Nekonkuravimo susitarimas darbo teisėje: teismų praktika

Konkurencingoje verslo aplinkoje darbdaviai vis dažniau siekia apsaugoti savo komercinius interesus net ir pasibaigus darbo santykiams su darbuotojais. Viena iš tokių priemonių – nekonkuravimo susitarimai. Šie susitarimai leidžia apriboti esamų ir buvusių darbuotojų galimybes konkuruoti su darbdaviu, tačiau kartu kelia nemažai teisinių klausimų dėl jų teisėtumo ir įgyvendinimo sąlygų. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausią Lietuvos teismų praktiką nekonkuravimo susitarimų srityje.

Nekonkuravimo susitarimų samprata ir teisinis reglamentavimas

Nekonkuravimo susitarimas – tai darbo sutarties šalių susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką nevykdyti tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdyti su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 38 straipsnis reglamentuoja nekonkuravimo susitarimų sudarymą ir numato svarbiausias sąlygas, kurių privalu laikytis:

1. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl nekonkuravimo tiek darbo santykių metu, tiek ir pasibaigus darbo sutarčiai;
2. Pasibaigus darbo sutarčiai, toks susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus;
3. Susitarimai galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų;
4. Susitarime turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, kompensacijos dydis, nekonkuravimo teritorija ir terminas;
5. Darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Naujausi teismų praktikos aspektai

Pastarųjų metų teismų praktika atskleidžia keletą svarbių nekonkuravimo susitarimų aspektų, kurie turi esminę reikšmę tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

1. Susitarimo atlygintinumas – privalomas galiojimo elementas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020 išaiškino:

“Darbuotojo nekonkuravimo pareigos laikymasis ir darbdavio kompensacija yra neatsiejamai susiję ir negali egzistuoti vienas be kito. Tai lemia, kad, sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.”

2. Darbdavio teisė atsisakyti nekonkuravimo sąlygos

Kauno apygardos teismas 2024 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-410-638/2024 konstatavo, kad nors susitarimas dėl nekonkuravimo iš esmės yra sudaromas darbdavio interesais, dvišalio sandorio nulemtas priešpriešinių pareigų bei teisių, o kartu ir su jomis susijusių teisėtų lūkesčių atsiradimas lemia tai, kad vien darbdavio prievolių pagal susitarimą nevykdymas (kompensacijos nemokėjimas) pats savaime negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimo atsisakymą, nutraukimą ar galiojimo pabaigą.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2822-643/2021 teismas išaiškino, kad darbdavys turi teisę vienašališkai atsisakyti nekonkuravimo sąlygos taikymo po darbo santykių pasibaigimo. Teismas nurodė, kad darbdavio pranešimas darbuotojui apie atsisakymą taikyti nekonkuravimo sąlygą “atitinka pačią nekonkuravimo susitarimo esmę […], kad tokiu susitarimu siekiama apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos, susitariama išimtinai darbdavio interesais, todėl būtent darbdavys yra tas subjektas, kuris įpareigotas spręsti dėl tokio susitarimo būtinumo”.

Praktiniai nekonkuravimo susitarimų aspektai

1. Nekonkuravimo sąlygų konkretumas ir apibrėžtumas

Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1377-945/2020 išaiškinta: “Sutartys turi būti aiškinamos ne pagal pažodinį jų tekstą, bet nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus ar, kai tokių ketinimų nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę į šalis panašūs protingi asmenys. Kartu akcentuojama būtinybė atsižvelgti į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei jos sudarymo aplinkybes.”

Teismas taip pat pabrėžė, kad bet kokių sutartinių sąlygų tikslas yra sukurti, pakeisti ar panaikinti tam tikras teises ir (ar) pareigas. Nuostata, kuria susitariama dėl teisių ir pareigų reglamentavimo ateityje, bet neprisiimama jokių įsipareigojimų, neatitinka sandoriui keliamų reikalavimų, o jos įtraukimas į sutartį praranda tikslą.

Svarbus yra ir teismo išaiškinimas, kad neaiškios darbo sutarties sąlygos turi būti vertinamos darbuotojo naudai, vadovaujantis DK 6 straipsnio 2 dalimi. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai sutartyje nėra aiškiai nurodyta, ar kompensacija mokama tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek jai pasibaigus.

2. Darbuotojo pareiga informuoti apie ketinimą konkuruoti

Teismų praktikoje taip pat nagrinėtas klausimas, ar darbuotojas privalo informuoti darbdavį apie ketinimą vykdyti konkuruojančią veiklą, siekdamas gauti nekonkuravimo kompensaciją. Darbo kodekse tiesiogiai tokios pareigos nenustatyta, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1377-945/2020 pažymėjo, kad laikydamasis įsipareigojimo nekonkuruoti “darbuotojas gali tiesiog pasyviai neieškoti kito darbo bei nevertinti galimybių užsiimti veikla, kuria būtų konkuruojama su darbdaviu, pagrįstai tikėdamasis, kad už tokį elgesį jam bus kompensuojama.”

Taigi, darbuotojas neturi pareigos aktyviai siekti darbdavio sutikimo konkuruoti ar įrodyti, kad jis atsisakė konkuruojančios veiklos pasiūlymų.

3. Susitarimo termino nustatymas

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-273-1059/2024 teismas nurodė, kad nekonkuravimo susitarimų terminai turi griežtą teisinį reguliavimą. Teismas patvirtino, kad pagal Darbo kodekso 38 straipsnio 1 dalį nekonkuravimo terminas negali būti ilgesnis nei dveji metai po darbo sutarties pasibaigimo. Teismas pabrėžė, kad šie reikalavimai yra imperatyvūs, o šalys neturi teisės susitarti dėl kitokių sąlygų, kurios būtų mažiau palankios darbuotojui. Nutartyje taip pat pažymima, kad dėl susitarimo dėl nekonkuravimo teisinio reglamentavimo imperatyvumo, nekonkuravimo sąlygos negali būti pakeičiamos ar pratęsiamos net ir šalių susitarimu, jei tai prieštarauja įstatymo nustatytam maksimaliam terminui.

4. Nekonkuravimo susitarimo atsisakymas darbdavio iniciatyva

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2822-643/2021 buvo analizuojamas darbdavio pranešimas darbuotojui, kuriuo darbdavys informavo, kad “jūsų atžvilgiu atsisako įpareigojimo nekonkuruoti po darbo santykių ir dėl to po darbo sutarties pasibaigimo jums nebus taikoma nekonkuravimo sąlyga bei nebus mokama kompensacija už nekonkuravimą.”

Teismas pripažino tokį darbdavio pranešimą teisėtu, nurodydamas, kad tai atitinka nekonkuravimo susitarimo esmę – tokiu susitarimu siekiama apsaugoti verslo subjektą nuo nesąžiningos konkurencijos, susitariama išimtinai darbdavio interesais, todėl būtent darbdavys yra tas subjektas, kuris įpareigotas spręsti dėl tokio susitarimo būtinumo.

Nekonkuravimo susitarimų galiojimas ir teisinės pasekmės

1. Kompensacijos mokėjimo reikšmė susitarimo galiojimui

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020 aiškiai išdėstyta pozicija, kad darbuotojo nekonkuravimo pareiga ir darbdavio mokama kompensacija yra neatskiriami elementai. Teismas nurodė, kad “sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.”

Ši nuostata itin svarbi praktikoje – jei darbdavys nemoka kompensacijos už nekonkuravimą, darbuotojas nėra saistomas nekonkuravimo įsipareigojimų, nepaisant to, kad sutartyje tokios sąlygos yra numatytos. Tai patvirtina ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-111-278/2020, kur teismas konstatavo, kad “darbdaviui nemokant kompensacijos, nekonkuravimo susitarimas nesukėlė materialinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad darbdavys negali reikalauti, kad buvęs darbuotojas laikytųsi nekonkuravimo susitarimo, jei nemoka kompensacijos.”

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-410-638/2024 teismas nustatė svarbų principą dėl nekonkuravimo susitarimų, pabrėždamas, kad “esminė aplinkybė sprendžiant, ar darbuotojui turi būti išmokėta nekonkuravimo kompensacija, yra būtent darbdavio veiksmai – ar jis tinkamai vykdo savo paties pasirašytą nekonkuravimo susitarimo sąlygą raštu pranešti darbuotojui, kad atsisako nekonkuravimo susitarimo.” Teismas išaiškino, kad “nors susitarimas dėl nekonkuravimo iš esmės yra sudaromas darbdavio interesais, dvišalio sandorio nulemtas priešpriešinių pareigų bei teisių atsiradimas lemia tai, kad vien darbdavio prievolių pagal susitarimą nevykdymas pats savaime negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimo atsisakymą,” taip pat pažymėdamas, kad “aplinkybė apie trumpą atsakovo darbo laikotarpį ir apie tai, kokių žinių ir įgūdžių darbuotojas įgijo ar neįgijo, pati savaime nenulemia nekonkuravimo susitarimo negaliojimo.” Sprendimo esmė – darbdavys, nepranešęs darbuotojui apie nekonkuravimo susitarimo nutraukimą sutartyje nustatyta tvarka, privalo mokėti kompensaciją už visą laikotarpį, kuriuo darbuotojas laikėsi įsipareigojimo nekonkuruoti, nepaisant to, kad darbdavys tokios kompensacijos nemokėjo.

2. Darbuotojo teisė nutraukti nekonkuravimo susitarimą

DK 38 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą dėl nekonkuravimo, jeigu darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1377-945/2020 išaiškino: “Ši nuostata vertintina kaip darbuotojo teisė, bet ne pareiga. Be to, netinkamas darbdavio finansinių įsipareigojimų iki Darbo sutarties nutraukimo vykdymas taip pat galėjo lemti darbuotojo įsitikinimą, kad kompensacija jam nemokama ne dėl to, jog darbdavys nekonkuravimo susitarimą vertina kaip negaliojantį ar pasibaigusį, bet dėl finansinių sunkumų, su kuriais jis susiduria.”

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1243-945/2022 teismas išaiškino, kad darbuotojo veiksmai įsidarbinant konkuruojančioje įmonėje, kai darbdavys daugiau nei du mėnesius vėluoja mokėti kompensaciją už nekonkuravimą, vertintini ne kaip susitarimo pažeidimas, bet kaip valios vienašališkai nutraukti tokį susitarimą išraiška. Teismas pažymėjo: “Ieškovas atsakovei vėluojant sumokėti kompensaciją du mėnesius, įgijo teisę nutraukti susitarimą ir nesilaikyti įsipareigojimo nekonkuruoti, todėl jo veiksmai susirandant naują darbą vertintini ne kaip galimas susitarimo dėl nekonkuravimo pažeidimas, bet kaip valios vienašališkai nutraukti tokį susitarimą išraiška.”

3. Netesybų ir žalos atlyginimo klausimai

DK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalys susitarime dėl nekonkuravimo gali sulygti dėl netesybų už darbuotojo nekonkuravimo pažeidimą. Tačiau išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijančių darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-111-278/2020 teismas suformulavo svarbias taisykles dėl nekonkuravimo susitarimų vykdymo ir netesybų taikymo. Teismas pažymėjo, kad darbdavys, reikalaujantis baudos už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą, neprivalo įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes šiai sutartinei atsakomybei taikyti pakanka vien paties susitarimo pažeidimo fakto, jei šalys susitarė dėl konkrečios baudos dydžio. Byloje buvo nustatyta, kad darbdavys mokėjo darbuotojai kompensaciją už konkurencijos draudimų laikymąsi (nors vėliau darbuotoja šias išmokas grąžino), kas patvirtino darbdavio sąžiningumą vykdant savo įsipareigojimus. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl baudos už nekonkuravimo susitarimo pažeidimą yra pagrįsti ir tenkintini, tokiu būdu patvirtindamas abipusį nekonkuravimo susitarimo pobūdį – darbdaviui vykdant pareigą mokėti kompensaciją, atsiranda teisė reikalauti netesybų už darbuotojo įsipareigojimų nevykdymą.

Nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų santykis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023 išaiškino, kad pagal DK 39 straipsnį nereikalaujama, jog konfidencialumo susitarimas būtų atlygintinis, šalims paliekama teisė susitarti dėl ilgesnės, nei įstatyme nustatyta, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo trukmės, nenustatant maksimalaus termino (DK 39 straipsnio 3 dalis), šalių teisė susitarti dėl netesybų taip pat nėra ribojama (DK 39 straipsnio 2 dalis).

Teismas pabrėžė, kad “šalys darbuotojo teisės pasibaigus darbo santykiams savo naudai ir interesams naudoti informaciją, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis yra tapusi darbuotojo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis, konfidencialumo susitarimu negali apriboti.”

Teismas nustatė, kad “dėl susitarimo dėl nekonkuravimo teisinio reglamentavimo imperatyvumo nekonkuravimo susitarimas negali būti pakeičiamas kitais susitarimais, kurie turėtų tą patį praktinį poveikį, tačiau būtų mažiau palankūs darbuotojui.”

Teismas taip pat išaiškino, kad “pasibaigus darbo santykiams teisinė atsakomybė už pareigos saugoti konfidencialią informaciją pažeidimą darbuotojui gali kilti pažeidus pareigą saugoti buvusio darbdavio komercines paslaptis arba su juo sudarytame konfidencialumo susitarime nurodytą specifinio pobūdžio konfidencialią informaciją, kuri nėra neatsiejama darbuotojo gebėjimų, žinių ir įgūdžių dalis.”

Praktikoje dažnai kyla klausimų dėl nekonkuravimo ir konfidencialumo susitarimų santykio. DK 39 straipsnis reglamentuoja susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos, tačiau šie susitarimai skiriasi nuo nekonkuravimo susitarimų savo tikslu ir turiniu.

Konfidencialumo susitarimo atveju darbuotojas įsipareigoja neatskleisti tam tikros informacijos tretiesiems asmenims, tačiau tai savaime neapriboja darbuotojo teisės įsidarbinti konkuruojančioje įmonėje ar vykdyti konkuruojančią veiklą. Taigi, net jei nekonkuravimo susitarimas negalioja dėl kompensacijos nemokėjimo, darbuotojas vis tiek privalo laikytis konfidencialumo įsipareigojimų.

Interesų konfliktų ir nekonkuravimo susitarimų santykis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-1120/2025 nagrinėjo interesų konflikto ir darbdavio teisėtų interesų apsaugos klausimus, išryškindamas svarbius aspektus, aktualius ir nekonkuravimo susitarimų taikymui. Teismas išaiškino, kad darbdavys turi teisėtą interesą apsaugoti savo komercinius interesus net ir nesudarius formalaus nekonkuravimo susitarimo, tačiau tik tiek, kiek tai būtina ir proporcinga. Sprendime pabrėžiama, kad tiek interesų konflikto apibrėžimas, tiek nekonkuravimo susitarimai turėtų būti taikomi tik darbuotojams, dirbantiems specialių žinių ar gebėjimų reikalaujantį darbą, kas atitinka DK 38 straipsnio nuostatas. Svarbu pažymėti, kad teismas pripažino konfidencialumo susitarimų nepakankamumą pakeisti nekonkuravimo susitarimus – konfidencialumo susitarimas saugo tik informaciją, bet nepašalina rizikos, kad darbuotojas, dirbdamas konkuruojančioje įmonėje, gali priimti sprendimus kito darbdavio naudai. Ši nutartis patvirtina, kad darbdavys, siekdamas pagrįsti nekonkuravimo susitarimo būtinumą, gali remtis potencialios žalos rizika, nebūtinai įrodydamas konkrečios žalos atsiradimo tikimybę, bet kartu negali šių susitarimų taikyti plačiau nei būtina apsaugoti teisėtiems verslo interesams.

Teismų praktikos tendencijos ir darbdavių bei darbuotojų padėtis

1. Darbuotojų konstitucinių teisių apsauga

Teismų praktikoje akcentuojama konstitucinė asmens teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023 pažymėjo, kad draudimas darbuotojui naudoti įprastomis darbo aplinkybėmis sąžiningai įgytą patirtį, įgūdžius, gebėjimus ar žinias iš esmės reikštų konstitucinės asmens teisės pasirinkti darbą bei verslą (apimančios, be kita ko, ir teisę konkuruoti su buvusiu darbdaviu) ribojimą. Atsižvelgiant į aptariamos teisės svarbą, tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir nustatoma adekvati ribojimui kompensacija.

2. Susitarimų aiškinimas pagal tikruosius šalių ketinimus

Lietuvos teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta nuostata, kad sutarčių aiškinimuose turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.193 straipsniu. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1377-945/2020 pabrėžė, kad “sutartys turi būti aiškinamos ne pagal pažodinį jų tekstą, bet nagrinėjant tikruosius jų ketinimus ar, kai tokių ketinimų nustatyti neįmanoma, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę į šalis panašūs protingi asmenys” (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat nurodė, kad aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į “sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei jos sudarymo aplinkybes” (CK 6.193 straipsnio 2 dalis) ir kad “kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai” (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams

Remiantis teismų praktikos analize, galima suformuluoti keletą praktinių patarimų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, siekiant užtikrinti nekonkuravimo susitarimų teisėtumą ir efektyvumą.

Patarimai darbdaviams:

1. Tiksliai apibrėžkite nekonkuravimo sąlygas. Nekonkuravimo susitarime būtina aiškiai nurodyti draudžiamos veiklos pobūdį, geografinę teritoriją, konkuravimo draudimo terminą ir kompensacijos dydį.
2. Užtikrinkite kompensacijos mokėjimą. Darbuotojo nekonkuravimo pareiga ir darbdavio kompensacija yra neatsiejami elementai. Nemokant kompensacijos, nekonkuravimo susitarimas nesukelia teisinių padarinių. Vien kompensacijos nemokėjimas nėra laikomas susitarimo atsisakymu.
3. Sudarykite susitarimus tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių. DK numato, kad nekonkuravimo susitarimai galimi tik su darbuotojais, kurie turi specialių žinių ar gebėjimų. Įvertinkite, ar darbuotojas tikrai disponuoja tokiomis žiniomis, kurios galėtų pakenkti jūsų verslo interesams, jei būtų panaudotos konkuruojančioje veikloje.
4. Proporcingai nustatykite netesybas. DK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išankstiniai susitarimai dėl netesybų, viršijančių darbuotojo gaunamą nekonkuravimo kompensaciją už tris mėnesius, negalioja. Nustatykite netesybas, kurios būtų proporcingos galimam pažeidimui ir neviršytų įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio.
5. Įtvirtinkite aiškią susitarimo atsisakymo procedūrą. Susitarime numatykite aiškią procedūrą dėl susitarimo atsisakymo, įskaitant rašytinio pranešimo reikalavimus ir terminus.
6. Atskirai sudarykite konfidencialumo susitarimus. Konfidencialumo ir nekonkuravimo susitarimai turi skirtingą teisinį reguliavimą. Konfidencialumo susitarimai gali būti neatlygintiniai ir galioti ilgesnį laiką nei nekonkuravimo susitarimai, todėl verta juos sudaryti atskirai.
7. Nustatykite minimalų dviejų metų terminą. Nekonkuravimo terminas po darbo sutarties pasibaigimo negali viršyti dvejų metų. Ši nuostata yra imperatyvi ir šalys negali susitarti dėl kitokių sąlygų.

Patarimai darbuotojams:

1. Atidžiai įvertinkite susitarimo sąlygas. Prieš pasirašydami nekonkuravimo susitarimą, darbuotojai turėtų įvertinti, ar apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi, ar kompensacija yra pakankama ribojamoms teisėms.
2. Stebėkite kompensacijos mokėjimą. Jei darbdavys nemoka ar vėluoja mokėti kompensaciją už nekonkuravimą, darbuotojas turi teisę vienašališkai nutraukti susitarimą, kaip nurodyta DK 38 straipsnio 5 dalyje.
3. Fiksuokite darbdavio elgesį. Jeigu darbdavys savo veiksmais (pavyzdžiui, nemokėdamas kompensacijos, nereikalaudamas laikytis nekonkuravimo) leidžia suprasti, kad susitarimas negalioja, darbuotojas turėtų tai fiksuoti, nes tai gali būti svarbu galimo teisminio ginčo atveju.
4. Aiškiai komunikuokite su darbdaviu. Jei darbuotojas turi ketinimų vykdyti veiklą, kuri gali būti laikoma konkuruojančia, rekomenduojama aiškiai komunikuoti su darbdaviu ir gauti jo sutikimą.
5. Žinokite savo teises. Darbuotojai turėtų žinoti, kad neaiškios darbo sutarties sąlygos aiškinamos jų naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis), o kompensacijos nemokėjimas neįpareigoja darbuotojo nekonkuruoti.

Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.