Lietuvos darbo teisė numato specialias garantijas darbuotojams, kurie vieni augina vaikus. Viena tokių garantijų – ilgesnės kasmetinės atostogos, kurios padeda užtikrinti geresnį darbo ir šeimos poreikių derinimą bei suteikia galimybę skirti daugiau laiko vaikų priežiūrai.
Kas turi teisę į ilgesnes atostogas?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalies nuostatas, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šiems darbuotojams turi būti suteikiamos penkių savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Kada darbuotojas nelaikomas „vienu auginančiu vaiką”?
Svarbu teisingai suprasti, ką teisiškai reiškia sąvoka „vienas auginantis vaiką”. Nustatant šį statusą, būtina vertinti faktines aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju:
- Darbuotojas nelaikomas vienu auginančiu vaiką, jei gyvena su kitu asmeniu, kuris faktiškai rūpinasi vaiku, net jei tas asmuo nėra įvaikintojas ar teisinis globėjas
- Emigravus vienam iš tėvų, lengvatos auginančiam vaiką savaime netaikomos – tik jei ilgai nutrūkęs išvykusio tėvo psichologinis ryšys su vaiku, likęs tėvas gali būti pripažintas vienu auginančiu vaiką
Psichologinio ryšio svarba
Teisiškai vertinant, ar darbuotojas vienas augina vaiką, pagrindinis kriterijus yra vaiko ir tėvo/motinos psichologinis ryšys. Jeigu tarp vaiko ir vieno iš tėvų psichologinis ryšys yra palaikomas, tuomet negalima teigti, kad vaikas yra auginamas tik vieno iš tėvų.
Vaikų auginimas pasižymi nuolatinumu ir nepertraukiamumu – šie aspektai realizuojami tik per pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Išlaikymo teikimas šiuo atveju nėra svarbus, esminis faktorius – ryšio palaikymas.
Išimtys, kai ilgesnės atostogos netaikomos
Vyriausybės nutarime Nr. 496 nustatytoms darbuotojų kategorijoms, kurioms priklauso pailgintos kasmetinės atostogos, netaikomos papildomos atostogų dienos dėl vienišo tėvo ar mamos statuso. Tokių profesijų pavyzdžiai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą yra:
- Pedagogai
- Socialiniai darbuotojai
- Medicinos darbuotojai
- Mokslo darbuotojai
- Kiti, paminėti nutarime
Šioms profesijoms atostogos nėra sumuojamos – taikoma tik ilgiausia numatyta atostogų trukmė, o papildomos dienos dėl vienišo tėvo/mamos statuso neprisideda.
Kaip įrodyti vienišo tėvo/mamos statusą?
Darbuotojai, norintys pasinaudoti teise į ilgesnes atostogas kaip vieni auginantys vaiką, galėtų pateikti darbdaviui šiuos dokumentus:
- Seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį
- Teismo sprendimą dėl ištuokos
- Vaiko gimimo liudijimą, kuriame nėra įrašytas tėvas
- Kitus dokumentus, patvirtinančius vienišo tėčio/mamos statusą
Darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį dėl išaiškinimo, kokių dokumentų pakanka pagrįsti vienišo tėčio/mamos statusą konkrečioje organizacijoje. Įstatymas nepateikia privalomų dokumentų sąrašo, tad darbdaviai patys sprendžia, kokie dokumentai yra pakankami.
Išvada
Ilgesnės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus, yra svarbi socialinė garantija, padedanti geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Ši garantija priklauso tik tiems, kas faktiškai vieni augina vaikus, o jų statuso nustatymui būtina vertinti psichologinio ryšio su vaiku buvimą ar nebuvimą. Profesijoms, kurioms taikomos pailgintos atostogos pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 496, papildomos atostogų dienos dėl vienišo tėvo/mamos statuso nėra taikomos.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
