Vadovo atsakomybė pagal įstatymus ir teismų praktiką
Vadovo vaidmuo juridinio asmens veikloje gali būti tiek de jure (teisinis), tiek de facto (faktinis). Pagal Civilinio kodekso (CK) 2.87 straipsnį, 6.6 straipsnį ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 13 straipsnį, vadovo atsakomybė gali kilti, kai nustatomi neteisėti veiksmai, padaryta žala, egzistuoja priežastinis ryšys ir kaltė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tiek teisinio, tiek faktinio vadovo atsakomybė gali būti solidari, kai žala atsiranda dėl bendrininkavimo ar priežasčių sąveikos.
Deliktinė atsakomybė ir jos sąlygos
Vadovo atsakomybė yra deliktinio pobūdžio, todėl jai atsirasti reikalinga įstatyme nustatytų sąlygų visuma:
- neteisėti veiksmai;
- priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos;
- kaltė;
- žala (nuostoliai).
Kai vadovo veiksmai pripažįstami neteisėtais, kaltė preziumuojama. Šią prezumpciją turi paneigti pats vadovas, įrodydamas, kad nebuvo kaltas dėl padarytos žalos.
Fiduciarinės vadovo pareigos
Vadovas turi dirbti rūpestingai, kvalifikuotai ir vadovauti juridiniam asmeniui taip, kad jo veikla atitiktų įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vadovą su juridiniu asmeniu sieja fiduciariniai santykiai. Vadovas turi veikti protingai, apdairiai ir rūpestingai. Atsakomybė kyla, kai šios pareigos pažeidžiamos dėl didelio neatsargumo arba tyčios.
Tyčia apibrėžiama kaip situacija, kai asmuo siekia sukelti žalą arba numato, kad žala tikėtinai atsiras. Didelis neatsargumas reiškia akivaizdų, esminį rūpestingumo stoką, kai neatliekami net pagrindiniai veiksmai, reikalingi žalai išvengti.
Teismų praktika dėl solidariosios atsakomybės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad aplinkybė, jog juridinio asmens veikloje dalyvauja ir faktinis vadovas, nepanaikina teisinio vadovo atsakomybės. Vadovai atsako solidariai, jei:
- egzistuoja objektyvusis bendrininkavimas, kai kelių asmenų atskiri veiksmai kartu lemia žalą;
- žala neatsirastų be kiekvieno pažeidėjo veiksmų.
Objektyvaus bendrininkavimo atveju neturi būti bendro ketinimo sukelti žalą, tačiau visų pažeidėjų veiksmai tampa esmine žalos atsiradimo priežastimi.
Kasacinio teismo argumentai konkrečioje byloje
Teismų praktikoje akcentuota, kad:
- Atsakomybė už juridiniam asmeniui padarytą žalą taikoma tiek de jure, tiek de facto vadovui.
- Atsakovų neteisėti veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su atsiradusia žala.
- Jei vadovas buvo tik formaliai paskirtas (statytinis), tai nepanaikina jo pareigos atlyginti žalą, jei jis neveikė atidžiai ir rūpestingai.
Teismas taip pat nustatė, kad tiek formaliai paskirti vadovai, tiek faktinis vadovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Pavyzdžiui, faktinis vadovas galėjo veikti per formaliai paskirtus vadovus, kurie nepatikrindavo pateiktų dokumentų ar veiksmų teisėtumo.
Išvada
Vadovo atsakomybė yra svarbus juridinio asmens veiklos aspektas. Solidari atsakomybė taikoma, kai keli vadovai, tiek teisiniai, tiek faktiniai, savo veiksmais sukelia žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-403/2024 dar kartą pabrėžia, kad vadovo atsakomybė turi būti grindžiama aiškiais teisiniais ir faktiniais pagrindais.
Reikalingos teisinės paslaugos? Susisiekite su mūsų komanda.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
