Vadovai yra atsakingi už tai, kad jų organizacijose būtų sukurta saugi ir pagarbi darbo aplinka. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnį darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų neetiško, žeminančio, užgaulaus ar įžeidžiančio elgesio, kuris gali lemti jų fizinio ar psichologinio neliečiamumo pažeidimą.
Smurto ir priekabiavimo apibrėžimas bei draudimas
Smurtas ir priekabiavimas (mobingas), įskaitant psichologinį bei lyties pagrindu kylantį smurtą, yra bet koks nepriimtinas darbdavio ar kitų darbuotojų elgesys ar jo grėsmė, galinti sukelti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, įžeisti asmens orumą ar sukurti bauginančią aplinką.
Smurtas ir priekabiavimas draudžiamas:
-darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias erdves, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį;
-pertraukų metu bei naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis;
-su darbu susijusiose išvykose, mokymuose, renginiuose ar socialinės veiklos metu;
-su darbu susijusios komunikacijos metu, įskaitant komunikaciją informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis;
-darbdavio suteiktame būste;
-pakeliui į darbą ar iš jo.
Prevencinės priemonės
Vadovai privalo imtis būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Tai apima:
- Pavojų identifikavimą ir jų šalinimo arba kontrolės priemonių įgyvendinimą.
- Aiškios pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarkos nustatymą.
- Darbuotojų mokymų organizavimą apie smurto ir priekabiavimo pavojus bei prevencijos priemones.
Naujausios prevencijos priemonės pagal teisės aktus
Pagal 2024 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymą, patvirtintas Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas, kuris numato papildomas priemones:
- Aiškiai deklaruoti smurto ir priekabiavimo darbe draudimą įmonės vidaus dokumentuose.
- Paskirti atsakingą asmenį, į kurį darbuotojai galėtų kreiptis dėl galimų pažeidimų.
- Nustatyti tinkamo elgesio ir darbo etikos taisykles, įskaitant aiškią ribą tarp priimtino ir nepriimtino elgesio.
- Parengti smurto ir priekabiavimo atvejų tyrimo tvarką bei sudaryti tyrimo komisiją ar paskirti atsakingą asmenį, kuris nagrinėtų pateiktus skundus.
- Užtikrinti darbuotojams emocinę ir teisinę paramą, įskaitant psichologo konsultacijas, sveikatos draudimą bei anoniminę pagalbos liniją.
- Organizuoti privalomus mokymus darbuotojams bent kartą per trejus metus.
Privaloma prevencijos politika
Įmonės, kuriose vidutiniškai dirba daugiau nei 50 darbuotojų, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, kurioje būtų numatyti:
- smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdai;
- galimos smurto ir priekabiavimo formos;
- darbuotojų supažindinimo su prevencijos priemonėmis tvarka;
- pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą nagrinėjimo procedūros;
- apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių bei nukentėjusių darbuotojų apsaugos ir pagalbos priemonės;
- darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisyklės.
Ši politika turi būti reguliariai peržiūrima ir atnaujinama, atsižvelgiant į gautus pranešimus, nustatytus pažeidimus ir naujai atsiradusius pavojus.
Teisinės pasekmės vadovams
Jeigu darbdavys nesiima reikiamų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai arba pats pažeidžia šiuos draudimus, jam gali būti skiriamos administracinės baudos:
- nuo 500 iki 1400 eurų už pirmąjį pažeidimą;
- nuo 1400 iki 3000 eurų už pakartotinį pažeidimą.
Ką daryti vadovui sužinojus apie smurtą ir priekabiavimą darbe?
Smurto ir priekabiavimo atvejai darbe gali neigiamai paveikti darbuotojų savijautą, darbo aplinką ir organizacijos reputaciją. Todėl vadovo pareiga – tinkamai reaguoti į susidariusią situaciją, užtikrinti saugią aplinką darbuotojams bei imtis atitinkamų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai. Štai pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų žinoti vadovas.
Pranešimo priėmimas ir tyrimas
- Darbuotojui, patyrus ar pastebėjus smurto ar priekabiavimo atvejus darbo vietoje, bei pateikus pranešimą pagal darbovietėje patvirtintą pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką, vadovas privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos sudaryti komisiją ar paskirti atsakingą asmenį, tokiam pranešimui tirti.
- Tyrimą atliekantis subjektas tyrimą atlieka ir išvadą darbdaviui pateikia per kuo trumpesnį laiką, lankantis objektyvumo, nešališkumo, operatyvumo, betarpiškumo, nekaltumo prezumpcijos principų.
- Vadovas, įvertinęs tyrimą atlikusio subjekto išvadą, priima sprendimą pritarti arba nepritarti išvadai.
Veiksmai, nustačius smurto ar priekabiavimo darbe atvejį
- Vadovas ar kitas įgaliotas asmuo gali pasiūlyti nukentėjusiam darbuotojui ar apie tokį įvykį pranešusiam darbuotojui psichologinę ar kitą reikiamą pagalbą.
- Visos suinteresuotos šalys turi būti tinkamai informuojamos apie smurto ir priekabiavimo atvejį darbo vietoje.
- Vadovas privalo aiškiai informuoti darbuotojus apie smurto ir priekabiavimo darbe netoleravimą, išskiriant šių formas ar konkrečius pavyzdžius.
- Darbovietėje privalu organizuoti mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, darbuotojų teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
- Rekomenduojama periodiškai tikrinti bei įsitikinti, kad darbuotojai žino, kaip elgtis – kur kreiptis, jei patiria ar pastebi smurto ar priekabiavimo atvejus.
Vadovo aktyvus įsitraukimas ir atsakingas požiūris yra ypatingai reikšmingas, siekiant užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui darbo vietoje bei užtikrinant saugią ir pagarbią darbo aplinką visiems darbuotojams.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
