Vadovui patikėtas bendrovės turtas ir finansai yra rimta atsakomybė, kuri neretai tampa teisminių ginčų objektu, ypač bankroto atvejais. Kai bendrovės vadovas neužtikrina tinkamos turto priežiūros, buhalterinės apskaitos ar turto išsaugojimo, kyla civilinė atsakomybė. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, reikalaujantį iš buvusio vadovo atlyginti daugiau nei 56 tūkstančių eurų žalą bendrovei dėl neišsaugoto turto ir nepagrįsto lėšų pasisavinimo.

Žalos atlyginimo pagrindas

Apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti iš buvusio UAB „Vakario transportas” vadovo L.K. žalos atlyginimą dėl šių pagrindinių priežasčių:

  1. Atsakovas nepagrįstai nurašė bendrovės turtą už 27 961,14 Eur, pažymėdamas jį kaip sugadintą, nors tai nebuvo įrodyta;
  2. Pasisavino bendrovės turtą (plyteles) už 3 344,11 Eur ir perdavė savo sutuoktinei baldų komplektus už 5 012,66 Eur, už kuriuos nebuvo apmokėta;
  3. Iš bendrovės banko sąskaitos pasiėmė 17 120 Eur ir gavo 3 400 Eur pagal avansinę apyskaitą, kurių nepanaudojo bendrovės interesais.

Teismas konstatavo, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė fiduciarines (rūpestingumo ir lojalumo) pareigas bendrovei ir padarė jai žalą iš viso 56 837,91 Eur sumai.

Vadovo atsakomybės pagrindas ir fiduciarinės pareigos

Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 2.87 straipsniu, kuris nustato juridinio asmens valdymo organo nario pareigas. Pagal šį straipsnį, vadovas turi veikti sąžiningai, protingai ir lojaliai juridiniam asmeniui, vengti situacijų, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja įmonės interesams.

Be to, teismas taikė ir specialias teisės normas, nustatančias vadovo atsakomybę už:

  • Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktais, nustatančiais vadovo atsakomybę už bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą
  • Buhalterinės apskaitos įstatymo (dabar – Finansinės apskaitos įstatymo) 9, 19, 21 straipsniais, apibrėžiančiais vadovo atsakomybę už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą
  • Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, nustatančia pareigą perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui
  • Papildomai teismas taikė CK 6.246-6.249 straipsnius, reglamentuojančius civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Dėl nurašyto turto

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nežinojo apie pareigą atlikti tyrimą prieš nurašant turtą. Apeliacinis teismas nurodė, kad atsakovas, kaip vadovas, buvo atsakingas už turto apskaitą ir išsaugojimą. Turto nurašymas, nepatikrinus jo likimo, buvo neteisėtas neveikimas ir CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų pažeidimas.

Dėl neatlygintinio turto pasisavinimo

Atsakovas iš bendrovės gavo plyteles už 3 344,11 Eur, o jo sutuoktinei buvo perduoti baldų komplektai už 5 012,66 Eur. Nors už juos turėjo būti atsiskaityta per 30 dienų, įrodymų apie apmokėjimą nebuvo. Teismas nustatė, kad toks disponavimas įmonės turtu nepaisė bendrovės interesų ir pažeidė vadovo fiduciarines pareigas.

Dėl lėšų iš bendrovės sąskaitos

Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad paimtos lėšos buvo naudojamos darbuotojų atlyginimams mokėti ar kitaip bendrovės naudai, kadangi atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Į bendrovės sąskaitą buvo įnešta 25 200 Eur, tačiau išimta 42 320 Eur, taip pat gauta 3 400 Eur pagal avansinę apyskaitą, kurių panaudojimo įrodymų nėra.

Teisinis reikšmingumas

Ši byla pabrėžia vadovo fiduciarinių pareigų svarbą ir atsakomybę už netinkamą jų vykdymą. Įmonės vadovai turi suprasti, kad jų atsakomybė nesibaigia su vadovavimo pabaiga, ypač jei netinkamai vykdė pareigas, o visi veiksmai su įmonės turtu turi būti tinkamai dokumentuoti ir pagrįsti.

Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.

Į viršų