Ar žinojote, kad dovanojimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jei juo siekiama išvengti skolų grąžinimo? Tai puikiai iliustruoja actio Pauliana – teisinė priemonė, kuri padeda apsaugoti kreditorių interesus nuo nesąžiningų skolininkų veiksmų.
Lietuvos apeliacinis teismas neseniai priimtoje nutartyje paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo atsakovas M.B. buvo įpareigotas priverstinai parduoti jam priklausančias UAB „Izovoltas” akcijas kitai akcininkei A.Z. Ši byla puikiai iliustruoja, kokiomis aplinkybėmis teismas gali taikyti priverstinio akcijų pardavimo institutą.
Vadovui patikėtas bendrovės turtas ir finansai yra rimta atsakomybė, kuri neretai tampa teisminių ginčų objektu, ypač bankroto atvejais. Kai bendrovės vadovas neužtikrina tinkamos turto priežiūros, buhalterinės apskaitos ar turto išsaugojimo, kyla civilinė atsakomybė. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti sprendimą, reikalaujantį iš buvusio vadovo atlyginti daugiau nei 56 tūkstančių eurų žalą bendrovei dėl neišsaugoto turto ir nepagrįsto lėšų pasisavinimo.
Skyrybos visada kelia emocinių ir psichologinių iššūkių, tačiau kai sutuoktiniai sutaria dėl visų teisinių santuokos nutraukimo pasekmių, procesą galima supaprastinti ir išsiskirti ganėtinai ramiai. Skyrybos bendru sutarimu yra paprasčiausias, pigiausias ir greičiausias būdas nutraukti santuoką Lietuvoje – reikalauja mažiau dokumentacijos, kainuoja mažiau, procesas yra trumpesnis.
Juridinio asmens bankrotas – finansiškai skaudus ir reputacijai kenkiantis procesas, tačiau tyčinis bankrotas užtraukia dar rimtesnes pasekmes. Kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu, tai patvirtina, kad įmonės nemokumas atsirado dėl sąmoningų sprendimų ir veiksmų, kuriais tikslingai pažeidžiami kreditorių interesai. Verslo savininkams ir vadovams būtina aiškiai žinoti ne tik gresiančią teisinę atsakomybę, bet ir tiksliai identifikuoti, kokie veiksmai ir aplinkybės gali paskatinti teismą priimti nutartį dėl tyčinio bankroto.
Ar kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo visiškai patenkinti tyčiniu bankrotu pripažintos įmonės bankroto procese, turi teisę reikalauti nepatenkintų reikalavimų atlyginimo tiesiogiai iš už tyčinį bankrotą atsakingo asmens? Šį klausimą savo nutartyje nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta grąžinti neteisėtai į Lietuvą išvežtą nepilnametį vaiką jo tėvui į Jungtinę Karalystę (e2-332-370/2025). Bylos esmė Pareiškėjas D.S. (vaiko tėvas) kreipėsi į teismą, prašydamas grąžinti nepilnametį sūnų į Jungtinę Karalystę, teigdamas, kad vaiko motina S.V. neteisėtai, be jo sutikimo išvežė vaiką į Lietuvą.…
Likvidavus įmonę VĮ Registrų centro inciatyva kyla klausimas – kam atitenka jos turtas? Būtent tokią situaciją neseniai nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nustatydamas svarbų precedentą dėl likviduoto juridinio asmens turto teisinio režimo.
Dažnai darbuotojai painioja pareigą saugoti konfidencialią informaciją su nekonkuravimo susitarimu. Jie klaidingai mano, kad jei darbdavys nemoka kompensacijos, kuri pagal Darbo kodeksą už nekonkuravimą turi būti ne mažesnė nei 40 % vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tai turint tik konfidencialumo įsipareigojimą pagal darbo sutartį ar atskirą susitarimą, galima iš darbdavio išsivesti klientus, darbuotojus, tiekėjus ir pradėti konkuruoti su darbdaviu.
Ieškovė (bendrovė) prašė teismo priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo (buvusio ieškovės direktoriaus), tvirtindama, kad dėl vadovo priimtų verslo sprendimų ir ieškovės vardu sudarytų sutarčių ji patyrė žalą.