Kai konsultuojame darbuotojus dėl atleidimo iš darbo, dažnai sulaukiame šio klausimo: „Ar darbdavys neturėtų manęs atleisti pagal DK 59 straipsnį ir sumokėti 6 vidutinius atlyginimus?” Tiesa ta, kad dauguma darbdavių vengia šio straipsnio taikymo, kadangi atleidimas pagal šį straipsnį – brangiausias.

DK 59 straipsnis: 6 VDU kompensacija

Iki 2026 m. spalio 31 d. galiojanti DK 59 straipsnio 1 dalis nustato: darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš 3 darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Kas keičiasi nuo 2026 m. lapkričio 1 d.

Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. DK 59 straipsnio 1 dalis išdėstoma nauja redakcija. Keičiasi du dalykai.

Pirma, atsiranda reikalavimas nurodyti pagrįstą priežastį. Naujoje redakcijoje darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį savo valia dėl pagrįstos priežasties, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Iki lapkričio 1 d. galiojusi redakcija reikalavo tik, kad priežastis nebūtų iš DK 57 straipsnio 1 dalies sąrašo, o jos pagrįstumo įstatymas nereikalavo, nors praktikoje teismai jau reikalavo realios, teisėtos ir pakankamos priežasties. Nuo lapkričio šis reikalavimas įtvirtintas pačiame įstatyme, todėl ginče darbdaviui tenka aiškiai įvardyti ir pagrįsti, kodėl darbo santykiai nutraukiami.

Antra, tikslinamas darbdavių, kuriems šis straipsnis netaikomas, sąrašas. Nuo lapkričio 1 d. DK 59 straipsnio negali taikyti biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos bankas. Ilga formuluotė apie institucijas ir įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, socialinių fondų biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, keičiama trumpesne sąvoka „biudžetinės įstaigos“. Kitos sąrašo dalys nesikeičia.

Svarbi pereinamoji taisyklė: darbo sutarčių nutraukimo procedūroms, pradėtoms pagal DK 59 straipsnį iki 2026 m. spalio 31 d., taikomos senosios nuostatos. Tai reiškia, kad lemia ne atleidimo diena, o diena, kurią darbdavys pradėjo procedūrą, tai yra įteikė įspėjimą.

Apie visus kitus nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančius pakeitimus rašome straipsnyje apie Darbo kodekso pakeitimus 2026 m.

DK 59 straipsnio privalumai darbdaviui

Šis straipsnis suteikia darbdaviui galimybę lanksčiau nutraukti darbo sutartį. Jis įtvirtina platesnę darbdavio diskreciją spręsti dėl darbo santykių pabaigos. Kitaip tariant, darbdaviui tampa paprasčiau atsisveikinti su darbuotoju, jei kompensacija yra solidi.

Ribojimai, taikomi DK 59 straipsniui

Tačiau darbo sutartis pagal DK 59 straipsnį negali būti nutraukta:

  • Dėl diskriminacinių motyvų ar „keršto” pagrindų;
  • Kai darbuotojas yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose;
  • Dėl priežasčių, nurodytų Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje.

Kokie tie diskriminaciniai ar „keršto” pagrindai ? Įstatymas nurodo, jog darbo sutartis DK 59 straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, dėl to, kad darbuotojas naudojasi ar naudojosi darbo kodekse numatytomis teisėmis, ar kitų diskriminacinių motyvų.

Darbo sutarties nutraukimo priežastys

Priežastys nutraukti darbo sutartį turi būti:

  • Realios (ne tariamos ar išgalvotos);
  • Teisėtos;
  • Pakankamos darbo santykių nutraukimui pagrįsti.

Šios priežastys gali būti susijusios, pavyzdžiui, su darbuotojo elgesiu, kvalifikacija ar darbdavio padėtimi.

Ginčai dėl DK 59 straipsnio taikymo

Darbo sutarties nutraukimas pagal DK 59 straipsnį gali būti ginčijamas per 1 mėnesį, pateikiant prašymą darbo ginčų komisijai. Šiuo atveju darbo ginčų komisija tiria:

  • Darbdavio nurodytų priežasčių realumą ir teisėtumą;
  • Ar buvo pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį.

Be to, jei darbuotojas inicijuoja ginčą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad atleidimas buvo teisėtas ir pagrįstas (pagal DK 214 straipsnio 3 dalį).

Apibendrinant

Darbo sutartis pagal DK 59 straipsnį gali būti nutraukta, kai:

  • Egzistuoja darbdavio iniciatyva (darbuotojas negali reikalauti šio straipsnio taikymo);
  • Yra teisėta, pakankama priežastis, lemianti darbo santykių pabaigą;
  • Priežastis nepatenka į DK 57 straipsnio 1 dalį ir DK 59 straipsnio 2 dalį, taip pat laikomasi DK 61 straipsnio 3 dalyje numatytų ribojimų.
Evelina Kiznė
Straipsnio autorė Advokatė Lietuvos advokatūra