Vadovo atsakomybė pagal įstatymus ir teismų praktiką
Vadovo vaidmuo juridinio asmens veikloje gali būti tiek de jure (teisinis), tiek de facto (faktinis). Vadovo pareigas nustato Civilinio kodekso (CK) 2.87 straipsnis ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 13 straipsnis, o vadovo atsakomybė kyla, kai nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose įtvirtintos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tiek teisinio, tiek faktinio vadovo atsakomybė gali būti solidari, kai žala atsiranda dėl bendrininkavimo ar priežasčių sąveikos.
Deliktinė atsakomybė ir jos sąlygos
Vadovo atsakomybė yra deliktinio pobūdžio, todėl jai atsirasti reikalinga įstatyme nustatytų sąlygų visuma:
- neteisėti veiksmai;
- priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos;
- kaltė;
- žala (nuostoliai).
Kai vadovo veiksmai pripažįstami neteisėtais, kaltė preziumuojama. Šią prezumpciją turi paneigti pats vadovas, įrodydamas, kad nebuvo kaltas dėl padarytos žalos.
Fiduciarinės vadovo pareigos
Vadovas turi dirbti rūpestingai, kvalifikuotai ir vadovauti juridiniam asmeniui taip, kad jo veikla atitiktų įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vadovą su juridiniu asmeniu sieja fiduciariniai santykiai. Vadovas turi veikti protingai, apdairiai ir rūpestingai. Atsakomybė kyla, kai šios pareigos pažeidžiamos dėl didelio neatsargumo arba tyčios.
Asmuo veikia tyčia, kai siekia sukelti žalą arba žino, kad žala atsiras ar labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas pasireiškia išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis.
Teismų praktika dėl solidariosios atsakomybės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad aplinkybė, jog juridinio asmens veikloje dalyvauja ir faktinis vadovas, nepanaikina teisinio vadovo atsakomybės. Vadovai atsako solidariai, jei:
- egzistuoja objektyvusis bendrininkavimas, kai kelių asmenų atskiri veiksmai kartu lemia žalą;
- žala neatsirastų be kiekvieno pažeidėjo veiksmų.
Objektyvaus bendrininkavimo atveju neturi būti bendro ketinimo sukelti žalą, tačiau visų pažeidėjų veiksmai tampa esmine žalos atsiradimo priežastimi.
Ką pabrėžia kasacinis teismas
Teismų praktikoje akcentuota, kad:
- Atsakomybė už juridiniam asmeniui padarytą žalą taikoma tiek de jure, tiek de facto vadovui.
- Atsakovų neteisėti veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala.
- Aplinkybė, kad vadovas tik formaliai ėjo pareigas, o bendrovei faktiškai vadovavo kitas asmuo, nepanaikina jo pareigos atlyginti žalą, jei jis pažeidė pareigas dėl didelio neatsargumo ar tyčios.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tiek formaliai paskirti vadovai, tiek faktinis vadovas gali savo veiksmais prisidėti prie žalos atsiradimo. Pavyzdžiui, faktinis vadovas galėjo veikti per formaliai paskirtus vadovus, kurie nepatikrindavo pateiktų dokumentų ar veiksmų teisėtumo.
Išvada
Vadovo atsakomybė yra svarbus juridinio asmens veiklos aspektas. Keli vadovai, tiek teisiniai, tiek faktiniai, atsako solidariai, kai žalą sukelia bendrai: turėdami bendrą ketinimą arba kai kiekvieno iš jų veiksmai yra būtina žalos atsiradimo priežastis (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra patvirtinęs, kad formalūs vadovai, dėl didelio neatsargumo leidę faktiniam vadovui disponuoti juridinio asmens lėšomis, žalą atlygina solidariai su faktiniu vadovu.
