Kas yra pravaikšta?
Pravaikšta – tai terminas, vartojamas darbo rinkoje, apibūdinantis darbuotojo neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties. Pagal Darbo kodeksą, pravaikšta laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą, jei jis iš anksto neinformavo darbdavio ar nepateikė objektyviai pagrįstų neatvykimo priežasčių.
Pravaikšta gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, kuris gali lemti drausminę atsakomybę, įskaitant darbuotojo atleidimą už pravaikštas. Tačiau darbdavys, siekdamas taikyti griežčiausią sankciją, privalo laikytis teisės aktuose nustatytos procedūros, kuri apima:
- darbuotojo paaiškinimo gavimą
- objektyvų situacijos įvertinimą
Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas neatvykimas į darbą laikomas pravaikšta. Jei darbuotojas dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, ligos, nelaimingo atsitikimo ar force majeure aplinkybių) negali atvykti į darbą ir apie tai informuoja darbdavį, toks neatvykimas nelaikomas darbo pareigų pažeidimu, kadangi darbuotojas pateisina neatvykimą. Taip pat tarp darbuotojų ir darbdavių kyla ginčai tuomet, kai darbuotojas dirba nuotoliniu būdu, o darbdavys tai laiko neatvykimu į darbą – pravaikšta. Analizuojant teismų praktiką matyti, jog nuotolinis darbas dažniausiai nepripažįstamas pravaikšta, kadangi darbdaviai nėra parengę tinkamų vidaus tvarkos taisyklių arba susiklosto nerašytos taisyklės, tačiau kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai.
Kada galima atleisti darbuotoją už pravaikštą?
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas darbuotojo neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Tai reiškia, kad darbuotojo atleidimas už pravaikštas gali būti pagrįstas tik tada, kai:
- Darbuotojas neatvyko į darbą visą darbo dieną arba pamainą
- Darbuotojo neatvykimo priežastis nėra svarbi arba jis nepateikė paaiškinimo
- Darbdavys įvertino visas svarbias aplinkybes – darbuotojo darbo stažą, ankstesnius pažeidimus, panašių pažeidimų vertinimo praktiką, neatvykimo padarinius ir kt.
Teismai yra išaiškinę, kad darbdavys, siekdamas pagrįsti darbuotojo atleidimą už pravaikštas, privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tiek pažeidimo padarymo faktą, tiek jo kvalifikavimą šiurkščiu.
Kaip įrodyti, kad neatvykimas į darbą buvo pateisinamas?
Darbuotojas, siekiantis išvengti darbuotojo atleidimo už pravaikštas, privalo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius jo neatvykimo priežastį. Tai gali būti:
- Medicininiai dokumentai – gydytojo pažymos, nedarbingumo pažymėjimai.
- Teisiniai dokumentai – dokumentai apie teismo posėdžius, šeimos nario mirtį ar kitas teisines prievoles.
- Force majeure aplinkybes įrodantys dokumentai – avarijų, ekstremalių oro sąlygų, transporto trikdžių patvirtinimai.
Svarbu kuo greičiau informuoti darbdavį apie neatvykimą ir pateikti pagrindžiančius įrodymus, nes laiku nepateikti įrodymai gali lemti neatvykimo pripažinimą pravaikšta.
Ką daryti, jei atleido už pravaikštą?
Jei darbuotojas buvo atleistas už pravaikštą, jis gali imtis šių veiksmų:
- Susipažinti su atleidimo įsakymu ir įvertinti, ar buvo laikytasi visų teisės aktų reikalavimų
- Įvertinti, ar buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą. Jei darbdavys nesuteikė tokios galimybės, tai gali būti svarbus argumentas ginčijant atleidimą
- Patikrinti, ar darbdavys nepraleido mėnesio termino priimti sprendimą dėl atleidimo
- Ginčyti atleidimą per vieną mėnesį kreipiantis į darbo ginčų komisiją, jei jis buvo nepagrįstas
Kokios pasekmės atleistam už pravaikštas?
Atleidimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą gali turėti neigiamų pasekmių tolimesnei darbuotojo karjerai, nes buvęs darbdavys, greičiausiai, nesuteiks teigiamų rekomendacijų, o kai kuriose reguliuojamose srityse, kur reikalaujama nepriekaištingos reputacijos, įsidarbinti gali nepavykti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, jei darbuotojas buvo atleistas dėl savo kaltės, jam nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti tik praėjus trims mėnesiams nuo įsiregistravimo į Užimtumo tarnybą dienos, tačiau ne anksčiau negu nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kokios kompensacijos priklauso darbuotojui ginčijant atleidimą už pravaikštas?
Jeigu darbo ginčų komisija ar teismas pripažįsta, kad darbuotojo atleidimas už pravaikštas buvo neteisėtas, darbuotojas gali tikėtis pažeistų teisių atstatymo, kaip numatyta Darbo kodekso 218 straipsnyje. Darbuotojas gali prašyti grąžinimo į buvusias pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio išmokėjimas už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, tačiau ne ilgiau nei vienerius metus.
Tuo atveju, jei darbuotojo sugrąžinimas į darbą nėra galimas dėl ekonominių, technologinių ar kitų objektyvių priežasčių arba jei pats darbuotojas ar darbdavys to nenori, darbuotojui priteisiama kompensacija. Ši kompensacija apima vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir papildomą išmoką, kuri sudaro vieną vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių metus, tačiau ne daugiau kaip šešis vidutinius darbo užmokesčius. Taip pat darbuotojui gali būti priteista turtinė ir neturtinė žala, jei įrodoma, kad neteisėtas atleidimas sukėlė finansinius ar emocinius nuostolius.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
