleidimo. Pripažinus atleidimą neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į darbą. Jei grąžinti negalima dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, dėl to, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba to prašo darbdavys, vietoj grąžinimo priteisiama kompensacija: 1 VDU už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, bet ne daugiau kaip 6 VDU. Kai to prašo darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis iki dešimties darbuotojų, darbuotojas negrąžinamas privalomai. Be to, priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (ne ilgiau kaip už vienus metus) ir žala. Kai pagrindas aiškus, o išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo apskaičiuota pagal lentelę, darbdavys ir darbuotojas paprastai susitvarko patys. Kai ginčijamas pats pagrindas ar suma priklauso nuo derybų, baigtį lemia įrodymai ir terminai. Todėl su darbo teisės advokatu verta pasitarti dar prieš pasirašant susitarimą ar įsakymą.
